Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas

dalyvaujant ieškovės atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ direktoriui Giedriui Butkui, advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ ieškinį atsakovui T. G. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo ir atsakovo T. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Altava“ dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė atmesti atsakovo reikalavimus atsakovei UAB „Altava“ dėl 2021-07-21 eksperto Konsultacinėje išvadoje Nr. 21 – 44 nurodytų tvoros trūkumų nemokamo pašalinimo, taip pat reikalavimą dėl patirtų 363 Eur išlaidų atlyginimo. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Altava“ su atsakovu T. G. 2020-06-08 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 200608-1 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 punkte ieškovė įsipareigojo atsakovui suteikti prekes ir paslaugas, kurių pavadinimai ir kiekiai nurodomi šios Sutarties Priede Nr. 1, o pirkėjas įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti bei už jas atsiskaityti. Sutarties Priede Nr. išvardintos prekės – tvoros, pamatų dalys, elementai, vartų automatikos mechanizmai, taip pat darbų, reikalingų tvorai sumontuoti sąrašas.

Sutarties 4.1 punkte atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 5 700 Eur avansą, o likusią 13 289,52 Eur sumą – po prekių pristatymo ir paslugos suteikimo bei priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Atsisakius kokybiškų prekių ir paslaugų, avansinis mokėjimas negrąžinamas. Pagal Sutarties 4.2 punktą, pirkėjas už prekes ir paslaugas, kurių bendra suma, įskaitant PVM yra 18 989,52 Eur sumoka grynais arba pavedimu į pardavėjo sąskaitą. Prekės, nurodytos Priede Nr. 1, pereina pirkėjo nuosavybėn tik tada, kai pirkėjas pardavėjui sumoka šiame punkte nurodytą sumą.

Remiantis Sutarties 4.3 punktu, pirkėjas, sumokėjęs avansą, tuo patvirtina nurodytus sąmatoje prekių kiekius, išmatavimus ir kainas. Sutarties 4.4 punktas numatė, kad sąmata sudaryta neištyrus dirvožemio grunto.<...>. Darbų paslaugos teikimo metu atsiradus nenumatytiems papildomiems darbams dėl nepalankaus dirvožemio grunto tvorų statymui, paslaugos gavėjas apsiima apmokėti (kompensuoti) susidariusias išlaidas (<...>), atsisakius – darbai yra nutraukiami, sumokėtas avansas negrąžinamas.

Pagal Sutarties 4.5 punktą, užsakovas, po šios Sutarties pasirašymo dienos perduoda pardavėjui statybvietę, nurodo tvoros sandėliavimo vietą, užtikrina medžiagų apsaugą ne darbo metu, įsipareigoja nurodyti ir pažymėti inžinerinius tinklus kasimo zonoje, prisiima atsakomybę už teisingą tvoros atkarpų geodezinių taškų sužymėjimą (I tomas, 13 – 16 b.l.).

Priėmimo – perdavimo akte yra 2 punktai, t.y.: 1) pardavėjas, nesuderinęs su pirkėju sumontavo du vienetus segmentų – „Tvoros segmentas L 860 x H 1448“ vietoje „Tvoros segmentas L 2500 x H 1448“ ir vienašališkai nustatė „Tvoros segmentas L 860 x H 1448“ kainą; 2) Sutartyje tiksliai nenurodyti mokėjimo terminai už atliktus darbus. Pirkėjas sutinka, kad mokėjimo terminai būtų analogiški darbų atlikimo terminams, 8 – 12 savaičių po priėmimo - perdavimo akto pasirašymo. Ieškovės vadovas prie savo parašo priėmimo – perdavimo akte nurodė : „Su pirkėjo pastabomis nesutinku“ (I tomas, 17 b.l.).

Ieškovė 2020-11-09 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą ALT Nr. 201109-1 už 19 212,85 Eur (I tomas, 18 b.l.).

Ieškovės vadovas 2020-11-06 rašė atsakovui : „Tadai, kaip ir prašėte, siunčiu patikslintą aktą“.

Atsakovui nesutinkant sumokėti ieškovei už tvoros įrengimą tarp šalių kilo ginčas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr e2-2876-863/2021 iš atsakovo T. G. ieškovei UAB „Altava“ buvo priteista 13 095,53 Eur skolos. Vilniaus apygardos teismas 2021-10-26 nutartimi netenkino atsakovo T. G. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimą paliko nepakeistą (I tomas, 22 - 37 b.l.).

Po teisminio ginčo išnagrinėjimo T. G. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ieškovės įrengtos tvoros trūkumų pašalinimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2022-05-31 sprendimu Nr. 10E-724 patenkino vartotojo T. G. reikalavimus – nutarė pripažinti pagrįstais vartotojo reikalavimus įpareigoti rangovą nemokamai pašalinti 2021-07-21 teismo eksperto išvadoje Nr. 21-44 nurodytus tvoros trūkumus bei ekspertizės išlaidas (I tomas, 38- 49 b.l.).

Nesutikdama su Tarnybos sprendimu, ieškovė pareiškė su ieškiniu šioje byloje dėl ginčo išsprendimo iš esmės, prašydama atmesti atsakovo reikalavimus dėl tvoros trūkumų pašalinimo.

Tarnyba, priimdama sprendimą rėmėsi UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2021-07-21 parengta Konsultacine išvada Nr. 21 – 44, joje pateiktais atsakymais. Atsakant į pirmą klausimą dėl tvoros pamato įrengimo tinkamumo atkarpoje tarp taškų Nr 3 ir Nr. 4 pateiktas atsakymas, kad nurodytoje atkarpoje tarp pamato ir grunto yra iki 15 cm tarpai. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Atsakant į antrą klausimą, ar buvo techninė galimybė sklypo šiaurės rytų kampe (pagal Geodezinę nuotrauką taškas Nr. 4) tvoroje vertikaliai įrengti 4 pamatų segmentus, atsakyta, kad buvo techninė galimybė sklypo šiaurės rytų kampe (taškas Nr. 4) tvoroje vertikaliai įrengti 4 pamatų segmentus. Į trečią klausimą, ar racionalioje vietoje (siekiant aptverti kuo didesnę sklypo dalį) įrengta tvoros dalis palei (duomenys neskelbtini) gatvę (pagal Geodezinę nuotrauką tarp taškų Nr. 16 ir Nr. 1 bei tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2), pateiktas atsakymas, kad nurodyta tvortos dalis įrengta neracionalioje vietoje. Tvora šioje dalyje galėjo būti įrengta apie 80 cm arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, tuo būdu aptveriant didesnę sklypo dalį (I tomas, 62 - 82 b.l.)

Ieškovės prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-23 nutartimi byloje buvo paskirta statybos ekspertizė ( I tomas, 114 – 116 b.l.).

Teismo ekspertas Tauras Mičiuda 2023-07-25 ekspertizės akte pateikė tokias išvadas. 1) atsakydamas į 1 –ąjį klausimą, ar tinkamai įrengtas tvoros pamatas atkarpoje tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 (pagal Geodezinę nuotrauką) atsakė, jog vertinant kokybiškai, jei užsakovas, priimdamas darbą iš rangovo nepareiškė pastabų, tai darbo rezultatas, kuris gali būti įvertinamas be specialiųjų žinių, kuo ginčijami tarpai tarp tvoros cokolio plokščių ir žemės ir yra, laikytinas tinkamu. Vertinant kiekybiškai, pagal sklypo reljefą buvo galima įrengti 7 vienetus tvoros cokolinių plokščių žemiau ir esamas tarpas būtų reikšmingai sumažintas. Tarpas, jei nežiūrint aukščiau minėto šalių įforminto kokybės priimtinumo, funkciškai ir iš dalies estetiškai nėra pageidaujamas; 2) atsakydamas į teismo 2022-09-23 nutartyje pateiktą 2-ąjį klausimą, ar buvo galimybės žemės sklypo šiaurės rytų kampe (pagal Geodezinę nuotrauką, taškas Nr. 4) tvoroje vertikaliai įrengti 4 - is pamatų segmentus, pateikė išvadą, jog tvorai, naudojant ją kaip atraminę sienelę žemės lygio skirtumui įtvirtinti, montuoti daugiau nei 1-ą segmentą galimybių nėra. Nagrinėjama tvora ir jos elementai nei pagal sertifikavimą, nei pagal savo konstrukciją nėra atraminė sienelė. Kitoms, nei žemės atrėmimo funkcijoms 4-o segmento montavimo galimybės yra abejotinos, kadangi: a) tvoros gamintojas to nenumato, b) montuojant netipiniu būdu atsiranda tvoros griūties rizika dėl atsirandančių apkrovų pasikeitus tvoros masei, vėjo pralaidumui, c) reglamente numatytoms tvoros funkcijoms 2, 3 ar 4 vertikaliai įrengti vienetai segmentų įtakos nedaro. Jei namo sklypo reljefas ties tašku Nr. 4) atitiktų galiojantį reglamentuojamą nuolydį, montuoti daugiau nei vieną pamatų segmentą išvis nereikėtų; 3) į 2022-09-23 nutartyje pateiktą 3 - ią klausimą, koks skirtumas tarp atraminės sienos ir tvoros, atsakė, jog atraminės sienos ir tvoros sąvokos turi skirtingą reikšmę, atraminių sienų ir tvorų standartizavimas yra skirtingas, jų išvaizda ir konstrukcija yra skirtinga. Esminis šių statinių skirtumas yra skirtingos jų atliekamos funkcijos; 4) į 4-tą teismo ekspertizės klausimą, kokias funkcijas atlieka tvora, kokias funkcijas atlieka atraminė siena, pateikė atsakymą, kad tvora atlieka estetinę, sklypo ribų žymėjimo, apsauginę nuo žmonių ir gyvūnų funkcijas, o atraminė siena skirta gruntui sulaikyti;5) į 5-ąjį teismo ekspertizės klausimą - kokių papildomų darbų reikia, norint įrengti tvorą/atraminę sieną (apkrovų skaičiavimai ir kt.) pateikė išvadą, kad papildomi darbai tvorai yra jos pamato gylio, pločio ir stulpelio įbetonavimo gylio parinkimas, darbai susiję su reglamentavimu: tai vietos sklype parinkimas, atsižvelgiant į geodezinius matavimus ir sklypo ribas, sprendimas dėl besiribojančio sklypo savininko raštiško sutikimo, tvoros akytumo ir aukščio atitinkančio reglamentus parinkimas. Atraminei sienutei be tokių pačių su reglamentavimu susijusių papildomų darbų reikalingi darbai susiję su jos tiesioginės funkcijos atlikimo užtikrinimu t.y. grunto slėgio atlaikymu. Atraminė sienutė gali dėl grunto slėgio pasislinkti, pasisukti, būti nukirpta, išversta, nulenkta arba sulaužyta, dėl vandens grunte ir šaldymo ciklų sienutės pati struktūra gali būti suardyta ir dėl stiprio praradimo nebeatlaikyti grunto slėgio. Todėl papildomi darbai ir sietini su šių galimų poveikių prevencija: nustatomas konstrukcijos įtvirtinimas nuo galimų poslinkių, parenkamas medžiagos stipris ir geometriniai parametrai dėl galimų deformacijų, armavimo sprendiniai, suvaržymas, tvirtinimai papildomomis priemonėmis, drenažas, hidroizoliacija apsaugai nuo vandens ir pan.

Nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje Nr e2-2876-863/2021 buvo pripažinta, kad šalių Sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėdamas T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimo Vilniaus apygardos teismas 2021-10-26 nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė UAB „Altava“ atsakovo T. G. užsakymu įrengė tvorą adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-06 abi ginčo šalys pasirašė prekių ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė, kas reiškia, jog atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė (2021-10-26 nutarties 31 punktas).

Pažymėtina, kad priimdamas ieškovės atliktus darbus atsakovas priėmimo-perdavimo akte nurodė dvi pastabas: „1. Pardavėjas nesuderinęs su pirkėju sumontavo du vienetus „Tvoros segmentas L 860 x H 1448“ vietoje „Tvoros segmentas L 2500 x H 1448“. Ir vienašališkai nustatė „Tvoros segmentas L 860 x H 1448“ kainą.“; „2. Sutartyje tiksliai nenurodyti mokėjimo terminai už atliktus darbus. Pirkėjas sutinka, kad mokėjimo terminai būtų analogiški darbų atlikimo terminams, 8-12 savaičių po priėmimo perdavimo akto pasirašymo“. Dėl nurodyto teigtina, kad darbų priėmimo metu atsakovas T. G. turėjo ieškovei pretenzijų tik dėl „Tvoros segmento L 860 x H 1448“, jo kainos ir dėl to, kad Sutartyje netinkamai aptarti atsiskaitymo už darbų rezultatą terminai.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-29 sprendime pripažino nepagrįsta atsakovo T. G. gynybos poziciją, kad UAB „Altava“ darbai dar nėra pilnai atlikti (dėl jų trūkumų), dėl ko nėra pagrindo T. G. pilnai atsiskaityti už darbus. Teismas 2021-06-29 sprendime nurodė : „Darbų priėmimas ir jų įvertinimas kartu sudaro galimybę užsakovui pasisakyti dėl priimamų darbų kokybės ir reikšti atitinkamas pretenzijas dėl jų kokybės, pasirenkant vieną (ar kelis) iš įstatymo nustatytų pažeistų teisių gynybos būdų. Atsakovas priėmęs ieškovės atliktus darbus pareiškė pretenzijas dėl dviejų segmentų neatitikimo sutarties sąlygų bei dėl jų kainos, tačiau reikalavimo dėl šių trūkumų pašalinimo (segmentų pakeitimo), trūkumų šalinimo išlaidų ar sutartinės kainos sumažinimo byloje nepareiškė>...“ (I tomas, 26 b.l.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys priėmimo - perdavimo aktą pasirašė 2020-11-06, o teismo sprendimas dėl 13 095,53 Eur skolos iš T. G. UAB „Altava“ naudai buvo priimtas 2021-06-29. 2020-11-06 priėmimo - perdavimo akte T. G. turėjo pretenzijas ieškovei tik dėl : 1) „Tvoros segmentas L 2500 x H 1448“ pakeitimo į „Tvoros segmentas L 860 x H 1448“ ir jo kainos nustymo bei 2) atsiskaitymo už darbus terminų, t.y. jokių kitų pretenzijų dėl kokybės neturėjo, kitų pretenzijų nebuvimą iš esmės patvirtina šalių 2020 m. 11, 12 mėn. susirašinėjimas. Tik teismui 2021-06-29 priėmus sprendimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus paaiškėjo iki tol nežinoti trūkumai, kai T. G. užsakymu, S. M. 2021-07-21 parengė Konsultacinę išvadą. T. G. minėta išvada rėmėsi apeliaciniame skunde dėl 2021-06-29 pirmos instancijos teismo sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti Konsultacinę išvadą kaip naują įrodymą, kurį atsakovas galėjo pateikti pirmos instancijos teismui. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-10-26 nutarties 32 punkte nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas (T. G., teismo past.) nepasirinko nei vieno iš CK įtvirtintų savo galimai pažeistų teisių gynimo būdų (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).<...>. Atsižvelgiant į tai, kad pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą apeliantas priėmė ieškovės atliktus darbus, reikalavimo pašalinti tvoros trūkumus ar atlyginti nuostolius ieškovei nepareiškė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į sutartyje numatytos kainos už atliktus darbus atlyginimą (I tomas, 36 b.l.).

Vertinant atsakovo pretenziją (atsiradusią po 2021-06-29 teismo sprendimo priėmimo) dėl tarpų tarp žemės grunto ir tvoros pamatinių plokščių tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 atsižvelgtina į 2023-07-25 ekspertizės akto nurodymą, jog tarpai tarp cokolio plokščių ir grunto jokios įtakos tvoros ilgaamžiškumui, mechaniniam atsparumui ir pastovumui, taip pat žmonių saugai neturi (Akto 16 psl.). Teismo ekspertas nurodė, kad egzistuojantis ir buvęs galimas įrengimo metu sumažinti 7 – 9 cm aukščio tarpas 7 –ių viename horizonto lygyje esančių plokščių, yra nepageidaujamas. Tačiau teismas pažymi, kad šį tarpą atsakovas be jokio specialaus patikrinimo galėjo matyti 2020-11-06 darbų priėmimo – perdavimo metu, bet jokios pastabos 2020-11-06 Akte dėl to nepareiškė. Taip pat pastebėtina, kad iš Sutarties sąlygų, jos Priede Nr. 1 išvardintų medžiagų ir darbų yra akivaizdu, kad Sutartyje nebuvo numatyti jokie žemės sklypo grunto lyginimo darbai, šalys dėl to nesusitarė, nors ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimą teismo posėdžio metu nurodė, kad visus esminius klausimus su atsakovu aptarė prieš Sutarties sudarymą. Taip, kaip atsakovas gynėsi nuo UAB „Altava“ reikalavimo atsiskaityti už darbus, kaip po teismo sprendimo susirado statybų specialistą „trūkumams“ nustatyti, kaip teikė apeliacinį skundą, po to kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, vertintina, kad T. G. žino, kaip ginti savo teises. Dėl to mažai tikėtina, kad šalims derantis dėl tvoros įrengimo iki Sutarties pasirašymo T. G. nebuvo aišku, kad atsakovė neatliks žemės grunto lyginimo darbų. Pažymėtina, kad iš atsakovo kaimynų pusės ieškovė ir negalėtų, be suderinimo su kaimyninių sklypų savininkais, atlikti tokių darbų. Pastebėtina, kad S. M. 2021-07-21 Konsultacinėje išvadoje Nr. 21 – 44 nurodė iki 15 cm tarpus tarp grunto ir pamatinės plokštės, o pagal 2023-07-25 ekspertizės aktą tarpai yra ne didesni, nei 9 cm. Kadangi tarpai yra tik dalyje tvoros, jie susiję daugiau su estetiniu vertinimu, o atsakovas, 2020-11-06 priimdamas darbus tokio trūkumo nenurodė, laikytina, jog ieškovė, neįsipareigojusi atlikti grunto lyginimo darbų, neturi būti įpareigota tą taisyti.

2023-07-25 ekspertizės akte dėl galimybės šiaurės rytiniame sklypo kampe vertikaliai įrengti daugiau kaip 4 pamatų segmentus nurodyta, kad kitoms, nei žemės atrėmimo funkcijoms 4 –to segmento montavimo galimybės yra abejotinos, nes to nenumato tvoros gamintojas, montuojant netipiniu būdu atsiranda tvoros griūties rizika dėl atsirandančių apkrovų pasikeitus tvoros masei ir pan. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09 : 2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriaus „Sklypo tvarkymo reikalavimai“, 9. Normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai. 9.5 punkte numatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - nedidesnis, kaip 12 % . Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Atliekant ekspertizę apžiūros metu nustatyta, kad ties tašku sklypo nuolydis yra 23⁰ arba 42,45 %. Tai reiškia, kad esamas, beveik 3,5 karto didesnis, nei leistinas, sklypo reljefas turėtų būti privalomai tvarkomas įrengiant atramines sieneles, terasas ir pan. Paaukštinus esamą 2,1 m. ilgio 42,45 % nuolydžio šlaitą iki reglamente nurodytų 12 % kampo, aukščių skirtumą laiptuojant esamais atstumais, susidarytų 25 – 30 cm aukščių skirtumai. Plokštės kampą dar pažeminus, vaizdas būtų gana estetiškas ir su viena plokšte. Todėl, įvykdžius reglamento reikalavimą ir nurodytomis priemonėmis pasiekus 12 % sklypo nuolydį, ties tašku Nr. 4 pakaktų montuoti vieną pamatų segmentą, vieną jo kraštą šiek tiek, apie 5 cm įleidžiant į gruntą.

Teismas pažymi, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“, „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.2 punktą atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 0,2 m iki 1 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, o atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 1 m iki 2 m, priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis 3 lentelės pastabų 22.1 punktu, aukštis nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės ir taikomos lentelės 3.2 papunkčio nuostatos, kuris nukreipia į 22.2 papunktį. Jame nurodyta - aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus. 3 lentelės 3.3 punkte nurodytos įvairios užtvaros ant atraminių sienelių, kai pastabų 22.3 punkte nurodyta - atraminės sienelės aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus; užtvaros aukštis nuo atraminės sienelės viršaus.

Pagal Ekspertizės skaičiavimus sklypo nuolydis yra 23⁰ arba 42,45 % bei užfiksuotas 0,9 m aukščių su kaimyniniu sklypu (kuris yra žemiau) skirtumas (Ekspertizės pav. Nr. 16, Akto psl. 22, II tomas 24 b.l.). Tai reiškia, kad esant tokiam nuolydžiui ir gretimų žemės sklypų aukščių skirtumui nebuvo galima priimti techninio sprendimo įrengti daugiau pamatų segmentų, o turėjo būti įrengiama atraminė siena.

Vertindamas teismo eksperto argumentaciją teismas turi pagrindą teigti, jog sklypo šiaurės rytiniame kampe su tokiomis pamatinėmis plokštėmis, kokias sudarant Sutartį nurodė ieškovė, nebuvo galima gauti kitokio rezultato, nei buvo gautas ieškovei atlikus darbus. Norint iš viso mažesnio kiekio pamatinių plokščių, t.y. tik vienos, kaip nurodė ekspertas, turėjo būti įrengiama atraminė sienelė. Tačiau vertinant Sutarties sąlygas ir jos Priede Nr. 1 nurodytas medžiagas yra akivaizdu, kad šalys nesitarė dėl atraminės sienelės įrengimo. T. G. 2020-04-21 el. laiške ieškovei (iki Sutarties sudarymo) dėl pasiūlymo įrengti tvorą pateikimo nurodė, kad turi būti : „Surenkami lygūs pamatai, visu perimetru“ ir jokių klausimų dėl atraminės sienelės atsakovas nekėlė. T. G. 2020-12-10 el. laiškas, kur jis ieškovei nurodo, kad 1 - 4 stulpų lygiai yra netinkami ir, kad vietoj 1 ar 2 - jų turi būti vienas segmentas (manytina, pamatų) taip pat patvirtina, kad nebuvo jokių derybų dėl atraminės sienelės įrengimo, be to ją būtų reikėję įrenginėti atsakovui nepriklausančiame sklype ar ant ribos su kitu sklypu, kai turi būti gautas to sklypo savininko sutikimas. Teismo ekspertas atsakyme į 4 –tą klausimą pateikė išvadą, kad atraminė siena yra skirta gruntui sulaikyti, o tvora atlieka estetinę, sklypų ribų žymėjimo, apsaugos nuo žmonių ir gyvūnų funkcijas, t.y. jų funkcijos yra visiškai skirtingos. Be to, norint įrengti atraminę sieną reikia atlikti eilę veiksmų „parinkti vietą atsižvelgiant į geodezinius matavimus ir sklypo ribas, turi būti išspręstas klausimas besiribojančio sklypo savininko raštiško sutikimo gavimo, reikia parinkti reglamentus atitinkantį tvoros akytumą ir aukštį, turi būti nustatomas konstrukcijos įtvirtinimas nuo galimų poslinkių, parenkamas medžiagos stipris ir geometriniai parametrai dėl galimų deformacijų, turi būti armavimo sprendiniai, suvaržymas, tvirtinimai papildomomis priemonėmis, išspręsti drenažo, hidroizoliacijos apsaugai nuo vandens poveikio ir pan. klausimai.

Teismas pažymi, kad atsakovui nereikėjo mokėti 375,14 Eur už 2 vienetus tvoros segmentų L 860 x H 1448“, o, ieškovo pageidavimu, įrengus vieną ilgą tvoros segmentą L 2500 x H 1448“ būtų kilusi tvoros griūties grėsmė. Ieškovė panaudojo 2 trumpesnius segmentus dėl to, kad būtent tame kampe yra staigus reljefo pasikeitimas ir, sutrumpinus segmentus buvo galima padaryti pamatinių plokščių laiptavimą.

Pagal Sutarties 4.5 punktą, užsakovas <...> įsipareigoja nurodyti ir pažymėti inžinerinius tinklus kasimo zonoje, prisiima atsakomybę už teisingą tvoros atkarpų geodezinių taškų sužymėjimą. Tai reiškia, kad visus taškus, kuriuose tvirtinami tvoros stulpai su laikikliais ieškovei turėjo pateikti atsakovas T. G.. Pateiktoje Tvoros geodezinėje nuotraukoje yra nurodyti stulpų taškai, kuriuos sužymėjo atsakovas (I tomas, 124 b.l.), tie taškai matyti ir atsakovo pateiktoje geodezinės nuotraukos ištraukoje (linija su rutuliukais, III tomas, 2 b.l.) ir ieškovė tvorą įrengė būtent pagal atsakovo pateiktus taškus. Pastebėtina, kad ieškovė iš pradžių sumontavo stulpus, o tvoros segmentai su pamatinėmis plokštėmis buvo sumontuoti maždaug po 2 - 3 mėnesių, kas leidžia teigti, jog atsakovas per tą laiką turėjo visas galimybes patikrinti tvoros įrengimo ribas, kilusius neaiškumus išsiaiškinti su ieškovės atstovais. Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, nesuderinusi su atsakovu turėjo ieškoti kažkokių kitokių „racionalių“ sklypo aptvėrimo sprendimų.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė, prieš Sutarties sudarymą tinkamai neatskleidė tvoros įrengimo niuansų, kad suteikė klaidinančią informaciją ir pan. Atsakovo sklypo reljefo nelygumai (aukščių skirtumai su kaimyniniu sklypu) buvo žinomi Sutarties sudarymo, mažai tikėtina, kad ieškovės atstovas nepaaiškino atsakovui, kad pamatinės plokštės, esant aukščių skirtumui bus laiptuojamos. Labai tikėtina, kad ieškovės vadovas paaiškino atsakovui apie atraminės sienelės įrengimo galimybę, bet jis pasirinko ekonomiškesnį variantą. Atkreiptinas dėmesys, kad stulpai, tarp kurių vėliau turėjo būti klojamos pamatinės plokštės ir montuojami tvoros segmentai, buvo įrengti prieš kelis mėnesius iki segmentų ir plokščių montavimo, todėl atsakovas turėjo kelis mėnesius laiko išsiaiškinti, kokio pločio segmentai bus montuojami tarp stulpų, t.y. ir šiaurės rytiniame atsakovo sklypo kampe. Lygiai taip pat atsakovas pagal įrengtus stulpus galėjo matyti tvoros linijas visose kitose dalyse, ir, kaip minėta, už tvoros ribų nužymėjimą pagal Sutartį buvo atsakingas pats T. G.. Nepaneigta, kad šalys aptarė klausimą apie tai, kad ieškovė neatlieka grunto lyginimo darbų, o pats atsakovas, iš pradžių atskleidęs ieškovei, kad numato savarankiškai organizuoti lyginimo darbus, vėliau nusprendė tą aplinkybę naudoti kaip pretenziją ieškovei, jog ji turėjo atlikti dar ir grunto lyginimo darbus. Pastebėtina, kad atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl ieškovės darbų trūkumų po Konsultacinės išvados 2021-07-21 gavimo, nors 2020-11-06 perdavimo – priėmimo akte jokių panašių trūkumų nebuvo ir trūkumai atsirado po to, kai teismas 2021-06-29 sprendimu priteisė iš atsakovo skolą ieškovės naudai. Atsakovas priešieškinyje užsimena apie netinkamą tvoros aukštį, tačiau perdavimo - priėmimo akte apie tai nieko nenurodyta ir kaip trūkumo to nėra Konsultacinėje išvadoje. Teismo nuomone, vartotojo teisių gynimo ribos turi būti apibrėžtos išsamiai įvertintų konkrečių aplinkybių apimtimi. Šiuo atveju, įvertinus Sutarties sąlygas, teismo paskirto eksperto išvadas ir esamus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovė neturi taisyti trūkumų (atsiradusių po teisminio ginččo išnagrinėjimo) taip, kaip to pageidauja atsakovas (CK 6.678 straipsnis), nes šiaurės rytiniame sklypo kampe įrengti tvorą kitaip (nestatant atraminės sienos) nėra techninių galimybių, nesant atsakovo pageidavimo, ieškoti „racionalių“ tvoros aptvėrimo būdų ieškovė neprivalėjo, tarpus tarp grunto ir pamatų vienoje tvoros atkarpoje atsakovas galėjo pastebėti darbų atlikimo ir priėmimo metu ir jie gali būti pašalinti užpilant gruntą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo pretenzijos atmestinos ir ieškovės ieškinys tenkintinas. Pripažinus nepagrįstu atsakovo reikalavimą pašalinti Konsultacinėje išvadoje nurodytus trūkumus, pripažintinas nepagrįstu atsakovo reikalavimas atlyginti 363 Eur išlaidų už išvados parengimą. Atitinkamai atmestini priešieškinio reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tenkinant ieškovės reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 19 Eur žyminio mokesčio 1 815 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 200 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą, 215 Eur už atstovavimą teisme) ir 2 000 Eur susijusių su bylos nagrinėjimu išlaidų už ekspertizę, iš viso – 3 834 Eur bylinėjimosi išlaidų (I tomas, 121 b.l., III tomas, 13 – 15 b.l.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai, 93 straipsnio 4 dalis),

Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo iš atsakovo klausimas nesprendžiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atmesti atsakovo T. G. reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Altava“, dėl neatlygintino 2021 m. liepos 21 d. Konsultacinėje išvadoje Nr. 21 – 44 nurodytų trūkumų pašalinimo ir 363 Eur išlaidų už Konsultacinės išvados parengimą atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 834 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.