Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei, nukentėjusiajam M. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-06-07 pagal LR BK 178 str. 1 d.- laisvės apribojimu 9 mėn.;

2) 2009-09-18 pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., paskirta bausmė - bauda (13 MGL) 1690 Lt;

3) 2009-12-15 pagal BK 294 str. 1 d. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėn., bausmės vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant 1 metų laikotarpiui;

4) 2010-01-14 pagal BK 140 str. 2 d. - paskirta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant 1 metams;

5) 2013-12-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 242 str., paskirta bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2010-01-14 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. 2014-06-10 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2015-07-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7) 2016-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., paskirta bausmė - 30 parų arešto;

8) 2016-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimas 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-07-22 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., 2015-01-23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioske, užpildė M. B. vardu kredito paraišką Nr. 0016916 kreditui gauti, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei M. B. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašydamas M. B. vardu ir pateikė šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Po ko, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 225 eurų paskolą, tą pačią dieną, t.y. 2015-01-23 R. V., melagingai nurodęs M. B., kad į pastarojo sąskaitą jo (R. V.) motina L. F. pervedė pinigus, paprašė M. B. juos nuimti, dėl ko pastarasis, patikėjęs R. V. apgaule, 2015-01-23, 11:57 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš AB „Swedbank“ esančios savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 200 eurų, kuriuos atidavė R. V., 20 eurų R. V. nurodymu paliko savo sąskaitoje kaip R. V. ankstesnės skolos grąžinimą, bei 5 eurus paliko už R. V. nupirktas cigaretes. Tokiu būdu R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 225 eurus.

R. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad pradžioje pas tyrėją apklausoje nesakė visos tiesos. Yra asmenys, kurie toje veikoje dalyvavo. Jis nepildė jokios paraiškos. Iš vakaro svečiavosi pas draugą Klaipėdoje. Mama jam turėjo atsiųsti 20 eurų, tačiau jo sąskaita areštuota antstolių. Kreipėsi į draugą, kas galėtų duoti savo sąskaitą. Draugas kreipėsi į nukentėjusį M., kuris sutiko duoti savo sąskaitą, kai mama pervedė pinigus, jis nuėmė juos ir atidavė jam. Ryte prabudęs girdėjo, kaip draugas A. su savo sugyventine tarėsi, kaip prasukti tokį reikalą. A. V. sugyventinė pildė dokumentus, pasinaudojo sąskaita, kurią siuntė jo mamai. Užpildžius paraišką, į kioskelį viską nunešė N. L.. Jis tik nuėmė 200 eurų ir atidavė žmogui. Tik kitą dieną sužinojo, kad nukentėjusio vardu buvo paimta paskola. Tą pačią dieną A. V. paskambino nukentėjusiam ir pranešė apie tai. Jis tik paėmė pinigėlius ir perdavė kitam žmogui, daugiau nieko nedarė, jokių popierių nepildė. Ikiteisminiame tyrime jis nenorėjo visko pasakoti, nes būtų grupinė veika. Juk jie visi yra jo draugai, ir A. yra jo draugas. Viskas įvyko neapgalvotai. Jie yra anksčiau susitikę, bendravę su nukentėjusiu, šiek tiek pažįstami. Jis prašė tik tada jo sąskaitos, kai mama jam turėjo pervesti 20 eurų. Imant paskolą, juk reikia žinoti visus kontaktinius asmens duomenis – darbovietę, šeiminę padėtį, o jis jų juk nežino. Jis nėra susipykęs su nukentėjusiu. Pinigus perdavė žmogui, kurio nežino, nes jis prisistatė nuo A. V.. A. V. skambino M. B., nes jis tada jo nepažinojo. Jis su A. V. nuėjo į susitikimo vietą prie „Rimi“ parduotuvės, nukentėjęs nuėmė pinigus ir jam atidavė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad M. B. yra matęs pora kartų, jo gerai nepažįsta. N. L. pažįsta apie metus, iš jo nuomojosi namo antrą aukštą. N. L. priklausančios negaliojančios asmens tapatybės kortelės rankose nėra turėjęs ir negalvojo pasinaudojus asmens tapatybės kortele padaryti nusikaltimą. Kredito, panaudojus svetimą tapatybės kortelę, M. B. vardu neėmė. Paraiškos gauti kreditą M. B. vardu spaudos kioskelyje nepildė. M. B. duomenų jis nežinojo, nežinojo ir jo banko sąskaitos numerio. Negrynino jokių pinigų nuo M. B. sąskaitos. 2015-01-23 su M. B. ir N. L. ėjo prie 'Rimi" parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Jiems likus lauke su N. L., M. B. nuėjo iš bankomato paimti 20 eurų, kuriuos jis turėjo atiduoti M., nes mama L. F. buvo pervedusi į M. B. sąskaitą pinigus. Kaip mama pervedė į M. B. sąskaitą pinigus ir iš kur gavo jo sąskaitos numerį neatsimena. Grįžęs M. B. atidavė jam 20 eurų ir jis su N. L. ir M. B. nuėjo savo reikalais. Paraiškoje gauti kreditą negalėjo būti jo telefono numeris. Telefono numerį žinojo N. L. ir M. B.. Jis nežinojo, kad yra pervesti pinigai į M. B. sąskaitą. M. B. jis nepagavo. 200 eurų iš M. B. nėra paėmęs. Niekas jam nepirko cigarečių už 5 eurus.

Savo parodymų pakeitimo teisme įtikinamų ir argumentuotų motyvų nepateikė.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad jis su R. V. iki įvykio nebuvo pažįstamas. 2015-01-19 ryte, jam paskambino R. V., pasiūlė susitikti prie minėtos kino studijos. Kai jie susitiko, R. jo paprašė leisti pasinaudoti banko sąskaita pasakęs, kad jam mama turi pravesti 20 eurų. Jis sutiko ir pasakė R. savo asmens duomenis, parodydamas savo asmens tapatybės kortelę, bei padiktavo savo AB „Swedbanko“ sąskaitos numerį. Tą pačią dieną R. V. mama iš savo kaimynės sąskaitos į jo sąskaitą pravedė 20 eurų, taip jam sakė R. V.. Tada jis pats bankomate, (duomenys neskelbtini), nuėmė 10 eurų ir atidavė R. V., nes negalėjo nuimti visų pinigų, kadangi buvo nepakankamai pinigų sąskaitoje. Todėl po to (duomenys neskelbtini) esančioje RIMI parduotuvėje jis nupirko R. V., ką šis prašė. 2015-01-20 R. V. jam paskambino ryte, paprašė paskolinti 20 eurų iki 2015-01-23 dienos. Jis sutiko ir paskolino R. V. 20 eurų. 2015-01-23, apie 08.00 val. ryto paskambinęs R. V. paklausė, ar jis galėtų pasinaudoti jo banko sąskaita, kad mama vėl pervestų pinigų ir tuomet jis galės grąžinti skolą. R. V. vėl paprašė padiktuoti savo visus duomenis. Nieko blogo neįtardamas, jis iš savo telefono SMS žinute nusiuntė savo asmens kodą ir savo AB „Swedbanko“ sąskaitos numerį, kad R. V. mama galėtų pervesti pinigus į sąskaitą. Tą pačią dieną, apie 11.00 val. jis gavo iš R. V. SMS žinutę, kad jis jau laukia prie 'RIMI" parduotuvės (duomenys neskelbtini), nes nori nusiimti pinigus. Prie minėtos parduotuvės atėjo apie 11:30 val. Su bankomato kortele patikrino savo sąskaitą, tačiau sąskaitoje dar pinigų nebuvo. Nusprendė palaukti ir vis kartas nuo karto patikrindavo savo sąskaitą. Apie 12.00 val. vėl patikrinęs savo banko sąskaitą pamatė, kad yra įkritę 225 eurai. Bankomate nesimatė, iš kur tie pinigai, todėl jis ir patikėjo R. V., kad šiuos pinigus pravedė jo mama. R. V. liepė nuimti jam 200 eurų, sakydamas, kad 20 eurų palieka jam, kaip skolos grąžinimą, kuriuos buvo pasiskolinęs sausio 20 dieną, o už 5 eurus jis nupirko cigarečių, kaip buvo prašęs R. V.. Nuėmęs 200 eurų, juos atidavė R. V. ir jie išsiskyrė. Vėliau, apie 14.00 val. jis paskambino R. V. paklausti, kaip sekasi, tačiau R. V. pradėjo su juo nenoriai kalbėti sakydamas, kad neturi laiko, o vėliau išjungė telefoną. Tuomet jam kilo įtarimas, ar viskas gerai su tais pinigais, kuriuos jis nuėmė. Nuėjo prie to pačio bankomato, esančio "RIMI" parduotuvėje, kur įdėjęs savo banko kortelę, išsiėmė savo sąskaitos išrašą ir tuomet pamatė, kad jo sąskaita buvo pasinaudota ir 2015-01-23 paimtas greitasis kreditas iš „(duomenys neskelbtini)“. Į jo sąskaitą ši firma pravedė būtent 225 eurus, kuriuos R. V. nurodė, kaip mamos pravestus. Jis suprato, kad buvo apgautas ir R. V., pasinaudojęs jo patiklumu, jam nežinant, jo vardu paėmė greitąjį kreditą. R. V. jo niekada neklausė, ar gali paimti jo vardu kreditą. Jis niekada R. V. nedavė tokio sutikimo. R. V. jį apgavo. Po to R. V. su juo daugiau nebebendravo, telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną, kai jis R. V. nuėmė 200 eurų nuo savo sąskaitos, R. V. prie bankomato buvo atėjęs su vienu iš matymo pažįstamu N. L.. Kai jis padavė R. V. nuimtus 200 eurų, jie trise buvo nuėję parūkyti prie ligoninės. Po to jis išėjo namo, o R. V. su N. L. irgi kartu kažkur nuėjo. 2015-01-23 jo vardu, be jo sutikimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą 225 eurų greitąjį kreditą jis padengė iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, nes nenorėjo, kad priskaičiuotų delspinigius ir kad jo skolą perduotų antstoliams išieškoti. Kadangi kreditą grąžino iš savo sąskaitos, todėl turtinė žala padaryta jam.

Nukentėjęs M. B. teisme šiek tiek skirtingai nurodė kai kurias aplinkybes. Būtent tai, jog jam paskambino ir paprašė pagalbos, t. y. pagelbėti draugui, A. V., ir tik po to jam skambino pats R. V. ir jau derino konkrečiai visus klausimus dėl sąskaitos, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu M. B. nebuvo minėjęs šios aplinkybės, t. y. dėl pirminio pokalbio su A. V.. Aplinkybę, jog M. B. seniai pažįsta R. V., teisme nukentėjusysis paneigė, nurodė, kad iki šio įvykio nepažinojo R. V. ir, matomai, ikiteisminio tyrimo metu negerai kažką pasakė tyrėjai. Tačiau šie nukentėjusiojo nurodyti netikslumai nėra esminiai (kas kam paskambino, kiek laiko pažįstami ir pan.). Nereikia pamiršti, kad viskas vyko prieš du metus, todėl visiškai suprantama, kad kai kurias aplinkybes, kurios iš principo pačios savaime nėra reikšmingos, žmogus gali supainioti, pamiršti, netiksliai jas perpasakoti. Svarbiausia yra esminės aplinkybės, kurias M. B. nurodė tyrimo metu, jis patvirtino ir teisme, duodamas parodymus. Būtent tai, jog ne |A. V., ne N. L., o būtent R. V. jam paaiškino, jog mama turi pervesti 20 eurų ir todėl jam reikalinga banko sąskaita. Būtent R. V. motinai M. B., paskambinęs, padiktavo savo banko sąskaitos duomenis. Šį faktą patvirtino ir R. V. mama, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad M. B., paskambinęs jai, padiktavo banko sąskaitos numerį. Iš kur M. B. būtų sužinojęs R. V. mamos telefono numerį, jeigu ne pats R. V. jam pasakė. Būtent R. V. M. B. atidavė 20 eurų, su tuo sutinka ir pats kaltinamasis. Tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. B. tvirtino, jog būtent R. V., jam paskambinęs, paprašė antrą kartą leisti pasinaudoti banko sąskaita, nes neva mama vėl nori jam pervesti pinigus. Nukentėjusysis, pasitikėdamas R. V., leido dar kartą pasinaudoti savo banko sąskaita. Pasitikėti R. V. jis turėjo pagrindą, - prieš kelias dienas pasinaudojus jo sąskaita, R.V. mama pervedė 20 eurų, kuriuos jis pats nuėmė ir atidavė R. V..

Liudytojas A. V. parodė, kad jis su drauge namie miegojo. M. B., N. L. ir R. V. gėrė parkelyje. Parėjęs N. papasakojo, kad išdūrė M., paėmė pinigų, kuriuos pasiėmė R. V. ir dingo. Buvo M. davęs savo sąskaitos numerį, nes R. reikėjo pinigų, kuriuos mama jam atsiuntė - 200 litų. Jis aplamai nieko nežino apie paskolą, nes jo nebuvo. Nežino, nes niekada nėra ėmęs jokių paskolų. Jo tik vieną kartą prašė R. žmogaus, kuris galėtų duoti sąskaitos numerį, Jis pasiūlė jam kaimyną. R. V. pats puikiai pažįsta M. B.. Jo draugei R. V. pildė blankus paskolai gauti, nes jie nemokėjo. Jie jau buvo visi girti. N. ir R. sėdėjo kartu ir kalbėjo apie M., pildė kažkokius popierius. Jie išėjo, vėliau grįžo. R. išvyko pas mamą, N. piktas grįžo namo. N. L. pasakojo, kad R. V. gavo už M. paskolą, už tai nupirko porą bambalių sidro. Po kiek laiko jiems M. paskambino ir pasakė, kad yra paimta paskola jo vardu. N. jam tada viską papasakojo.

Liudytoja I. N. parodė, kad ji yra ėmusi iš „(duomenys neskelbtini)“ paskolą ir pati pildė blankus. Apie paskolą jiems papasakojo N. L., o vėliau pats M. B. pasakė apie paskolą. Taip, pirmą kartą mama atsiuntė R. V. pinigų į M. sąskaitą. Antrą kartą, taip pat prašė M. paso, nes pinigai buvo atsiųsti, paėmus nukentėjusiojo vardu sąskaitą ir juos reikėjo pasiimti.

Liudytojas N. L., kurio parodymai pagarsinti (b.l. 83-84, t. 1), parodė, kad pažįsta R. V. ir M. B.. Pamena, kad 2015 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, dienos metu buvo su R. V. netoli ,,RIMI" parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Prie jų atėjo M. B.. Suprato, kad R. V. buvo susitaręs su M. B. susitikti. R. V. jam liepė palaukti sakydamas, kad jis su M. nueis trumpam pakalbėti. Jie dviese nuėjo prie bankomato ir kažką kalbėjosi, apie ką - jis negirdėjo. Tada pamatė, kaip M. B. bankomate nuėmė pinigus ir padavė R. V.. Kokia ten buvo suma, nematė, nes stovėjo toliau, gal 5 metrų atstumu. Tada visi trys nuėjo į parduotuvę, nusipirko pavalgyti. Kas mokėjo neprisimena, bet tikrai ne jis. Po to dar pakalbėjo ir išsiskirstė. Jis nuėjo namo, o kur nuėjo R. V., nežino. M. taip pat nuėjo namo. Iš kur pas M. sąskaitoje buvo tie pinigai, kuriuos jis atidavė R. V. nežino. 2014 m. gegužės ar birželio mėnesį buvo prie jūros su nepažįstamu vyriškiu vardu A., su kuriuo susipažino prie jūros, gerdami alų. Būdamas prie jūros jis pametė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė. Į policiją iš karto nesikreipė. Tik 2014 m. rugsėjo mėnesį jis nuėjo ir pasidarė naują asmens tapatybės kortelę, nes senos taip ir nerado. Kaip jo asmens tapatybės kortelės kopija galėjo būti atšviesta imant M. B. vardu kreditą, paaiškinti negali. Nežino, kas paėmė M. B. vardu kreditą ir kaip pas tą žmogų atsirado jo negaliojanti asmens tapatybės kortelė. Jis asmeniškai jokio kredito M. B. vardu neėmė ir savo negaliojančios asmens tapatybės kortelės neturi.

Iš M. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-01-23 į šią sąskaitą UAB 4Finanse pervedė 225 eurus pagal kredito sutartį Nr. 9523060 ir tą pačią dieną iš šios sąskaitos buvo nuimti 200 eurų (1 t., b.l. 54).

Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-364 (16) nurodoma, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktoje kredito paraiškos Nr. 00016916 kopijoje rankraštinius įrašus "M. B. (duomenys neskelbtini)" parašė R. V. (1 t., b.l. 176-178).

Nuėmęs pinigus nuo sąskaitos, t, y. 200 eurų, M. B. juos perdavė būtent R. V., Šią reikšmingą aplinkybę M. B. patvirtino teisme, nurodydamas, kad į sąskaitą iš tikrųjų buvo pervesta 225 eurai, tačiau būtent paties R. V. prašymu jis nuėmė tik 200 eurų, kadangi R. V. liepė 20 eurų pasilikti kaip skolos grąžinimą, o 5 eurus pasilikti už nupirktas cigaretes. Kokiu tikslu M. B. turėtų išgalvoti šias aplinkybes, vien tam, kad apkalbėti R. V.? Kaip nurodė teisme M. B., jis iki įvykio R. V. nepažinojo, jų nesiejo jokie santykiai, jokių konfliktų, ginčių, dėl ko M. B. būtų norėjęs atkeršyti ar pakenkti R. V., jį apkalbant, nebuvo. Pažymėtina tai, kad šios aplinkybės, t. y. kad R. V. paėmė 200 eurų, neneigia ir pats R. V.. Kaltinamasis patvirtino, kad paėmė iš M. B. 200 eurų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino N. L., kuris buvo kartu su M. B. ir R. V. tą dieną prie bankomato ir matė, kaip M. B. nuėmė pinigus ir perdavė R. V., tik jis nematė, kokia buvo suma. Kaltinamojo bandoma pateikti versija, jog jis yra apkalbamas, neteisingai kaltinamas, visiškai nepagrįsta. Kita aplinkybė, turinti reikšmės, yra tai, jog kaip nurodė M. B., supratęs, kad buvo apgautas, jis bandė skambinti R. V., kad išsiaiškinti, kas įvyko, tačiau pastarasis nebekėlė telefono, tuomet jis skambino ir ieškojo R. V. pas jo motiną, kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad M. jai skambino keletą kartų, ieškojo sūnaus. Jeigu M. B. jokių reikalų nebūtų turėjęs su R. V., nebūtų tikslo skambinti pastarojo motinai, ieškant kaltinamojo. Pagaliau atliktos rašysenos ekspertizės išvada, patvirtina tikimybę, jog paraiškoje dėl kredito M. B. vardu pasirašė būtent R. V..

Nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes, kurias patvirtina ir liudytojų parodymai ir kiti faktiniai duomenys, todėl nukentėjusiojo parodymai vertintini kaip nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Vertinant kaltinamojo parodymus, matyti, jog tai yra akivaizdus bandymas suklaidinti teismą, siekiant išvengti atsakomybės. R. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, nei teisme. Jis teigė, kad nežinojo M. B. banko sąskaitos numerio, neatsimena, kaip jo mama pervedė M. B. 20 eurų, tačiau atsimena, kad šiuos pinigus M. B. nuėmė bankomate ir perdavė jam, taip pat jis tvirtino, jog nėra paėmęs iš M. B. jokių 200 eurų. Tuo tarpu teisme R. V. pateikė jau visiškai kitokias aplinkybes. Staiga atsiranda draugas A. V. su savo drauge, kurie, anot R. V., sugalvojo, kaip „prasukti reikalą“ su M. B. banko sąskaita. R. V. atsimena, kaip matė pas A. V. namuose daugybę popierių, t. y. paraiškų blankų, matė, kaip A. V. sugyventinė pildė paraišką, kaip siuntė kažką jo mamai, nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kas nors būtų kontaktavęs su R.V. motina dėl pinigų pervedimo antrą kartą, tokių aplinkybių nenurodė ir pati kaltinamojo mama. Nustatyta, kad jai skambino tik M. B., pirmąjį kartą, kad padiktuoti savo banko sąskaitos numerį ir, kad L. F. tik vieną kartą padarė pavedimą - 20 eurų į M. B. sąskaitą. R. V. taip pat nurodo, kad jis nuėmė 200 eurų ir atidavė žmogui, tačiau nenurodė, kokiam. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad būtent M. B. pats bankomate nuėmė 200 eurų ir juos atidavė R. V.. Pastarasis kategoriškai neigia pasirašęs M. B. vardu paraiškoje dėl kredito, tačiau jis taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta priešingai. Savo naująją versiją R. V. bando paaiškinti tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo visko sakyti, nes galvojo, kad išsispręs viskas ir taip, paprastai, nes būtų grupinė veika, A. yra jo draugas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.

R. V. apgaule pasisavino nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Be to R. V. suklastojo tikrą dokumentą – kredito paraišką Nr. 0016916 kreditui gauti, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei M. B. AB „Swedbank“ sąskaitos numerį. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1 d.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį - veikos padarytos tyčia, į veikų stadiją - veikos baigtos, į kaltininko asmenybę – anksčiau eilę kartų teistas, baustas už administracinės teisės pažeidimus.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, R. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytus bausmių vidurkius. Bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., jas apimant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2017-01-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2016-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, taip pat su 2017-03-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2016-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, iš dalies šias bausmes sudedant.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos.

Nukentėjusysis M. B. pareiškė 225 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, pilnai tenkintinas, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir paskirti:

pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-01-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2016-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, taip pat su 2017-03-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2016-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, iš dalies šias bausmes sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmę vykdyti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal 2016-01-05 ir 2016-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius, pakeistas 2017-01-05 ir 2017-03-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiais.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Priteisti iš R. V. 225 eurus M. B. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.