- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4214-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00289-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- O. P., Ž. P.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. P., Ž. P., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo turtinių teisių sukūrimo, tai yra turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir O. P., kuris įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, tėvas J. P.. Po J. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iki šiol paveldėjimo byla po J. P. mirties nėra užvesta. Įstatyminiai J. P. įpėdiniai yra jo sūnūs I. P. ir O. P., taip pat vaikaitis Ž. P., kuris yra mirusio sūnaus G. P. sūnus. Mirus jo tėvui J. P. jis rūpinosi savo tėvo nekilnojamuoju turtu, tai yra žemės sklypu. Dar tėvui esant gyvam jis nuolat atvykdavo į Raseinių rajoną, padėdavo tėvui prižiūrėti žemės sklypą, ką tęsė ir po tėvo mirties. Pareiškėjas po tėvo mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūri savo tėvo valdytą turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su I. P. pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo O. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Elektroniniu paštu pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad pretenzijų neturi, su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo I. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių, faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad sutinka, jog teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, mirusiojo J. P. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tokiu atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. P. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypą mirus tėvui prižiūrėjo, pjovė ir pjauna žolę, žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) Žemės mokestį sumokėdavo motinos vardu kol ji buvo gyva. Šiuo metu iš galimų paveldėtojų yra dar palikėjo sūnus O. P. ir anūkas Ž. P.. Kito turto tėvas neturėjo.
7. Liudytoja R. P. nurodė, kad yra pareiškėjo žmona. Patvirtino, kad žeme buvo rūpinamasi tiek palikėjui esant gyvam, tiek ir šiuo metu, atvažiuodavo pagal galimybes. Šiuo metu pjaunama žolė.
8. Pareiškėjo atstovė ir suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai byla nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama neatvykusiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo ir liudytojos R. P. paaiškinimai patvirtina, kad palikėjas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis palikėjas J. P. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėjas I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo sūnus. Kitas palikėjo sūnus O. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir vaikaitis Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini), į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui nepareiškė. Palikėjo sūnus G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. P. vardu registruotas turtas: 0,4800 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutartį Nr. ZB-1929.
12. Pareiškėjas nurodo, kad tiek palikėjui esant gyvam, tiek po jo mirties prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, kaip savu, pjauna žolę, motinos vardu mokėjo žemės mokestį, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. P. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. sausio 13 d. pažyma patvirtina, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjo pateiktu pareiškimu, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog I. P., mirusio J. P. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėjas I. P. yra mirusio J. P. sūnus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.