Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs T. G. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutarimo, T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-03-17 apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Vito 109 CDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 2016-01-26 Kauno apygardos teismo teisėjo nutarimu nuo 2016-01-26 iki 2020-01-25, t.y. 4 m. laikui, buvo atimta tokia teisė vairuoti kelių transporto priemones. Tokiais savo veiksmais T. G. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 2 d.

Pareiškėjas T. G. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. T. G. nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo motyvais, tiek dėl asmens kaltės tiek dėl veikos kvalifikavimo. Skunde nurodė, jog tiek policijos pareigūnams, tiek teismui T. G. nuosekliai teigė, kad apie teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą jis nebuvęs informuotas. T. G. vairavo transporto priemonę, nes buvo įsitikinęs, kad tokią teisę turi. Kadangi su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-48-634/2016 iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau bylos nagrinėjimo procese, tai yra Marijampolės rajono apylinkės teismui 2015-11-16 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. l d.. nutraukus, Kelių policija vairuotojo pažymėjimą grąžino ir netgi išaiškino pasekmes numatytas ATPK 326 str., tai yra kad laiku negrąžinus vairuotojo pažymėjimo policija pratęs teisės atėmimo laikotarpį. Apeliacinį skundą minimoje byloje pateikė Marijampolės AVPK. T. G. procese nedalyvavo pateikė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš policijos pareigūno M. M. grąžinusio vairuotojo pažymėjimą, išaiškintų pareigų suprato, kad jei Kauno apygardos teismas tenkins policijos skundą jis bus informuotas apie būtinumą grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau nei raštu nei telefonu iš policijos pareigūnų reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą negavo, todėl 2016-03-17 vairuodamas automobilį buvo įsitikinęs, kad tokią teisę turi, kadangi su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą.

T. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d., yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad, apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (b. l. 18-24), įrodo, jog teismo nutarimas atimti pareiškėjui T. G. specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones 4 m. laikui buvo priimtas ir įsiteisėjo 2016-01-26, t.y. tuo pačiu momentu T. G. neteko teisės vairuoti transporto priemones. LITEKO sistemos duomenys dėl bylos Nr. ATP-48-634/2016 taip pat patvirtina, jog 2016-01-28 apeliacinės instancijos teismo 2016-01-26 nutarimo nuorašai buvo išsiųsti paštu tiek T. G. jo gyvenamosios vietos adresu, kuris nėra pasikeitęs iki pat šios dienos, tiek jo gynėjui advokatui (elektroniniu paštu). Dokumentų tinkamą gavimą įrodo faktas, jog procesiniai dokumentai teismui dėl neįteikimo adresatams ar dėl kokių tai kitokių priežasčių nebuvo grąžinti. Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl pastarojo pažeidimo – transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti, esant šiai teisei atimtai – neigė, jo versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog T. G. tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde pripažino, jog žinojo apie administracinės bylos Nr. ATP-48-634/2016 vykstantį apeliacinį procesą, teikė atsiliepimą į policijos apeliacinį skundą, tačiau apie proceso eigą ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl policijos skundo, neva tai nesidomėjo. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, laikytina, kad T. G. nurodomos aplinkybės, jog jis nieko nežinojo apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą atimti jam teisę vairuoti transporto priemones, vertintinos kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties pareiškėjo valios. Pažymėtina, kad T. G., būdamas rūpestingas ir apdairus, žinodamas apie vykstantį apeliacinį procesą, jo administracinio teisės pažeidimo byloje, bei žinodamas, jog apygardos teismui tenkinus policijos apeliacinį skundą iš jo bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, galėjo aktyviai domėtis bylos eiga bei jos baigtimi. Nuteistojo nurodytos priežastys, kad jis iš policijos pareigūnų nei raštu, nei žodžiu negavo reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti transporto priemones turi, tikrai netrukdė per beveik 2 mėn. (nagrinėjamas teisės pažeidimas padarytas praėjus beveik 2 mėn. po apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo) pasidomėti savo administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti ištirtais bylos duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl T. G. kaltės padaryti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti egzistuojantį aplinkybių visetą, kad T. G., žinotinai neturėjo specialiosios teisės vairuoti jokios motorinės kelių transporto priemonės, atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.