- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-88/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- UAB ,,Statybų trikampis“
- Ieškovas
- UAB ,,Povydė“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Andrejus Vavilovas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Povydė“ ir atsakovo UAB ,,Statybų trikampis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-00116-280/2007 pagal ieškovo UAB ,,Povydė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Statybų trikampis“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Povydė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statybų trikampis“ 281 811 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006-10-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal 2005 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartį Nr.R5-0307-1 (toliau-rangos sutartis) įsipareigojo nuo 2005-03-08 iki 2005-05-27 pastatyti dviejų aukštų prekybinį pastatą Aukštaičių g. 88, Panevėžio mieste, už 1 989 923 Lt sumą. Atsakovas pažeidė statybos darbų atlikimo terminus, todėl objektas tik 2005 m. birželio 15 d. pripažintas tinkamu naudoti, neatlikus visų sutartų darbų. 2006 m. birželio 22 d. pastatas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre su 98 procentų baigtumu. Pastato eksploatacijos metu ieškovas pastebėjo ir užfiksavo statybos darbų defektus. Atlikus pastato termovizinį tyrimą nustatyta, kad pastatas neatitinka LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.V-479 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normų HN42:2004 – Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimų. Ieškovo teigimu, siekiant sumažinti šilumos nuostolius, tyrimą atlikusi bendrovė rekomendavo sutvarkyti pastato apšiltinamojo sluoksnio defektus, papildomai apšiltinti pastato pamatinę dalį, užsandarinti langus, duris, pakeisti nekokybiškus langus, kurių stiklai nuo šalčio susitraukę į vidų, o pamatų apšiltinimo darbai kainuotų 55236 Lt. 2006 m. sausio 27 d. atsakymu į protokolą atsakovas pastato defektus pripažino ir garantavo juos ištaisysianti pagal suderintą grafiką, kai ieškovas visiškai atsiskaitys su atsakovu pagal statybos rangos darbų sutartį. 2005 m. birželio 19 d. defektiniu aktu UAB „Yglė“ konstatavo, kad pastato vitrinose sumontuoti langai neatitinka projekto, nes tik iš išorės sumontuotas grūdintas stiklas, o stiklų storiai atitinkamai yra 4 ir 6 mm. Vieno stiklo paketas kainuoja 1325, 00 Lt, visame pastate yra sumontuotas 171 vnt. stiklo paketų, kas kainuotų 226 575 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB Statybų trikampis“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, teigdamas, kad langai atitinka techninio projekto reikalavimus, o dėl pastato netinkamo apšiltinimo atsakovas nėra kaltas, nes jis neatliko pamatų įrengimo darbų, juos atliko kitas ieškovo samdytas rangovas. Be to, nesutiko su termovizinio tyrimo aktu, nes tyrimas atliktas nesertifikuota įranga.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 105 236 Lt atliktų statybos darbų trūkumams šalinti ir nuo šios sumos 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CPK 270 str.; CK 6. 697 str., CK 6 695 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią 2005 metais kovo mėn. - 2006 m. buvo statomas dviejų aukštų prekybinis pastatas Aukštaičių g. 88, Panevėžyje. Pastatas įregistruotas su 98 proc. baigtumu, pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas 2005-06-15. Pastatas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį, tačiau eksploatacijos metu paaiškėjo, kad šaltuoju sezono metu pastatas praranda šilumos energiją. Termovizinio tyrimo aktas, kurį pateikė UAB „Šilumos ūkio servisas“, atlikusi tyrimą 2006 m. sausio 25 d., patvirtina pastato šilumos nuostolius per pastato galinio fasado duris, per pastato pamatinę dalį, ypač pamatinės dalies kampą, per pastato langus, kurių stiklo paketai dėl šalčio susitraukė į vidų, dėl ko padidėjo šilumos nuostoliai, per pastato langų kampus, per nesandarias įėjimo duris. Tyrimo aktu nustatyta, jog pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-479 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normų HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytų normų. Ieškovas gavo rekomendacijas iš UAB „Šilumos ūkis“, kad siekiant išvengti šilumos nuostolių, reikia sutvarkyti pastato apšiltinamojo sluoksnio defektus, papildomai apšildyti pastato pamatinę dalį, pakeisti nekokybiškus langus naujais.
Teismo teigimu, pagal rangos sutarties 7.10 punktą, generalinis rangovas, šiuo atveju atsakovas, įsipareigojo atsakyti už nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos, statybos standartų ir taisyklių reikalavimų, privalomų abiems sutarties šalims, sutarties 8.1 punktu atliktų darbų ir medžiagų kokybei suteikė penkių kalendorinių metų nuo darbų perdavimo garantiją, o paslėptų darbų garantija baigiasi tik po dešimties metų. Sutarties 7.9 punktu garantavo, kad jo atlikti darbai atitiks statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir bus atlikta be klaidų, o 7.16 punktu šalys susitarė, kad generaliniam rangovui atsisakius šalinti defektus, juos šalina bei vykdo užsakovas, ir generalinis rangovas sumoka už atliktus darbus bei 10 procentų šių darbų vertės baudą.
Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Termovizinio tyrimo aktu, juolab, kad vėliau specialistai nustatė ir daugiau priežasčių, dėl ko prarandama energija: netinkamai sumontuotos pirmo aukšto grindys, o atsakovo atsikirtimas, jog dviejų aukštų pastato kokybė yra tinkama, nes pastatas priimtas valstybinės komisijos naudojimui, atmestinas, nes defektai išaiškėjo po pastato priėmimo, šaltojo sezono metu. Kad pastato viduje fasado vitrina yra negrūdinto stiklo, paaiškėjo tik 2006 m. gegužės 16 d. įsibrovėliui į parduotuvę išdaužus dvigubą lango stiklo paketą. Teismo teigimu, šilumos energijos praradimas susijęs su pakankamai didelėmis šildymo išlaidomis, kurios neužtikrina būtino šilumos kiekio pastate, laikytinas esminiu atlikto darbo pagal statybos rangos sutartį trūkumu ir rangovas privalo šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti pastato pamatų papildomo apšiltinimo išlaidas, faktiškai jų nepatyrė, nes rinkdamas įrodymus bylos nagrinėjimo metu, dar nustatė ir nurodė, kad netinkamai įrengtos pastato pirmo aukšto grindys. Iškilo abejonės dėl tikslingumo šiltinti pamatus, nes specialistai siūlo patį brangiausią būdą: grindų konstruktyvo keitimą. CK 6.695 str. 1 d. nustato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Nustačius, kad netinkamas grindų konstruktyvas, ekspertas abejoja, ar pastato pamatų apšiltinimas išspręs šilumos išsaugojimo problemą, bet nė vienas jų nepaneigė šio būdo. Esant šioms aplinkybėms, priteistinos pamatų apšiltinimo išlaidos, padarius išvadą, kad tai pats ekonomiškiausias būdas defektams šalinti. Šis defektų šalinimo būdas kainuotų 55236 Lt, nes grindų broko ištaisymui pagal pateiktą sąmatą reikėtų 401196, 90 Lt, kur medžiagų vertė 161764 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nurodė, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas defektus netiesiogiai pripažįsta. Pagal 2007 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktą nekyla abejonių dėl stiklo paketų netinkamumo. Rangovas neturėjo pagrindo nukrypti nuo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų statybos darbus atlikti pagal projektą, statybos standartus ir taisyklių reikalavimus, įsipareigojo atsakyti už nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos, statybos standartų ir taisyklių reikalavimų, privalomų abiems sutarties šalims. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Povydė“ pasirinko patį brangiausią ir neekonomiškiausią defektų ištaisymo būdą (stiklo paketų keitimą), t. y. dalies darbų atlikimą iš naujo, kai yra pigesnių būdų, apie kuriuos kalbėjo specialistas (plėvelės naudojimas, grotelių įrengimas ir pan.), priteistina suma mažintina iki 50000 Lt, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), įvertinant ir tai, kad ieškovo pareikštas 226575 Lt reikalavimas nėra pakankamai faktiškai pagrįstas, nurodyta tik vieno paketo kaina ir paketų kiekis, kurių patikrinti pagal byloje esančius duomenis negalima, o ieškovo reikalavimai susieti su faktu, kad iš jo priteistas atlyginimas atsakovui už darbus 134967,20 Lt Panevėžio apygardos teismo 2006-06-12 dienos sprendimu.
Teismas atmetė atsakovo UAB „Statybų trikampis“ prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje subrangovą UAB „Glaskek langai“, techninį prižiūrėtoją bei projektuotoją, motyvuodamas tuo, kad šios bylos nagrinėjimo ribos nesusiję su konkrečių asmenų veiksmais, ieškinys pareikštas rangovui dėl pastato naudojimo eigoje paaiškėjusių statybos defektų, kuriuos sutartimi rangovas įsipareigojo pašalinti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas tik paskutiniame teismo posėdyje paprašė skirti ekspertizę, tačiau tam, kad būtų nuginčytas defektų faktas, kuriam patvirtinti pateikta pakankamai įrodymų, statybos specialistų išvadų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Povydė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl 55236 Lt priteisimo grindų statybos darbų trūkumams ištaisyti ir šią bylos dalį perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir pakeisti sprendimo dalį dėl 50 000 Lt priteisimo stiklo paketų statybos darbų trūkumams ištaisyti, nurodant priteistiną iš atsakovo ieškovo naudai sumą 226575 Lt. Savo skundą ieškovas grindžia tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netesingai nustatė įrodinėjimo dalyką, jį nepagrįstai susiaurindamas, ir ši teismo klaida lėmė neteisingas išvadas šioje byloje. Teismas nesilaikė CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d. bei LAT Senato nutarimo Nr. 51 reikalavimų, kad pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalinis pateikti papildomus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, nustatyti įrodinėjimo dalyką, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Teismas nutartimi paskyrė šią bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nurodė, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė faktus, kurių patvirtinimui nepakanka įrodymų. Ieškovas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: UAB „Skena“ atliktą statybinę pastato Aukštaičių g. 88 pamatų ir pirmo aukšto grindų pagrindo defektų nustatymo ir išlaidų jų pašalinimui paskaičiavimo Ataskaitą Nr.06-12/05-1, 2007-05-02 statybos ekspertų V.R. ir V.G. ekspertizės aktą Nr.03/2007 bei atestuoto statybos specialisto R. K. 2007-05-05 statinio apžiūros aktą, kuriais remdamasis, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo padidino reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumą iki 550 000 litų. Ieškovas, vykdydamas teismo 2007-05-16 nutartį, 2007-05-24 įteikė teismui procesinį dokumentą - ieškinio dalyko pakeitimą, nurodydamas ieškinio kainą - 550000 litų. Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinio papildymą dėl to, kad, jo nuomone, ieškovas pakeitė abu ieškinio elementus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nepakeitė ieškinio pagrindo, o patikslintu ieškiniu pakeitė tik ieškinio dalyką, t. y. padidino reikalavimą priteisti piniginę sumą atsakovo padarytiems grindų įrengimo darbų defektams pašalinti - nuo 55236 Lt iki 323425 Lt, nurodė tas pačias faktines aplinkybes bei teismui pateikė kelis papildomus įrodymus (ekspertų aktus), pagrindžiančius pirminiame ieškinyje ir dublike nurodytas faktines ieškinio aplinkybes. Toks naujų faktų nurodymas neturėjo būti laikomas reikalavimo pakeitimu. Siekiant proceso ekonomiškumo, taip pat siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turėjo priimti ieškovo ieškinio patikslinimą (papildymą) ir bylos dalį dėl grindų įrenginio darbų defektų pašalinimo nagrinėti patikslinto ieškinio apimtyje.
2. Pirmos instancijos teismas neteisingai suprato ieškovo pareikšto ieškinio prasmę ir neatskleidė ginčo esmės bei netinkamai nustatė su ginču susijusias aplinkybes, nes klaidingai įvertino teisės aktus, reglamentuojančius grindų konstruktyvo sandarą ir įrengimą. Aplinkos ministro 2004-03-23 įsakymu Nr.Dl-127 patvirtintas „Statybos techninis reglamentas STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nustatė bendruosius techninius grindų projektavimo bei įrengimo reikalavimus, kurie taikomi projektuojant ir įrengiant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grindis. Pagal Reglamento 5.1p. grindys - tai konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus arba perdangos. Viršutinis grindų sluoksnis vadinamas danga (5.2, 5.3 punktai). Grindų konstrukcijos neatsiejamos dalys yra ir pasluoksnis (5.4p.), hidroizoliacijos sluoksnis (5.5p.), išlyginamasis sluoksnis (5.6p.), tarpsluoksnis (5.7p.). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas padarė darbų trūkumus (defektus), įrengdamas ne pamato, o grindų konstruktyvo sudėtines dalis. Teismas, priimdamas sprendimą, viršutinį grindų sluoksnį - dangą nepagrįstai prilygino pastato grindims, o likusias grindų kaip konstrukcijos sudėtines dalis palaikė pastato pamatais. Dėl šios priežasties teismas ieškovo ieškinio dalyko pakeitimą nepagrįstai įvertino ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu. Todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir klausimas perduotas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
3. Teismas sprendime pripažino, kad dėl atsakovo UAB „Statybų trikampis“ kaltės buvo padaryti defektai sumontuojant pastate Aukštaitijos g. 88, Panevėžyje, stiklo paketus, tačiau nepagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteistiną sumą iš atsakovo. Teismas neteisingai vertino liudytojo A. Z. parodymus teismui, kuris 2007-06-06 teismo posėdyje tik išdėstė savo teorinius bendro pobūdžio samprotavimus apie visų stiklų paketų keitimo būtinumą ir papildomos apsaugos galimybes, paaiškinęs, kad jis nėra šių klausimų specialistas. Todėl teismui nebuvo pagrindo remtis šiais parodymais. Teismas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė savo sprendimo sumažinti priteistiną ieškovui sumą iki 50 000 litų. Vieninteliai ir patikimi įrodymai - specializuotos stiklo paketų gamintojos ir montuotojos UAB „Glaskek langai“ rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys stiklo paketų ir jų montavimo darbų kainą; be to, atsakovas, kaip genrangovas bendravęs su UAB „Glaskek langai“ montuojant ginčo stiklo paketus, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė kokių nors įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovo paskaičiuotą stiklo paketų defektų pašalinimo darbų kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Statybų trikampis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovui 50 000 Lt nuostolių, padarytų dėl nekokybiškų stiklo paketų, ir priimti naują sprendimą šią ieškinio dalį atmesti, bei perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Paskirti statinio statybinę ekspertizę, pavedant ekspertams ištirti, ar statinio fasadinėse virtinose sumontuoti stiklo paketai atitinka statybos techninius reglamentus ir statinio techninį projektą. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas, nuspręsdamas, kad atsakovo sumontuoti stiklo paketai neatitinka 2002-09-25 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 496 1.5 str. (10.9 p. Sudužimo savybės), rėmėsi tik ieškovo pateiktomis specialistų V. R. ir V. G. išvadomis, kurios nėra objektyvios, kadangi šie asmenys pasirinkti ieškovo. Be to, šie specialistai, darydami išvadą, kad stiklo paketai neatitinka norminių aktų reikalavimų, rėmėsi STR 2.05.01:1999 12.1 p. A priedu, kuriame nėra nurodyta, kokie stiklo paketai turi būti naudojami. Teismas sumaišė, fasadines lauko vitrinas su pastato viduje naudojamomis vidinėmis vitrinomis. Fasadinės vitrinos buvo pirktos ir sumontuotos pasirašant trišalę pirkimo pardavimo sutartį, kurios viena iš šalių buvo ieškovas, išreiškęs valią pirkti būtent tokias fasadines vitrinas. Tą aplinkybę, kad pastato fasadinės vitrinos atitiko norminių dokumentų reikalavimus bei projektą, patvirtino tiek statybos techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte, tiek kiti komisijos nariai, įskaitant ieškovo atstovą.
2. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje UAB ,,Glaskek langai” ir techninį prižiūrėtoją, pažeidė šių asmenų teises, kadangi teismo sprendimas įtakojo šių asmenų teises ir pareigas. Atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, įgytų regreso teisę į UAB ,,Glaskek langai“, o ieškovas turėtų teisę papildomai reikalauti iš techninio prižiūrėtojo prisiteisti šiuo sprendimu nepriteistą nuostolių atlyginimą, kadangi pagal teisės aktus statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktus darbus bei atsako už netinkamą pareigų atlikimą.
3. Teismas pažeidė CPK 185 str. ir be pagrindo taikė 2002-09-25 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 496 ,,Dėl reglamentų STR 2.01.04(4):1999 ir STR 2.01.01 (5): 1999. Nuostolių dydį šiuo atveju turėjo pagrįsti ieškovas, tačiau to nepadarė. Ieškovas teigė patyręs 226 575 Lt dėl netinkamos kokybės stiklo paketų, ir šią sumą grindė tuo, kad vieno stiklo paketo pakeitimas kainavo 1 325 Lt., o visame pastate sumontuota 171 vnt. Iš teismui pateiktos rangos sutarties Nr. 503/10AM matyti, kad visų aliuminio konstrukcijų kartu su stiklo paketu kaina buvo 150 000 Lt. Teismas sprendimu priteisė 50 000 Lt, vadovavosi ieškovo skaičiavimais dėl nuostolių dydžio, kurie remiasi viso gaminio kaina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Povydė“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs, netinkamai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, neatskleidė esminių faktinių bylos aplinkybių (bylos esmės), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, kadangi neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia ir kito pažeidimą.
Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, teismo sprendimas turi būti paremtas tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis (CPK 260 str. 2 d.).
Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą teismas turi pateikti motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus. Įstatymo reikalavimas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai, pagrįstas tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo užtikrinti esminių civilinio proceso principų (rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo) įgyvendinimą. Vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena civilinio proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, ir teismas, spręsdamas bylą, turi įvertinti šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus. Betarpiškumo principo esmė yra ta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir jais pagrįsti savo sprendimą. Pagal procesinio lygiateisiškumo principą teismas turi užtikrinti lygias šalių teises procese, tai yra, be kitų teisių, sudaryti lygias galimybes įrodinėti savo reikalavimus ar prieštaravimus pareikštiems reikalavimams ir tikėtis, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą, įvertins abiejų šalių išsakytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir tik tuomet spręs dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Apygardos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs esmines faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, netinkamai juos įvertinęs, nenustatė svarbių bylos aplinkybių, nepagrįstais, motyvais priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB ,,Povydė“ reikalavimas priteisti nuostolius kildinamas iš statybos darbų rangos sutarties, sudarytos su atsakovu UAB ,,Statybų trikampis“ 2005 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 7-9), atliktų darbų defektų, kurie paaiškėjo šaltuoju sezonu eksploatuojant atsakovo pastatytą prekybinį pastatą Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, kuriuos sutartimi rangovas įsipareigojo pašalinti. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išaiškėjusių defektų šalinimo išlaidas, tarp jų pastato cokolio rekonstrukcijos išlaidas pagal sąmatą – 55 236 Lt, ir 171 vnt. stiklo paketų pakeitimo išlaidas - 226 575 Lt.
CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – Statybos įstatymo 26 straipsnio, Reglamento STR 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei kiekvienu konkrečiu atveju reikšminga nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.
Bylos duomenimis, UAB „Šilumos ūkio servisas“, atlikusi pastato, esančio Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, termovizinį tyrimą, 2006 m. sausio 25 d. akte nustatė, jog pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-479 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normų HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytų normų (t. 1, b. l. 16-54). Minėtame termovizinio tyrimo akte nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyti pastato šilumos nuostoliai per pastato galinio fasado duris, per pastato pamatinę dalį, ypač pamatinės dalies kampą, per pastato langus, kurių stiklo paketai dėl šalčio susitraukė į vidų, dėl ko padidėjo šilumos nuostoliai, per pastato langų kampus, per nesandarias įėjimo duris, per pastato sienų kampus, pastato apšiltinimo sluoksnį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Statybų trikampis“, vykdydamas statybos rangos sutartį ir garantavęs, kad darbus atliks kokybiškai, statybos darbus atliko su defektais, nes nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir norminių aktų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai: neužtikrinta sauga, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, o pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimai priskiriami prie esminių.
Tačiau apygardos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 105 236 Lt atliktų statybos darbų trūkumams šalinti (CK 6.697 str., 6.695 str. 1 d.), neteisingai įvertino bylos įrodymus, ir padarė nepagrįstą įrodymais išvadą dėl nurodytų statybos darbo defektų šalinimo išlaidų dydžio. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad trūkumų šalinimo išlaidos turi būti tiksliai paskaičiuotos ir pagrįstos, dėl jų būtinumo negali kilti jokių abejonių, tačiau priteisdamas iš atsakovo ieškovui 105 236 Lt atliktų statybos darbų trūkumams pašalinti, teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, kurie nėra pakankami ir patikimi įrodymai patvirtinti išvadai dėl defektų ištaisymo išlaidų dydžio, jų tinkamai neįvertinęs.
Minėta, kad bylos proceso dalyviai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.), o pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas privalo įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi vertinti ir kiekvieną įrodymą atskirai, ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, tarp jų UAB „Šilumos ūkio servisas“ termovizinio tyrimo 2006 m. sausio 25 d. aktu, šalių pasirašytu 2006 m. sausio 26 d. pastato eksploatavimo metu atsiradusių defektų fiksavimo protokolu (t. 1, b. l. 57), statybos specialisto A. G. pastato cokolinio šildymo rekonstrukcijas išlaidų sąmata (t. 1, b. l. 67), ekspertų V. R. ir V. G. 2007 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktu (t. 2, b. l. 162-166) bei ieškovo pakviesto liudytojo A. Z. parodymais.
Tačiau pagal įrodymų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, duomenis negalima padaryti neginčijamos išvados, kad ieškovo nuostoliai dėl defektų pašalinimo nurodytame objekte sudaro būtent 105 236 Lt. Juolab, kad teismas, nesilaikydamas proceso taisyklių, tinkamai neįvertino nurodytų įrodymų, teigdamas ir apie juose užfiksuotas abejones, t. y. sprendimą parėmė ir abejonėmis, padarė prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių.
Vien dėl to teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Povydė“ pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nors iš dalies sprendime vertino ir patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) pagrindžiančius įrodymus. Minėta, kad ieškinys kildinamas iš šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytos statybos darbų rangos sutarties. Ieškovas byloje reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo atliktų darbų defektų, paaiškėjusių eksploatuojant pastatą, dėl kurio pastatymo ir buvo susitarta minėtoje rangos sutartyje. Iš pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 2, b. l. 198-201) matyti, kad ieškovas, pareiškimą grįsdamas tos pačios statybos darbų rangos sutarties sąlygomis, prašė priteisti iš atsakovo išlaidas pastato grindų defektams pašalinti, dėl to padidino ieškinio reikalavimą iki 550 000 Lt. Bylos duomenimis, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslintu ieškiniu) ieškovas padidino reikalavimą priteisti piniginę sumą atsakovo padarytiems darbų, atliktų šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu, trūkumams ištaisyti, kuriuos minėta sutartimi rangovas ir įsipareigojo pašalinti. Todėl teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė ne tik naują ieškinio dalyką, bet ir naują ieškinio pagrindą.
Remiantis nurodytais argumentais, nesant byloje reikšmingų įrodymų, neišaiškinus klausimų, kokie defektai, atsakovo atliktų statybos darbų rangos sutarties pagrindu, turėtų būti pašalinti bei kokios būtų šių defektų šalinimo išlaidos, teismas turėjo apsvarstyti galimybę atlikti teismo ekspertizę (juolab, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašė paskirti tokią ekspertizę) tam, kad specialių statybinių–ekonominių žinių turintys asmenys atsakytų į nurodytus klausimus (CPK 212 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės paskyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas tik tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis amato, žiniomis, ir ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“; byla Nr. 3K-3-484/2007). To neatlikęs, nepagrįstais motyvais atsisakęs paskirti teismo ekspertizę, teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, kurių nenustatęs, neatskleidė bylos esmės ir galėjo neteisingai ją išspręsti.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė (svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės) ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais, ir neteisingai įvertino bylos įrodymus, neatskleidamas bylos esmės, o apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti šių aplinkybių. Beje, reikalaujant ir tiriant naujus įrodymus dėl ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme, būtų nesilaikyta CPK 314 straipsnio nuostatų ir instancinės teismų sistemos, nes teisėjų kolegijos padarytų išvadų kita bylos šalis netektų galimybės apskųsti apeliacine tvarka. Be to, neišsprendus klausimo dėl priėmimo pareiškimo, susijusio su ieškinio dalyko pakeitimu, taip pat negalima tinkamai atskleisti bylos esmės ir teisingai išspręsti ginčą.
Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti; iš naujo nagrinėtinas ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimas (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.