Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Povydė“ ir atsakovo UAB ,,Statybų trikampis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-00116-280/2007 pagal ieškovo UAB ,,Povydė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Statybų trikampis“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo teigimu, pagal rangos sutarties 7.10 punktą, generalinis rangovas, šiuo atveju atsakovas, įsipareigojo atsakyti už nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos, statybos standartų ir taisyklių reikalavimų, privalomų abiems sutarties šalims, sutarties 8.1 punktu atliktų darbų ir medžiagų kokybei suteikė penkių kalendorinių metų nuo darbų perdavimo garantiją, o paslėptų darbų garantija baigiasi tik po dešimties metų. Sutarties 7.9 punktu garantavo, kad jo atlikti darbai atitiks statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir bus atlikta be klaidų, o 7.16 punktu šalys susitarė, kad generaliniam rangovui atsisakius šalinti defektus, juos šalina bei vykdo užsakovas, ir generalinis rangovas sumoka už atliktus darbus bei 10 procentų šių darbų vertės baudą.

Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Termovizinio tyrimo aktu, juolab, kad vėliau specialistai nustatė ir daugiau priežasčių, dėl ko prarandama energija: netinkamai sumontuotos pirmo aukšto grindys, o atsakovo atsikirtimas, jog dviejų aukštų pastato kokybė yra tinkama, nes pastatas priimtas valstybinės komisijos naudojimui, atmestinas, nes defektai išaiškėjo po pastato priėmimo, šaltojo sezono metu. Kad pastato viduje fasado vitrina yra negrūdinto stiklo, paaiškėjo tik 2006 m. gegužės 16 d. įsibrovėliui į parduotuvę išdaužus dvigubą lango stiklo paketą. Teismo teigimu, šilumos energijos praradimas susijęs su pakankamai didelėmis šildymo išlaidomis, kurios neužtikrina būtino šilumos kiekio pastate, laikytinas esminiu atlikto darbo pagal statybos rangos sutartį trūkumu ir rangovas privalo šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti pastato pamatų papildomo apšiltinimo išlaidas, faktiškai jų nepatyrė, nes rinkdamas įrodymus bylos nagrinėjimo metu, dar nustatė ir nurodė, kad netinkamai įrengtos pastato pirmo aukšto grindys. Iškilo abejonės dėl tikslingumo šiltinti pamatus, nes specialistai siūlo patį brangiausią būdą: grindų konstruktyvo keitimą. CK 6.695 str. 1 d. nustato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Nustačius, kad netinkamas grindų konstruktyvas, ekspertas abejoja, ar pastato pamatų apšiltinimas išspręs šilumos išsaugojimo problemą, bet nė vienas jų nepaneigė šio būdo. Esant šioms aplinkybėms, priteistinos pamatų apšiltinimo išlaidos, padarius išvadą, kad tai pats ekonomiškiausias būdas defektams šalinti. Šis defektų šalinimo būdas kainuotų 55236 Lt, nes grindų broko ištaisymui pagal pateiktą sąmatą reikėtų 401196, 90 Lt, kur medžiagų vertė 161764 Lt.

Teismas atmetė atsakovo UAB „Statybų trikampis“ prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje subrangovą UAB „Glaskek langai“, techninį prižiūrėtoją bei projektuotoją, motyvuodamas tuo, kad šios bylos nagrinėjimo ribos nesusiję su konkrečių asmenų veiksmais, ieškinys pareikštas rangovui dėl pastato naudojimo eigoje paaiškėjusių statybos defektų, kuriuos sutartimi rangovas įsipareigojo pašalinti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas tik paskutiniame teismo posėdyje paprašė skirti ekspertizę, tačiau tam, kad būtų nuginčytas defektų faktas, kuriam patvirtinti pateikta pakankamai įrodymų, statybos specialistų išvadų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs, netinkamai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, neatskleidė esminių faktinių bylos aplinkybių (bylos esmės), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, kadangi neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia ir kito pažeidimą.

Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, teismo sprendimas turi būti paremtas tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis (CPK 260 str. 2 d.).

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą teismas turi pateikti motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus. Įstatymo reikalavimas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai, pagrįstas tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo užtikrinti esminių civilinio proceso principų (rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo) įgyvendinimą. Vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena civilinio proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, ir teismas, spręsdamas bylą, turi įvertinti šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus. Betarpiškumo principo esmė yra ta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir jais pagrįsti savo sprendimą. Pagal procesinio lygiateisiškumo principą teismas turi užtikrinti lygias šalių teises procese, tai yra, be kitų teisių, sudaryti lygias galimybes įrodinėti savo reikalavimus ar prieštaravimus pareikštiems reikalavimams ir tikėtis, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą, įvertins abiejų šalių išsakytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir tik tuomet spręs dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Apygardos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs esmines faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, netinkamai juos įvertinęs, nenustatė svarbių bylos aplinkybių, nepagrįstais, motyvais priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB ,,Povydė“ reikalavimas priteisti nuostolius kildinamas iš statybos darbų rangos sutarties, sudarytos su atsakovu UAB ,,Statybų trikampis“ 2005 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 7-9), atliktų darbų defektų, kurie paaiškėjo šaltuoju sezonu eksploatuojant atsakovo pastatytą prekybinį pastatą Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, kuriuos sutartimi rangovas įsipareigojo pašalinti. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išaiškėjusių defektų šalinimo išlaidas, tarp jų pastato cokolio rekonstrukcijos išlaidas pagal sąmatą – 55 236 Lt, ir 171 vnt. stiklo paketų pakeitimo išlaidas - 226 575 Lt.

CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – Statybos įstatymo 26 straipsnio, Reglamento STR 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei kiekvienu konkrečiu atveju reikšminga nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Bylos duomenimis, UAB „Šilumos ūkio servisas“, atlikusi pastato, esančio Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, termovizinį tyrimą, 2006 m. sausio 25 d. akte nustatė, jog pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-479 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normų HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytų normų (t. 1, b. l. 16-54). Minėtame termovizinio tyrimo akte nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyti pastato šilumos nuostoliai per pastato galinio fasado duris, per pastato pamatinę dalį, ypač pamatinės dalies kampą, per pastato langus, kurių stiklo paketai dėl šalčio susitraukė į vidų, dėl ko padidėjo šilumos nuostoliai, per pastato langų kampus, per nesandarias įėjimo duris, per pastato sienų kampus, pastato apšiltinimo sluoksnį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Statybų trikampis“, vykdydamas statybos rangos sutartį ir garantavęs, kad darbus atliks kokybiškai, statybos darbus atliko su defektais, nes nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir norminių aktų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai: neužtikrinta sauga, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, o pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimai priskiriami prie esminių.

Tačiau apygardos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 105 236 Lt atliktų statybos darbų trūkumams šalinti (CK 6.697 str., 6.695 str. 1 d.), neteisingai įvertino bylos įrodymus, ir padarė nepagrįstą įrodymais išvadą dėl nurodytų statybos darbo defektų šalinimo išlaidų dydžio. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad trūkumų šalinimo išlaidos turi būti tiksliai paskaičiuotos ir pagrįstos, dėl jų būtinumo negali kilti jokių abejonių, tačiau priteisdamas iš atsakovo ieškovui 105 236 Lt atliktų statybos darbų trūkumams pašalinti, teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, kurie nėra pakankami ir patikimi įrodymai patvirtinti išvadai dėl defektų ištaisymo išlaidų dydžio, jų tinkamai neįvertinęs.

Minėta, kad bylos proceso dalyviai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.), o pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas privalo įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi vertinti ir kiekvieną įrodymą atskirai, ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, tarp jų UAB „Šilumos ūkio servisas“ termovizinio tyrimo 2006 m. sausio 25 d. aktu, šalių pasirašytu 2006 m. sausio 26 d. pastato eksploatavimo metu atsiradusių defektų fiksavimo protokolu (t. 1, b. l. 57), statybos specialisto A. G. pastato cokolinio šildymo rekonstrukcijas išlaidų sąmata (t. 1, b. l. 67), ekspertų V. R. ir V. G. 2007 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktu (t. 2, b. l. 162-166) bei ieškovo pakviesto liudytojo A. Z. parodymais.

Tačiau pagal įrodymų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, duomenis negalima padaryti neginčijamos išvados, kad ieškovo nuostoliai dėl defektų pašalinimo nurodytame objekte sudaro būtent 105 236 Lt. Juolab, kad teismas, nesilaikydamas proceso taisyklių, tinkamai neįvertino nurodytų įrodymų, teigdamas ir apie juose užfiksuotas abejones, t. y. sprendimą parėmė ir abejonėmis, padarė prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių.

Vien dėl to teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Povydė“ pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nors iš dalies sprendime vertino ir patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) pagrindžiančius įrodymus. Minėta, kad ieškinys kildinamas iš šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytos statybos darbų rangos sutarties. Ieškovas byloje reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo atliktų darbų defektų, paaiškėjusių eksploatuojant pastatą, dėl kurio pastatymo ir buvo susitarta minėtoje rangos sutartyje. Iš pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 2, b. l. 198-201) matyti, kad ieškovas, pareiškimą grįsdamas tos pačios statybos darbų rangos sutarties sąlygomis, prašė priteisti iš atsakovo išlaidas pastato grindų defektams pašalinti, dėl to padidino ieškinio reikalavimą iki 550 000 Lt. Bylos duomenimis, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslintu ieškiniu) ieškovas padidino reikalavimą priteisti piniginę sumą atsakovo padarytiems darbų, atliktų šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu, trūkumams ištaisyti, kuriuos minėta sutartimi rangovas ir įsipareigojo pašalinti. Todėl teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė ne tik naują ieškinio dalyką, bet ir naują ieškinio pagrindą.

Remiantis nurodytais argumentais, nesant byloje reikšmingų įrodymų, neišaiškinus klausimų, kokie defektai, atsakovo atliktų statybos darbų rangos sutarties pagrindu, turėtų būti pašalinti bei kokios būtų šių defektų šalinimo išlaidos, teismas turėjo apsvarstyti galimybę atlikti teismo ekspertizę (juolab, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašė paskirti tokią ekspertizę) tam, kad specialių statybinių–ekonominių žinių turintys asmenys atsakytų į nurodytus klausimus (CPK 212 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės paskyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas tik tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis amato, žiniomis, ir ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“; byla Nr. 3K-3-484/2007). To neatlikęs, nepagrįstais motyvais atsisakęs paskirti teismo ekspertizę, teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, kurių nenustatęs, neatskleidė bylos esmės ir galėjo neteisingai ją išspręsti.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė (svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės) ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais, ir neteisingai įvertino bylos įrodymus, neatskleidamas bylos esmės, o apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti šių aplinkybių. Beje, reikalaujant ir tiriant naujus įrodymus dėl ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme, būtų nesilaikyta CPK 314 straipsnio nuostatų ir instancinės teismų sistemos, nes teisėjų kolegijos padarytų išvadų kita bylos šalis netektų galimybės apskųsti apeliacine tvarka. Be to, neišsprendus klausimo dėl priėmimo pareiškimo, susijusio su ieškinio dalyko pakeitimu, taip pat negalima tinkamai atskleisti bylos esmės ir teisingai išspręsti ginčą.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti; iš naujo nagrinėtinas ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimas (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.