Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-360/2017

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23316-2015-6

2017 m. gruodžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, taip pat su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, skirtomis bausmėmis iš dalies šias bausmes sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos bausmes, atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. (taip nurodyta nuosprendyje) ir 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžius, atitinkamai pakeistus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiais.

Nuosprendžiu iš R. V. nukentėjusiajam M. B. priteista 225 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2015-01-23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioske, užpildė M. B. vardu kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) kreditui gauti, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei M. B. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašydamas M. B. vardu ir pateikė šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Po ko, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 225 eurų paskolą, tą pačią dieną, t. y. 2015-01-23, melagingai nurodęs M. B., kad į pastarojo sąskaitą jo (R. V.) motina L. F. pervedė pinigus, paprašė M. B. juos nuimti, dėl ko pastarasis, patikėjęs R. V. apgaule, 2015-01-23, 11.57 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, (duomenys neskelbtini), iš AB „Swedbank“ esančios savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 200 eurų, kuriuos atidavė R. V., 20 eurų R. V. nurodymu paliko savo sąskaitoje kaip R. V. ankstesnės skolos grąžinimą, bei 5 eurus paliko už R. V. nupirktas cigaretes. Tokiu būdu R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 225 eurus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde mano, jog yra nuteistas nepagrįstai, kadangi nusikaltimą suplanavo ir įvykdė kiti asmenys, o jis tik paėmė iš nukentėjusiojo pinigus ir perdavė nepažįstamam asmeniui. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis M. B., priešingai nei bando įrodyti apeliantas, nuosekliai parodė esmines aplinkybes – ne kas kitas, o R. V. prašė jo leisti pasinaudoti sąskaita, į kurią apelianto mama neva turėjo pervesti pinigų, kurie kaip paaiškėjo vėliau, buvo paimti kaip kreditas, nuėmęs iš bankomato 200 eurų atidavė juos būtent R. V.. M. B. R. V. pasitikėjo, kadangi kiek anksčiau tokiu pat būdu R. V. mama iš tikro buvo pervedusi 20 eurų, todėl nenuostabu, jog nukentėjusysis atskleidė tiek savo banko sąskaitos numerį, tiek asmens duomenis, kurie tapo žinomi R. V., pastarasis teisme patvirtino, jog nukentėjusiojo sąskaitos tikrai buvo prašęs, tačiau tik pirmąjį kartą, kai mama iš tikro jam pervedė 20 eurų, todėl nekyla abejonių, jog M. B. sąskaitos numeris apeliantui buvo žinomas. Nors teisiamajame posėdyje R. V., neigdamas savo kaltę aiškino, jog imant paskolą reikia žinoti daug duomenų (darbovietę, šeiminę padėtį), tačiau iš byloje pateiktos kredito paraiškos kopijos matyti, jog pakako nurodyti kredito gavėjo vardą, pavardę, adresą ir sąskaitos numerį (b. l. 63, t. 1), o jie apeliantui dėl anksčiau aptartų aplinkybių jau buvo žinomi. Be kita ko, kredito paraiškoje buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo, sprendžiant iš bylos duomenų, naudojosi pats R. V..

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusysis keitė parodymus. Tam tikri nukentėjusiojo parodymų neatitikimai, lyginant su duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu, buvo pastebėti ir pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip teisingai motyvuojama skundžiamame nuosprendyje, neatitikimai nėra esminiai nustatant reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl nėra pagrindo manyti, jog M. B. galėjo apkalbėti R. V., juolab, jog abu jie nurodė, jog nebuvo ilgą laiką pažįstami, apie tarpusavio pykčius neužsiminė. Priešingai nei nukentėjusysis, R. V. dėl esminių nusikalstamos veikos vertinimui reikšmingų aplinkybių buvo visiškai nenuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu viską neigęs, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pas tyrėją apklausoje visos tiesos nesakė, nes kiti nusikaltimo dalyviai yra jo draugai, o iš M. B. sąskaitos nuimtus pinigus atidavė nepažįstamam žmogui. Tikėti nuteistojo prieštaringais save teisinančiais parodymais, kai jų kiti bylos duomenys neatvirtina, nėra pagrindo, o jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų (A. V., I. N.) parodymai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog ne jis pildė greitojo kredito paraišką, tai darė I. N., tačiau šią jo gynybinę versiją paneigia ištirti įrodymai. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta I. N., kuri pripažino, jog pati yra ėmusi paskolą ir pildė blankus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas lyginamasis rašysenos tyrimas ir nustatyta, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus kredito paraiškos kopijoje parašė R. V.. Kaip matyti iš specialisto išvados, kategoriškos išvados neduota tik dėl to, jog tyrimui buvo pateikta dokumento kopija, tačiau įvertinus bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių individualią visumą. Taigi abejoti specialisto išvada dėl to, jog ne kas kitas, o būtent R. V. užpildė paraišką, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog teisme nebuvo apklaustas N. L., kuris taip pat dalyvavo nusikaltime. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kvietė į posėdį N. L., tačiau pastarasis neatvyko, atvesdinti jo nepavyko, kadangi jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, valkatauja, telefonu susisiekti nepavyksta (b. l. 199, t. 2). Baigti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme be šio liudytojo apklausos sutiko ir pats R. V. (b. l. 2, t. 3). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog N. L. pristatė į spaudos kioską greitojo kredito paraiškas, pasirašė kredito paraiškos blankus, tačiau, kaip jau minėta, byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo abejoti tuo, kas pasirašė paraišką dėl kredito, neginčytinai nustatyta, jog į M. B. sąskaitą pervesti pagal kreditą gauti pinigai atiduoti buvo būtent R. V. ir šių teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų, N. L. parodymai, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, nepaneigia.

Visa tai, kas aptarta, patvirtina, jog byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo R. V. kaltę dėl jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas pagrįstai.

Nuteistojo apeliaciniame skunde užsimenama, jog nuosprendis jam per griežtas, tačiau daugiau argumentų, leidžiančių manyti, kad R. V. nesutinka su jam paskirta bausme, nenurodoma. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo manyti, jog R. V. būtų nuteistas per griežtai. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į R. V. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl bausimės, kuri atitinka šios sankcijos rūšies vidurkį, skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantui priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.