Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 13 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2025 m. birželio 18 d. pildydamas klausimyną, atsakydamas į klausimą nurodyti visas darbovietes, kuriose dirbo ar dirba, pareiškėjas nurodė, jog 2005 – 2014 m. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini).

VSD Raštu informavo atsakovą, kad pildydamas klausimyną, pareiškėjas pateikė netikslią, neišsamią bei tikrovės neatitinkančią informaciją, nes pareiškėjo pateiktos darbo knygelės duomenimis, 2009 – 2013 m. laikotarpiu pareiškėjas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) distancijoje. VSD vertinimu, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs Rašte pateiktą informaciją, Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui nuo Sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegiją, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendime priėmimo faktinis pagrindu yra aplinkybė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimo priėmimo juridiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, Kriterijų 5, 37 ir 38.3 punktai, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a bei 2 dalies c punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklių) 4, 6, 15 ir 20 punktai.

Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją. Nurodyta, kad faktas, jog pareiškėjas 2009 – 2013 m. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikai svarbią ekonominę reikšmę turinčioje įmonėje (duomenys neskelbtini) sustiprina rizikas dėl grėsmės valstybės saugumui. Akcentuojama, jog pareiškėjui šioje įmonėje kelis kartus buvo suteikiamos aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, o tai patvirtina nuoseklų profesinį tobulėjimą, rodo, sąmoningą ir nuoseklų siekį tęsti darbo santykius, bei rodo, kad asmuo buvo lojalus įmonei, o tai patvirtina ir asmens lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Įvertinta, jog šias grėsmes sustiprina ir tai, kad 2025 m. birželio 18 d. pildydamas klausimyną, pareiškėjas nenurodė informacijos apie darbą valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) t. y. teikė klaidinančią informaciją.

Vertinant pareiškėjo socialinius ryšius pažymėta, jog pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., todėl darbo laikotarpis yra per trumpas ilgalaikiams socialiniams ir ekonominiams ryšiams sukurti ir nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Nurodyta, kad asmuo neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie asmens šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra.

Sprendime konstatuojama, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Todėl uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Departamentas taip pat nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes pareiškėjas nuslėpė informaciją apie tai, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o būtent ši informacija yra reikšminga vertinant asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kriterijų 37 punktas nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų 38 punktas pažymėta, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje (Kriterijų 39 punktas).

Pažymėtina, jog Kriterijų 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijuose nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijuose nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijuose numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijuose nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad nustačius, jog asmens buvimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Departamentas turi teisę priimti sprendimą uždrausti tokiam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatytino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminai yra pateikti Kriterijų 38 – 39 punktuose, tačiau Kriterijų 5 punkto nuostatos suteikia atsakovui diskrecija taikyti mažesnės trukmės draudimą atvykti nei reglamentuota minėtuose Tvarkos punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog VSD pripažino, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kad pareiškėjas turi neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl pagrįstai Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui nuo Sprendimo priėmimo dienos ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Remiantis Taisyklių 15 punktu duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Vertinant atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymėtina tai, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Sprendimas dėl pareiškėjo įtraukimo į SIS motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, siekdamas leidimo pateikė netikslius duomenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas dalyje dėl įtraukimo perspėjimo į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra proporcingas ir adekvatus pareiškėjo padarytam teisės aktų pažeidimui. Sutiktina su tuo, kad aplinkybė, jog pildydamas klausimyną pareiškėjas nenurodė, jog 2009 -2013 m. laikotarpiu jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nenustačius pagrindų Sprendimui panaikinti, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo jam iš Departamento priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Skundo netenkinus, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jam iš atsakovo priteisi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

P. P. S. (P. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.