Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos DNSB „Orbita“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., N. A., Ž. A., AB „Klaipėdos vanduo“, antstoliui Giedriui Jonauskui dėl skolininko konkrečios turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iškėlus bylą paaiškėjo, kad pareiškimas turėjo būti atsisakytas priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (LR CPK 293 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdomosiose bylose Nr. 0091/07/01005, Nr. 0091/08/00806, Nr. 0091/09/00614 ir Nr. 0091/12/00357 dėl skolos išieškojimo AB „Klaipėdos vanduo“ ir DNSB „Orbita“ naudai iš skolininko V. A., areštavo skolininkui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą 1/3 dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio Debreceno g. 5-65, Klaipėda, ir pasiūlė išieškotojui DNSB „Orbita“ kreiptis į teismą LR CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl turto realios dalies nustatymo (v. b. Nr. 0091/12/00357, b.l. 17). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (v.b. Nr. 0091/07/01005, b.l. 3, v. b. Nr. 0091/09/00614, b.l. 8, v. b. Nr. 0091/12/00357, b.l. 7) matyti, kad N. A., V. A. ir Ž. A. yra bendraturčiai turto - buto, kurio unikalus Nr. 2197-6001-0012:0114, esančio – Debreceno g. 5-65, Klaipėdos m. (skolininkui V. A. priklauso 1/3 buto), t.y. konkrečios dalys bendroje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos ir žinomos.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančios turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis). Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko, kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-23/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-542/2007). Pažymėtina, jog pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus. Taigi darytina išvada, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Analizuojant teismų praktiką darytina išvada, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ar naudojimosi bendru turtu tvarkos nusistatymo iniciatyva priklauso skolininkams (turto bendraturčiams) ir teismai negali šios pareigos priskirti išieškotojui ar antstoliui.

Byloje nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas pasiūlė išieškotojui nustatyti areštuoto turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje yra jau nustatytos, todėl pareiškėjos DNSB „Orbita“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas, nes antstolis turėjo nukreipti išieškojimą į jau nustatytą skolininko turto dalį.

Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

civilinę bylą nutraukti.

Išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0091/07/01005, Nr. 0091/08/00806, Nr. 0091/09/00614 ir Nr. 0091/12/00357 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama. Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.