- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-48-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-02045-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas T. G. surašytas už tai, kad jis 2015-08-22, 21 val. 06 min., kelio Marijampolė-Kalvarija 3,90 km, vairavo automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į važiavusį ir priekyje sustojusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į kitą priekyje sustojusį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, T. G. pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Tokias veiksmais pažeidė KET 9, 126, 222, p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutarimu T. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 42 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta konstatavus, jog T. G. veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutarimą panaikinti ir paskirti T. G. nuobaudą ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo priimtas vadovaujantis liudytojų N. B. bei K. B. duotais parodymais teisme, kurie skyrėsi nuo minėtų liudytojų parodymų duotų eismo įvykio vietoje. Mano, kad šių liudytojų parodymai teisme turėtų būti vertinami subjektyviai, kaip siekis padėti T. G. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nei N. B., nei K. B. apklausiami įvykio vietoje nenurodė, kad jie su T. G. susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, bei kad šis išėjo ieškoti eismo įvykio deklaracijos. Priešingai, jie nurodė, kad nuo T. G. sklido alkoholio kvapas, o tai pakankama priežastis pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant nuslėpti neblaivumą ir išvengti nuobaudos. Pažymėjo, kad objektyviais turi būti laikomi tie liudytojų N. B. ir K. B. parodymai, kurie duoti policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje. Atkreipė dėmesį, kad T. G. į eismo įvykio vietą negrįžo, nors nurodė, kad iki jo namų yra 15 min. kelio. Tuo tarpu policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo apie 2,5 val., ką patvirtina transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Net ir nustačius, kad T. G. grįžo į įvykio vietą, tačiau neradęs ten savo automobilio nesikreipė į policijos įstaigą, kur galėjo nurodyti visas įvykio aplinkybes. Mano, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad T. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad liudytojų teisme duoti parodymai yra išsamūs, o ne prieštaringi, kadangi būtent teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu medžiagos rinkimo metu liudytojų apklausos buvo atliktos tik formaliai. Pabrėžė, jog paaiškinimai įvykio vietoje gali būti neišsamūs ar net klaidingi, kadangi asmenys yra betarpiškai veikiami emocijų ir streso dėl patirto įvykio ir nesąmoningai gali iškreipti objektyvią tiesą. Kritiškai vertina apeliaciniame skunde keliamas prielaidas dėl avarijos kaltininko galimo neblaivumo remiantis vien abstrakčiomis formuluotėmis „sklido alkoholio kvapas“, „nesikreipė į policijos įstaigą“. Teigia, kad jis nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neapsunkino kaltininko nustatymo, neslėpė įvykio pėdsakų. Pagrįstai tikėjosi, kad eismo įvykio dalyviai vienas kitam pretenzijų neturi ir suprato, kad palikdamas automobilį ir nueidamas atsinešti deklaracijos elgiasi teisėtai, jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl T. G. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria T. G. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.
Vadovaujantis ATPK 257 str. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad T. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje surinktų įrodymų visumos ir rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų N. B. ir K. B. paaiškinimais duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, iš esmės ignoruodamas minėtų liudytojų pirminius paaiškinimus teiktus įvykio vietoje, bei policijos pareigūno R. K. dėstomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. G. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2015-08-22 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo patrulio R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-08-22, 21 val. 06 min. buvo gautas pranešimas iš Marijampolės apskrities VPK budinčio pareigūno, kad kelio Marijampolė-Kalvarija 3,90 km susidūrė trys automobiliai, vienas automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą rasti trys automobiliai, automobilio „VW Touareg“ vairuotojas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Kiti du vairuotojai K. B., N. B. paaiškino, kad į juos atsitrenkė automobilio „VW Touareg“ vairuotojas, kuris išlipęs atsiprašė ir prašė nekviesti policijos. Kuomet N. B. pasakė, kad policija yra informuota, „VW Touareg“ vairuotojas pasišalino link sodų bendrijos „Piliakalnis“. Pasak K. B. nuo minėto vairuotojo sklido alkoholio kvapas. N. B. taip pat teigė jautusi nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą (b. l. 2).
Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas R. K., patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, jog nuvykę į įvykio vietą rado tris susidūrusius automobilius, automobilio „VW Touareg“ vairuotojas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Kitų dviejų automobilių vairuotojai K. B., N. B. aiškino, kad „VW Touareg“ vairuotojas buvo išlipęs, atsiprašė, prašė nekviesti policijos, tačiau N. B. nurodžius, jog policija yra informuota vairuotojas pasišalino ir nuėjo link sodų bendrijos. Asmenys duodami paaiškinimus nebuvo labai susijaudinę, jie buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, paaiškinimus perskaitė ir pasirašė. Liudytojai tikrai neminėjo, jog buvo tartasi dėl eismo įvykio, tik sakė, jog pasišalinęs asmuo prašė nekviesti policijos, be to, paaiškinime nurodė pasišalinusio asmens požymius. Įvykio vietoje užtruko apie 2 val., nuvežimo aktas surašytas 23 val. 50 min. (b. l. 60).
Taigi, minėto liudytojo dėstomos faktinės įvykio aplinkybės buvo nuoseklios. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu R. K. nurodė tapačias aplinkybes, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be to, tarnybines pareigas vykdžiusio asmens dėstomai įvykių sekai neprieštarauja ir kitų eismo įvykio dalyvių K. B. ir N. B. paaiškinimai teikti iškart po eismo įvykio. K. B. aiškiai nurodė, kad „VW Touareg“ vairuotojas atsiprašinėjo už sukeltą eismo įvykį, prašė nekviesti policijos, tačiau pasakius, kad ji jau yra iškviesta, jis pasišalino iš įvykio vietos, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 7). N. B. teigimu, tai ji iškvietė policiją, prie jos buvo priėjęs eismo įvykio kaltininkas, atsiprašė, ragino nekviesti policijos, bendraujant su juo pajautė jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą (b. l. 6).
Tuo tarpu apylinkės teismas iš esmės ignoruodamas aukščiau aptartų duomenų visumą pernelyg sureikšmino savo kaltę neigusio T. G. dėstomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, bei liudytojų K. B. ir N. B. teisme duotus parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo minėtų liudytojų parodymų duotų eismo įvykio vietoje.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Tai, kad T. G. neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, jo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. nepaneigia, nes pažeidėjo dėstoma įvykių raida prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. T. G. teigia, jog susitarė su eismo įvykių dalyviais užpildyti deklaraciją, tačiau nei vienas iš jų neturėjo deklaracijos, dėl ko šis išėjo namo atsinešti minėto dokumento. Namuose užtruko iki pusės valandos ir grįžęs į įvykio vietą nieko nerado. Supratęs, kad kažkas iškvietė policiją ir užfiksavo įvykį, pranešė įmonės direktoriui, kuriam priklauso transporto priemonė ir perdavė pastarajam eismo įvykio dalyvio turėtą telefono numerį (b. l. 116-117).
Kaip matyti iš policijos pareigūno paaiškinimų teismo posėdžio metu, įvykio vietoje jie užtruko apie 2 val., ką patvirtina ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuotas laikas, t. y. 23 val. 50 min. (b. l. 14), tačiau pasišalinęs asmuo į įvykio vietą nebuvo grįžęs. Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasišalinusio asmens laukė apie valandą laiko (b. l. 117). K. B. teigimu, asmuo išėjo ir ilgai nepasirodė, sprendimas nugabenti automobilį buvo priimtas maždaug po valandos laiko (b. l. 117). Taigi akivaizdu, jog grįžęs į įvykio vietą po 30 min. ar 1 val., kaip teigia T. G., jis būtų radęs tiek policijos pareigūnus, tiek kitus eismo įvykio dalyvius - jo transporto priemonė iš įvykio vietos buvo nugabenta tik 23 val. 50 min. Pagrįstų abejonių T. G. pateikta įvykių seka kelia ir tolimesni jo veiksmai. Net ir žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, neva grįžęs į įvykio vietą ir neradęs joje savo transporto priemonės, jis į policijos įstaigą nesikreipė, o apie įvykį informavo įmonės, kuriai priklauso automobilis direktorių, laikinai einantį direktoriaus pareigas, kuomet iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pats T. G. yra įmonės direktorius. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nesuderinami su atsakingo ir apdairaus asmens elgesiu, iš esmės atrodo nelogiški. Pagrįstai darytina išvada, jog asmuo, turintis 17 metų vairavimo stažą, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas jam gresiančios atsakomybės apimtį, nagrinėjamoje situacijoje imtųsi visų įmanomų priemonių tinkamai informuoti atsakingas institucijas dėl kilusio eismo įvykio, pateikti savo įvykių versiją, bei išsiaiškinti iš įvykio vietos nugabentos ir jam priklausančios transporto priemonės buvimo vietą. Pasyvus T. G. elgesys tik patvirtina jo tyčią išvengti gresiančios itin griežtos administracinės atsakomybės.
Nors pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. rėmėsi ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tačiau ir liudytojų K. B. ir N. B. parodymais duotais teismo posėdžio metu, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta. Minėtų liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo pirminiuose paaiškinimuose dėstomų įvykio aplinkybių, dėl ko negali būti laikomi objektyviais. Vien tik priesaikos davimo faktas automatiškai nereiškia po priesaika duotų parodymų teisingumo ir nepašalina melagingų parodymų davimo galimybės. Šiuo atveju akivaizdu, kad liudytojų parodymai įtakoti T. G. sukurtos versijos pagrindu, apie tai, kad šis buvo išėjęs atsinešti eismo įvykio deklaracijos. Tuo tarpu, teikdami paaiškinimus iškart po eismo įvykio, nei K. B., nei N. B. neminėjo, kad su vairuotoju jie susitarė patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kad jam pretenzijų neturi, o T. G. ne pasišalino iš eismo įvykio vietos, o nuėjo į savo namus atnešti deklaracijos. Kaip matyti iš liudytojo R. K. apklausos, šių aplinkybių pastarieji nenurodė į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytoja N. B. motyvuodama savo parodymų keitimo priežastį aiškino, jog įvykio metu patyrė stresą dėl ko galimai ne viską tiksliai pasakė. K. B. teigė, jog sakė policijos pareigūnams, kad asmuo išėjo atsinešti eismo įvykio deklaracijos. Tokie naujų aplinkybių aiškinimo motyvai neatrodo įtikinami, juolab prieštarauja tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno nurodytoms aplinkybėms.
Nors abu liudytojai nurodė, kad jie turėjo T. G. telefono numerį, kadangi prieš jam išeinant apsikeitė kontaktais, o eismo įvykis policijos pareigūnų buvo užfiksuotas todėl, kad jie pagalvojo, jog T. G. nebegrįš į įvykio vietą, tačiau duomenų, kad pastarieji būtų skambinę T. G., informavę apie atvykusius pareigūnus, pasiteiravę ar šis ketina sugrįžti, bylos medžiagoje nėra. Kaip matyti iš liudytojų pirminių paaiškinimų jie stengėsi padėti policijos pareigūnams identifikuoti pažeidėją, apibūdino jo išvaizdą, kitus požymius, vėliau vyko į policijos komisariatą atpažinti šio asmens iš pateiktos fotonuotraukos, tačiau apie turimą jo telefono numerį net neužsiminė. Taigi nustatant šiai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo vadovautis K. B., N. B. parodymais, teiktais teismo posėdžio metu, kurie iš esmės iškreipia realią įvykių raidą. Būtent pirminiai, o ne vėlesni minėtų liudytojų parodymai atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju nėra reikšminga tai, kas į eismo įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kadangi jokios įtakos sprendžiant atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos klausimui tai neturi.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad liudytojų K. B. ir N. B. parodymai yra galimai melagingi, kadangi jie, būdami įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams bei ankstesniems savo paaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, K. B. ir N. B. atžvilgiu yra iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymo.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų visuma (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų N. B. ir K. B. 2015-08-22 paaiškinimai teikti Marijampolės apskrities VPK pareigūnams, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, policijos pareigūno R. K. parodymai teismo posėdžio metu ir kt.) patvirtina, jog T. G. sąmoningai ignoravo teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, nesulaukęs policijos pareigūnų, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokie pažeidėjo veiksmai visiškai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Kadangi nustatyta, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, pažeidėjui skirtina nuobauda.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į T. G. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka), nuobaudos tikslai bus pasiekti T. G. paskyrus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Kadangi skundžiamu nutarimu T. G. taip pat buvo nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, iš naujo spręstinas subendrintos nuobaudos skyrimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas
nutaria:
Institucijos apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą dalyje, kuria administracinio teisės pažeidimo byla T. G. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukta, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
T. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti jį 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir T. G. skirti galutinę nuobaudą – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 187² str. už tai, kad ji, Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Kauno g. 8, Marijampolėje, 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio eismo įvykio kelio Marijampolė-Kalvarija 3,90 km metu, eismo įvykio dalyviai T. G., K. B. ir N. B. susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, o T. G. iš eismo įvykio vietos ne pasišalino, o išėjo į namus atsinešti eismo įvykio deklaracijos.
Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 187² str. už tai, kad jis, Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Kauno g. 8, Marijampolėje, 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio eismo įvykio kelio Marijampolė-Kalvarija 3,90 km metu, eismo įvykio dalyviai T. G., K. B. ir N. B. susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, o T. G. iš eismo įvykio vietos ne pasišalino, o išėjo į namus atsinešti eismo įvykio deklaracijos.
Bylą K. B. ir N. B. atžvilgiu pagal ATPK 187² str. perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.