Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-318/2011 Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02490-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.2.; 2.1.7.4.1. (S)

2011 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. (J. Č.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-08-03 iki 2009-08-05, tai atitinka 4 MGL dydžio baudą.

Iš J. Č. priteista 2500 Lt V. L. neturtinei žalai atlyginti ir 802,49 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t.y. 2009-07-27 apie 21.50 val. viešoje vietoje – Vilniuje, Savanorių pr. ir Vaduvos g. sankirtoje –, važiuodamas automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo paskui jį važiuojantį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. L.. J. Č., išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie taip pat iš automobilio išlipusio V. L. ir, nieko nepasakęs, metaliniu vamzdžiu tyčia sudavė vieną smūgį V. L. į veidą, taip sulaužydamas nosies kaulą, po to spyrė V. L. koja į tarpkojį. Tokiu būdu jis įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistojo J. Č. gynėja prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti, J. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti.

Gynėja tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Č. atžvilgiu buvo nepagrįstai panaudota procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas. Be to pirminius jo parodymus fiksavo tyrėjas, kuris vėliau buvo nušalintas nuo šios bylos tyrimo. J. Č. savo ranka rašytame pasiaiškinime kaltės nepripažino. Teigia, jog teismas neįvertino, kad V. L. parodymus apie metalinę lazdą davė tik 2009-08-03 17.30-18 val. vykusios apklausos metu, t.y. po to, kai J. Č. pareigūnams pateikė darbo reikmėms naudojamą metalinį tuščiavidurį vamzdį. Nei protokole-pareiškime, nei 2009-07-27 apklausos protokole tokio nusikaltimo įrankio nukentėjusysis nenurodė. Minėtas vamzdis oficialiai buvo apžiūrėtas, tačiau nesiaiškinta, ar būtent juo padarytas sužalojimas.

Apeliantė teigia, jog teismas neįvertino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo parodymų teisme, kur jis aiškino, kad nuo smūgio į veidą jis buvo praradęs sąmonę, kad nuteistasis jam spyrė koja į žemutinę juosmens sritį, ir specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad nukentėjęs traumos metu be sąmonės nebuvo, sužalojimų, išskyrus nosies srityje, nerasta. Liudytoja D. L. (nukentėjusiojo sutuoktinė), kurios parodymais teismas rėmėsi, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad matė, kaip jos vyrui trenkė per veidą strypu. Tuo tarpu teismo posėdyje ji nurodė, kad smūgis buvo suduotas ranka. Nors vėliau pastaroji paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau gynybai tokie liudytojos parodymai kelia abejonių, nes įvykį matęs asmuo strypą nuo delno turėtų atskirti. Be to atstumas nuo tos vietos, kur stovėjo liudytoja, iki konflikto vietos – daugiau kaip 20 metrų. Nepaisant to, apylinkės teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

Nuteistojo gynėja tvirtina, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojo N. J., V. Č., J. M. parodymus. N. J. įvykio dieną važiavo kartu su J. Č., betarpiškai buvo konflikto vietoje, tačiau nematė, kad J. Č. būtų sudavęs ranka ar spyręs nukentėjusiajam. Liudytojos V. Č. ir J. M. įvykio nematė, tačiau nurodė svarbias aplinkybes, kurios paaiškina, kodėl kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuosekli.

Apeliantė teigia, jog teismo išvada, kad J. Č. veiksmus matė praeivė, paremta prielaida. Gal ši liudytoja kaip tik patvirtintų, jog buvo visai kitos faktinės konflikto aplinkybės, negu kad nurodo nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, nes konflikte dalyvavo V. L. ir J. Č., po vieną liudytoją iš kiekvienos pusės. Bet kurį iš jų, gynėjos tvirtinimu, galima apkaltinti šališkumu, priklausomai nuo norimo bylos baigties rezultato.

Gynėja tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytoju apklausto tyrėjo L. T. parodymais, kad J. Č. jam paaiškino, jog sudavė ranka, po to – kad metaline lazda. J. Č. šią aplinkybę, kad kalbėjosi su nepažįstamu pareigūnu, neigia ir mano, jog šis liudytojas teisme atsirado dėl jo rašytų skundų, kurių pagrindu nuo atliekamo tyrimo buvo nušalintas liudytojo bendradarbis.

Teismo posėdyje nuteistasis J. Č. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo J. Č. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo J. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

J. Č. neneigia, kad 2009-07-27 vakare Savanorių pr. tarp jo ir nukentėjusiojo V. L. dėl pavojingo vairavimo kilo konfliktas, tačiau tvirtina, kad konfliktas buvo žodinis, jis nukentėjusiajam smūgio nesudavė ir nespyrė.

Kita vertus, nukentėjusysis V. L. nuosekliai tvirtino, kad konflikto metu J. Č. sudavė jam smūgį sidabro spalvos lazda į veidą. Jis dėl smūgio nulenkė galvą ir tuomet J. Č. spyrė jam į tarpkojį. Šį V. L. aiškinimą apie įvykio aplinkybes patvirtino įvykį mačiusi jo žmona liudytoja D. L.. Ji paaiškino, kad tuo metu buvo maždaug 20 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir matė, kaip J. Č. sudavė jos vyrui šviesios spalvos strypu per veidą, o vyrui pasilenkus, spyrė jam į tarpkojį. Įsėdusi į vyro automobilį pamatė, kad pastarojo nosis pakrypusi, vyras skundėsi skausmu, todėl jie iš karto važiavo į ligoninę, o ten paaiškėjo, kad įvykio metu V. L. buvo sulaužytas nosies kaulas.

Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojos D. L. parodymus patvirtina kiti objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Iš VšĮ VGPUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 25786 matyti, jog iš karto po įvykio, t.y. 2009-07-27 22.13 val., V. L. kreipėsi į šią medicinos įstaigą ir nurodė, kad prieš pusvalandį Savanorių prospekte jį sumušė nepažįstamas asmuo. Nukentėjusiajam diagnozuotas nosies kaulų lūžis (b.l. 13). Iš specialisto išvados Nr. G 222/10-(01) matyti, kad V. L. nustatytas nosies kalų lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-07-27. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15-16). 2009-08-03 J. Č. automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas tvirtina, jog prie vairuotojo sėdynės buvo rastas metalinis tuščiaviduris sidabro spalvos vamzdis (b.l.36-39). O tai atitinka nukentėjusiojo V. L. aiškinimą, kad J. Č. jam sudavė smūgį į nosį sidabro spalvos lazda.

Apeliantės argumentas, jog nukentėjusiojo V. L. ir liudytojos D. L. parodymus paneigia liudytojo N. J. aiškinimas apie įvykio aplinkybes, yra nepagrįstas, nes pastarasis nuosekliai tvirtino, kad jis pirmiausiai J. Č. ir V. L. pamatė priartėjusius vienas prie kito per galinį automobilio langą, o tik po to, išlipęs iš automobilio, pamatė, jog nukentėjusysis yra nutolęs nuo kaltinamojo. Taigi šios aplinkybės neprieštarauja tam, kad smūgį į veido sritį kaltinamasis sudavė ir spyrė nukentėjusiajam būtent tuo metu, kai liudytojas lipo iš automobilio, todėl paties smūgių sudavimo momento galėjo ir nepastebėti. Be to, kaltinamasis ir liudytojas nuosekliai tvirtino, jog pastarasis stengėsi raminti būtent kaltinamąjį. Tai neprieštarauja nukentėjusiojo ir jo žmonos aiškinimui, kad N. J. atsiprašinėjo už savo draugą.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog V. L. iš karto po įvykio, t.y. 2009-07-27, policijos pareigūnams nurodė, kad nosį J. Č. jam sužalojo lazda (b.l. 4). Taigi nepagrįstas gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis nusikaltimo įrankį nurodė tik po to, kai 2009-08-03 J. Č. automobilyje buvo rastas metalinis vamzdis.

Iš tiesų, specialisto išvadoje, kuri buvo surašyta remiantis V. L. medicininių dokumentų duomenimis, nėra konstatuota, jog V. L. be nosies lūžio būtų buvę padaryti kokie nors kiti sužalojimai, tačiau tai nepaneigia nuoseklaus V. L. aiškinimo, kad J. Č., sužalojęs nosį, dar spyrė jam koja. V. L. į medikus kreipėsi dėl to, kad jam skaudėjo sužalotą nosį. Kadangi spirdamas J. Č. V. L. nesužalojo, natūralu, jog pastarasis medikams apie tai nieko nesakė, o šie tokių aplinkybių nefiksavo medicininiuose dokumentuose.

Apeliaciniame skunde gynėja teigia, jog nukentėjusiojo V. L. ir liudytojos D. L. parodymai nėra patikimi. Teisme V. L. tvirtino, kad jis nuo smūgio buvo praradęs sąmonę, o specialisto išvadoje užfiksuota, jog jis be sąmonės nebuvo. Liudytoja D. L. teisme nurodė, kad jos vyrui buvo smūgiuota į veidą kumščiu, nors anksčiau tvirtino, jog smūgis buvo suduotas strypu. Šie parodymų neatitikimai, kolegijos manymu, yra visiškai suprantami, nes nuo įvykio buvo praėję daugiau kaip metai laiko, pats įvykis įvyko staiga ir truko labai trumpą laiką. Tam neprieštarauja ir liudytojos D. L. aiškinimas, jog ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes.

Taigi, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. L. ir liudytojos D. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys. Šių įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad būtent J. Č. 2009-07-27 apie 21.50 val. Savanorių pr. sužalojo V. L., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiai išvadai neprieštarauja ir paties J. Č. aiškinimas, jog iki konflikto V. L. veide sužalojimų jis nematė.

Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminius J. Č. parodymus užfiksavo tyrėjas, kuris vėliau buvo nušalintas nuo bylos tyrimo, o jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas tyrėjo R. V. atžvilgiu 2010-02-01 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Nepaisant to, apylinkės teismas 2009-08-03 J. Č. parodymų, duotų tyrėjui R. V., įrodymu nepripažino ir jais nesivadovavo. Liudytojos V. Č. ir J. M. betarpiškai įvykio nematė, todėl apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, jais vadovautis neturėjo pagrindo. Liudytojas L. T. apklaustas teisme patvirtino kitais bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šis liudytojas yra suinteresuotas nepagrįstai J. Č. apkalbėti.

J. Č. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė dėl menkavertės priežasties, gatvėje, netoli visuomeninio transporto stotelės. Tai neabejotinai laikytina vieša vieta, nes šioje vietoje bet kuriuo metu gali lankytis kiti žmonės. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog įvykį matė nukentėjusiojo žmona D. L., kuri dėl įvykio buvo šokiruota. Be to liudytoja nurodė, jog įvykį matė pro šalį ėjusi mergina ir ji užsirašė jos telefono numerį. Taigi aptartais įžūliais savo veiksmais, viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties suduodamas metaliniu vamzdžiu smūgį nukentėjusiajam V. L. į veido sritį ir spirdamas į tarpkojį, J. Č. neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, parodė nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, taigi padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatytus J. Č. veiksmus pagrįstai įvertino kaip įžūlų elgesį, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog šie veiksmai taip pat atitinka ir vandališkų veiksmų požymį. Teismų praktikoje vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais, kitoks niokojimas. Duomenų, kad J. Č. įvykio metu būtų atlikęs tokius veiksmus byloje nėra, todėl vandališkų veiksmų požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas.

Skirdamas J. Č. bausmę, teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. J. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos nuomone, ir nėra.

J. Č. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 91), turi šeimą (b.l. 84), nedirba, baustas administracine tvarka (b.l. 85-90). Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo J. Č. paskirta bauda, artimesnė Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos minimaliai ribai, tikrai nėra per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo J. Č. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. Č. gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinį skundą atmesti.