- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- PK-1-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00074-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Civilinis ieškovas
- A. A.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Lionė Musteikienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 18 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., sakydama R. J. ir K. Š. paskleidė apie A. A., tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pas ją kiekvieną dieną vaikšto skirtingi vyrai, jog naktimis girdi triukšmą, kad pas ją vyksta baliai, namuose girtaujama, kad ji veda asocialų gyvenimo būdą, neprižiūri savo mažamečio vaiko, keliamos sekso orgijos, tuo A. A. paniekino, pažemino, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, tą patį vakarą, apie 20-21 val. atėjusi pas A. A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., girdint R. J. ir K. Š. bei jai pačiai, paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pas ją kiekvieną dieną vaikšto skirtingi vyrai, jog naktimis girdi triukšmą, kad pas ją vyksta baliai, namuose girtaujama, kad ji veda asocialų gyvenimo būdą, neprižiūri savo mažamečio vaiko, vyksta sekso orgijos, tuo ją paniekino ir pažemino.
D. K. buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 18 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., sakydama R. J. ir K. Š., kad A. A. yra „paleistuvė“, „šliundra“, „pasileidėlė“, „apsileidusi“, viešai ją įžeidė, užgauliai pažemino, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, tą patį vakarą, apie 20-21 val. atėjusi pas A. A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., sakė jai, kad ji yra „paleistuvė“, „šliundra“, girdint R. J. ir K. Š. viešai įžeidė ją, užgauliai pažemino.
Kaltinamoji D. K. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo atėję K. Š. ir R. J.. Ji jiems užsiminė, kad neįmanoma gyvent, nes iš A. A. buto sklinda triukšmas. Iš jos buto pastoviai girdisi vyrų balsai, trypimas, naktimis beldimas į duris. Apie tai, kad A. A. neprižiūri mažamečio vaiko, ji nesakė. Tą patį vakarą, apie 20 – 21 val. kartu su buto, kurį nuomojasi A. A., savininku R. J. ir jo dukra K. Š. nuėjo pas A. A. į butą, kadangi buto savininkas ja nepatikėjo. A. A. paleistuve, „šliundra“, nevadino. A. A. gyveno virš jos buto. Šiuo metu ji gyvena kitu adresu, kadangi išsikėlė dėl A. A. keliamo triukšmo, pastovaus rūkymo jos balkone, kvapų sklidimo. Triukšmas iš A. A. buto sklisdavo 3-4 kartus per savaitę. Dėl keliamo triukšmo kreipėsi į policiją, tačiau jai atsakė, kad trūksta įrodymų, pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau ji nesikreipė.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad D. K. didžiausią problemą kėlė jos sūnus, kuris yra mažametis ir tik pradėjęs vaikščioti. D. K. draugas G. K., kuris gyveno su kaltinamąja, ateidavo pas ją į butą klausti dėl triukšmo. Stengėsi prisitaikyti, nuo 18 val. nebedavė žaislų, kurie kelia triukšmą, tačiau tai nepadėjo. Vaikas kartais sirgdavo, nemiegodavo naktimis. Triukšmo, koks būna dėl girtavimo ir šventimo, nebuvo. Vėliau D. K. pradėjo sakyti, kad ji veda asocialų gyvenimą, pas ją vaikšto skirtingi vyrai. Ji ją pavadino „šliundra“, paleistuve, teigė, kad neprižiūri vaiko. Tai gali patvirtinti R. J. ir K. Š.. Dėl visų įvykių ji kreipėsi į policiją, tačiau jie pasiūlė kreiptis į teismą. Manė, kad viskas bus išspręsta draugiškai, tačiau vėliau išgirdo, kad D. K. ją įžeidinėja, draugų tarpe minėjo, kad jos vaikas neprižiūrėtas ir pas ją bute triukšmaujama. Būtent dėl šių priežasčių kreipėsi į teismą. Apie tai, kad D. K. išsikraustė, nežinojo. Konfliktas įvyko tarp jos ir D. K. 2013 m. sausio mėnesį. D. K., atėjusi pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), girdint jos sūnui, buto savininkui R. J., K. Š., ją užgauliojo, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Dėl jos veiksmų ji sugaišo savo laiką, gyveno įtampoje, patyrė traumą, jautėsi blogai, pažeminta, nes buvo sakoma neteisybė. Prašo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už visus jos patirtus išgyvenimus. Bute ji gyvena su sūnumi, kuriam šiuo metu 2 metai, o tuo metu buvo vieneri. Su sūnaus tėvu kartu negyvena. Šiuo metu turi draugą, kuris lankosi jos bute. Bute švenčių nešvenčia. Vieną kartą šventė gimtadienio ir diplomo apsigynimo progą. Buvo atvykę draugai, o vaikas buvo pas senelius. Nors muzika negrojo, D. K. iškvietė policiją, tačiau atvykę policijos pareigūnai nieko nerado ir neturėjo ką užfiksuoti. Žmonių tuo metu buvo daug, tačiau nebuvo girtaujama ar keliama triukšmas. R. J. su K. Š. buvo atėję kartu su D. K., tačiau jie abu suprato, kad tai, ką sakė D. K. yra neteisybė, matė kaip ji gyvena. Jos nuomojamo buto savininkas apsiklausė kaimynus, namo pirmininką ir visi patvirtino, kad viskas yra gerai.
Liudytoja K. Š. parodė, kad yra buto, kurį nuomoja A. A., savininko dukterėčia. Kadangi R. J. yra išvykęs, ji kontaktuoja dėl nuomojamo buto. 2013 m. sausio pabaigoje sulaukė skambučio, gavo trumpųjų žinučių iš A. A., kad D. K. jai trukdo gyventi. Grįžus buto savininkui, jie nutarė nuvykti išsiaiškinti aplinkybių. Iš pradžių nuvyko pas D. K.. Ji pasakė, kad pas A. A. lankosi skirtingi vyrai, kurie kelia sekso orgijas. Minėjo, kad garsiai laksto jos vaikas ir trukdo gyventi, kad garsiai bėga vandens kranas, kad neprižiūri vaiko, jis verkia. Nukentėjusiąją A. A. ji vadino pasileidėle, „kekše“, apsileidusia ir neprižiūrinčia vaiko. Išklausius D. K., jie visi nuėjo pas A. A.. Jos bute nieko negirdėjo, lakstė vaikas, tačiau vyrų nebuvo. Butas atrodė tvarkingai, butelių ar kitų daiktų, įrodančių balius, nerado. Nuėjus ten, kilo konfliktas. D. K. A. A. sakė, kad ji triukšmauja, nesitvarko ir trukdo jiems gyventi. A. A. gynėsi ir klausė, kodėl ji puola ją. D. K., būdama savo bute sakė negražius žodžius A. A. atžvilgiu, tačiau nuėjusi pas A. A. į butą, jai tiesiogiai įžeidžiančių žodžių nesakė. D. K. A. A. bute pasakė apie sekso orgijas.
Liudytojas G. K. parodė, kad su D. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ten gyvenant kilo konfliktai su A. A. dėl triukšmo. Buvo eita pas ją kalbėti, kad netriukšmautų. Iš jos buto sklisdavo triukšmas, trypimas, naktimis ir savaitgaliais šventimai. Iš savo buto išsikėlė, nes pabodo triukšmas. Nuo ryto iki vakaro trypdavo vaikas, vakarais ateidavo draugai, girdėdavosi triukšmas, naktimis girdėdavosi vyro ir motes klyksmai. Vieną dieną pas juos nieko nepranešę atvyko A. A. buto savininkas R. J. su savo dukra K. Š.. Jiems papasakojo apie triukšmą iš A. A. buto, tačiau jos neįžeidinėjo. Nei „šliundra“, nei paleistuve jos nevadino, nesakė, kad neprižiūri vaiko. Pasikalbėję bute visi kartu nuėjo į butą, esantį virš A. A. buto, tačiau kaimynų nerado. Tuomet nuėjo pas A. A.. Ji teigė, kad nekelia triukšmo, nors prieš dieną triukšmas buvo. Jam su D. K. einant į liftą, juos pasivijo R. J. ir pasakė, kad jiems bus blogai, jeigu skųsis. Negirdėjo, kad D. K. įžeidinėtų A. A.. Kalbantis su R. J. ir K. Š. jų bute, buvo kalba, kad pas A. A. vaikšto skirtingi vyrai, naktimis girdimas triukšmas, švenčiama. Apie tai, kad A. A. veda asocialų gyvenimo būdą ir neprižiūri vaiko, nekalbėjo. Vieną naktį pas juos buvo atėję du girti vyrai, kurie prisistatė esantys iš A. A. buto, vienas iš jų prisistatė A. A. vaiko tėvu. D. K. ir jam pabodus klausytis triukšmo, ji pabeldė į radiatorius, iškvietė policiją. Į policiją kreipėsi du kartus nurodydami, kad keliamas triukšmas A. A. bute. Policijai dažniausiai perskambindavo, kad nebevažiuotų, nes jos reikėdavo laukti ilgai arba triukšmas nurimdavo. Negirdėjo, kad D. K. vartotų įžeidžiančius žodžius A. A. atžvilgiu, negirdėjo žodžio paleistuvė.
Liudytoja S. J. parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį gyveno adresu (duomenys neskelbtini) g. 25-33, Šiauliai. Jos butas buvo virš A. A. buto. Iš to buto dažnai girdėdavosi triukšmas, mylėjimosi garsai, A. A. ir vyriški balsai, aimanavimas, vaiko bėgiojimas. Liudytojos buto balkone būdavo užuodžiami rūkalų kvapai, kurie sklisdavo iš A. A. buto. Garsai iš jos buto sklisdavo naktimis, o vėliau ir dienomis. Muzika negrodavo. Mylėjimosi garsai girdėdavosi kiekvieną naktį ir kas antrą rytą. Nėra girdėjusi, kad D. K. vadintų A. A. paleistuve, „šliundra“, neprižiūrinčia vaiko. Buvo kalbama apie tai, kad A. A. atlieka lytinius aktus, girdintis aimanavimams, vyrų balsams, girdisi kaip bėgioja vaikas. Pas A. A. vaikščiodavo skirtingi vyrai, girtaujama nebūdavo. 2013 m. vasarą, apie 21 val. iš A. A. buto buvo girdimas specialus trypimas ir triukšmas. Jos draugas A. N. nuėjo sudrausminti A. A.. Anot jos, liudytojos draugas ją apšaukė ir išgąsdino vaiką, prigrasino. D. K. kreipėsi į policiją, o ji paliudijo, kad buvo girdimas triukšmas.
Motyvuojamoji dalis
Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad D. K. 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į policiją dėl A. A. keliamo triukšmo, jos pareiškimas buvo patikrintas ir buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi jos nurodyta informacija tikrinimo metu nepasitvirtino (60-63 b. l.).
Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad D. K. 2013 m. birželio 19 d. pateikė protokolą – pareiškimą dėl A. A. triukšmo 2013 m. birželio 15 d., dėl ko A. A. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir skirta nuobauda – įspėjimas (64-65 b. l.).
Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad A. A. kreipėsi į policiją dėl to, kad D. K. ją šmeižia, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą (66-67 b. l.).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad A. A. 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į policiją nurodydama, kad ruošiantis miegoti išgirdo stiprų beldimą į radiatorių, mano, kad beldė kaimynai iš 23 buto; D. K. paaiškino, kad ji į radiatorių nebeldė ir netriukšmavo; priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių darytis išvadą apie padarytus pažeidimus (68-71 b. l.).
BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2013). Teismų praktikoje pažymima, kad nuomonė turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taipogi akcentuojamas aiškus faktinių pranešimų bei vertinimų atribojimas ir aiškinama, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas (2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. 2K–171/2013).
Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad privačią kaltintoją ir kaltinamąją sieja ilgalaikiai nesutarimai, dominuoja konfliktinė situacija. Kaltinamoji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad iš A. A. buto sklido triukšmas, buvo nebeįmanoma gyventi, todėl išsikraustė ir šiuo metu gyvena kitur. Kad iš buto sklido triukšmas patvirtino ir virš A. A. buto gyvenusi liudytoja S. J.. Policijos atsiųsti dokumentai patvirtina, kad D. K. kelis kartus kreipėsi į policiją dėl keliamo triukšmo, vienu atveju informacija nebuvo patvirtina, o kitu atveju A. A. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas skirti nuobaudą. Taigi, kad A. A. bute buvo triukšmaujama ir tai trukdė tiek D. K., tiek liudytojai S. J., yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kad buvo girdimas triukšmas parodė ir D. K. draugas G. K., tačiau jo parodymais teismas negali besąlygiškai remtis, kadangi dėl kaltinamąją ir jį siejančių artimų ryšių, jo parodymai gali būti šališki. Liudytoja K. Š., kuri yra A. A. nuomojamo buto savininko R. J. dukterėčia, ir šioje situacijoje yra vienas iš mažiausiai suinteresuotų asmenų bylos baigtimi, parodė, kad jai su R. J. būnant pas D. K., pastaroji kalbėjo, kad pas A. A. lankosi skirtingi vyrai, kurie kelia sekso orgijas, kad laksto vaikas, garsiai bėga kranas, verkia vaikas, nes ji jo neprižiūri. Minėta liudytoja taip pat parodė, kad visi nuėję pas A. A. į butą, nieko negirdėjo, vyrų nebuvo, lakstė vaikas, butas atrodė tvarkingai, jokių butelių ar kitų dalykų, kurie liudytų apie išgertuves, nerado. K. Š. taip pat parodė, kad D. K. sakė A. A., kad ši triukšmauja, nesitvarko ir trukdo jai gyventi. Tai, kad D. K. garsiai įvardija tokias triukšmo kilimo priežastis kaip vaiko bėgiojimas, trypimas, vyrų balsai, beldimas į duris, o K. Š. nurodė, kad triukšmas kyla dėl to, kad lankosi skirtingi vyrai, keliamos sekso orgijos, garsiai laksto vaikas, bėga vandens kranas, vaikas verkia, nes ji jo neprižiūri, vertinama kaip nuomonė, o ne kaip siekis tyčia pažeminti ir paniekinti A. A., t. y. jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – tyčios, kadangi iš D. K. tolimesnių veiksmų (pareiškimų rašymas policijai ir po to sekęs išsikraustymas, nes, kaip ji pati nurodė, buvo nebeįmanoma gyventi), liudija apie tai, kad kaltinamoji nesiekė tyčia apkalbėti A. A., garsiai išsakė savo nuomonę dėl triukšmo kilimo priežasčių, tokiu būdu išsakydama savo subjektyvią nuomonę, kuriai beje netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir ją argumentuodama tam tikru faktiniu pagrindu (triukšmo buvimo faktas patvirtintas byloje surinktais įrodymais) neperžengė Konstitucijos 25 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniuose numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės reikšti nuomonę - koaliziją, pirmenybė teikiama pastarajai (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-775/12). Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra pateikta neginčijamų kaltinamosios D. K. kaltės dėl privačios kaltintojos A. A. šmeižimo įrodymų ir kaltinamosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl to ji išteisintina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.
A. A. tiek patikslintame skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. ją įžeidė R. J. ir K. Š. girdint, tačiau pačiai nedalyvaujant, ją vadino paleistuve, „šliundra“, pasileidėle, apsileidusia. Paleistuve ir „šliundra“ ją D. K. pavadino ir su R. J. bei K. Š. atėjusi pas A. A.. D. K. parodė, kad minėtų žodžių nevartojo, tą patį parodė ir jos draugas G. K., kurio parodymai, kaip buvo minėta, vertinami kritiškai. Liudytoja K. Š., kuri šioje situacijoje yra vienas iš mažiausiai suinteresuotų asmenų bylos baigtimi, parodė, kad jai su R. J. būnant pas D. K., pastaroji A. A. vadino pasileidėle, „kekše“, apsileidusia. Kad būtų vartojami kiti žodžiai A. A. atžvilgiu, ji nepatvirtino. Liudytoja taip pat parodė, kad nuėjus pas A. A. į butą, D. K. tiesiogiai įžeidžiančių žodžių A. A. atžvilgiu nesakė. Įvertinus tai, kad A. A. teiginio dėl jai tiesiogiai išsakytų įžeidžiančių žodžių nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų, kitų tai įrodančių duomenų, be pačios A. A. žodžių, nėra, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės ir prielaidos yra vertinamos kaltinamojo naudai, teismas konstatuoja, kad A. A. bute nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tiek pirminiame, tiek patikslintame skunde A. A. nurodė, kad D. K., girdint R. J. ir K. Š., savo bute ją vadino paleistuve ir „šliundra“. Liudytoja K. Š. parodė, kad tokie žodžiai nebuvo pavartoti, nurodė, kad D. K. A. A. vadino pasileidėle, „kekše“, apsileidusia, t. y. paleistuve ir „šliundra“, nevadino. Kadangi teismas yra saistomas skunde nurodytų aplinkybių, skundo ribų dėl liudytojos nurodytų ir skunde neminėtų žodžių, praplėsti negali.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012). Nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis).
Lietuvių kalbos žodyne (http://www.lkz.lt/startas.htm) žodis „apsileidėlė“ turi tokią reikšmę: 1. apsileidęs, nešvarus žmogus. Žodžio „pasileidėlis, -ė“ Lietuvių kalbos žodyne nurodomos tokios reikšmės: 1. kas išdykęs, nenuorama; 2. palaidūnas, ištvirkėlis. Kaip matyti iš nurodytų žodžių reikšmių, žodžiai „apsileidėlė“ ir „pasileidėlė“ turi neigiamą prasmę, tačiau, įvertinus nukentėjusiąją įžeidusius žodžius lingvistine prasme, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rūšis ginti savo garbę ir orumą dėl įžeidimo, nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Be to, tai, kad nukentėjusioji A. A. dėl galimai padarytų veikų kreipėsi praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui (veikos, kurios padarymu kaltinama D. K., padarymo laikas nurodomas 2013 m. sausio mėnuo, o skundas privataus kaltinimo tvarka paduotas 2013 m. lapkričio 27 d.), liudija apie tai, kad ji nesijautė taip įžeista, kad iškart imtųsi priemonių savo garbei ir orumui apginti. Teismų praktika rodo, kad paprastai asmenys kreipiasi iškart po to, kai padaroma jų manymu nusikalstama veika jų atžvilgiu. Kita vertus, įžeidimo atveju kaltininkas turi suvokti užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norėti jį pažeminti. Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., požymio – pavojingos veikos, D. K. dėl A. A. viešo įžeidimo išteisinama (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiosios A. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p.).
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nepriteisia išlaidų, nurodytų antrinės teisinės pagalbos pažymoje, kurioje nurodytos išlaidos, patirtos valstybės, atstovaujant A. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
D. K., kaltintą pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
D. K., kaltintą pagal BK 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.