Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-2395-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-2395-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2395-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 600 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2018-03-07 vakare, apie 20 val., ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 217. Kamera buvo itin maža, dėl tualeto ir pelėsio sklido nemalonus kvapas, ventiliacijos nebuvo, o per langą vėdinti kamerą nesaugu, nes gali patekti žiurkės, pasidaro šalta. Pareiškėjas rūkė, bet tinkamai išvėdinti patalpos negalėjo, todėl buvo priverstas visą laiką būti prirūkytoje patalpoje. Kameros sienos sutrūkinėjusios, byrėjo tinkas ir dažai. Naktinis apšvietimas buvo per ryškus, langas mažas ir nešvarus. Pareiškėjas buvo laikomas vienas, nežmoniškomis sąlygomis, dėl neigiamų išgyvenimų jam priteistina neturtinė žala.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 23–29) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir juose laikomų asmenų skaičių, pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali oro temperatūra. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 600 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2018-03-07 iki 2018-03-09 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K itin mažoje, higienos normų reikalavimų neatitinkančioje kameroje, kurioje sanitarinis mazgas skleidė blogą kvapą.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 30–31), nustatyta, kad pareiškėjas: 2018-03-07 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 217 (plotas 6,90 m²) vienas, toje pačioje kameroje vienas buvo 2018-03-08, o 2018-03-09 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atvykimo ir išvykimo konkrečiomis valandomis, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nepilnas 2 paras.

7.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².

7.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K visu ginčijamu laikotarpiu asmeniui tenkanti bendro gyvenamosios kameros ploto norma atitiko nacionalinės teisės aktų reikalavimus, visomis dienomis jam teko žymiai daugiau, nei 3,6 m² kameros ploto. Pareiškėjas visą laiką Lukiškių TI-K kameroje, kurios plotas 6,9 m², praleido vienas, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². Net ir atėmus iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas pilnai atitiko ir viršijo Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą minimalią vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl per mažo kameros ploto atmestini, kaip nepagrįsti.

8. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo nešvarus tualetas, jis skleidė blogą kvapą. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

8.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

8.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

8.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 217 vienas, kurioje Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis, sanitarinio mazgo atitvėrimui nuo likusio ploto įrengtos užuolaidos, sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara. Įvertinus nustatytas aplinkybes teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos kontekste, teismas daro išvadą, kad kameroje Nr. 217 sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės ir įrengtas kaip atskira kabina. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės naudotis higieniškais ir privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, todėl šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

9. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose neveikė vėdinimo sistema, byrėjo tinkas, lango atidaryti neįmanoma, nes patenka šaltis ir graužikai, langas mažas ir nešvarus, kameroje per stiprus naktinis apšvietimas, tualetas buvo nešvarus, vienintelė valymo priemonė tik soda, kameroje nebuvo valymo šepečio.

9.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).

9.2. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas rūkė kameroje, t. y. pats blogino savo buvimo sąlygas gryno oro požiūriu, nesudaro pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neįrengiant papildomos (mechaninės) ventiliacijos gyvenamosiose patalpose.

9.3. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (b. l. 37–41) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu arbu su konkrečia kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Kamera Nr. 217 tikrinta 2016-05-03, t. y. iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra, santykine drėgme, švara, sienų būkle, galimybe išvėdinti patalpą per langą, nustatyta nebuvo. Į bylą Lukiškių TI-K pateikta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2018-01-05 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 32–35) patvirtina, kad nuo 2018 metų Lukiškių TI-K administracija ėmėsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimu ir profilaktika. Pareiškėjas teigė, jog langas mažas, nešvarus, kameroje veikė per stiprus naktinis apšvietimas. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas); kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 punktas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Paminėtos teisės aktų nuostatos nenustato reikalavimų nei kameros lango dydžiui, nei naktinio dirbtinio apšvietimo normų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kameros apšvietimu, atmestini kaip nepagrįsti.

9.4 Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 44), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl valymo reikmenų ir priemonių kameroje trūkumo ar dėl pastebėtų graužikų. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl galimų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 9–10). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų ir įrenginių (langų) būkle, yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

10. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė stresą, baimę, nemigą, sunkiai stabilizavosi neigiamos emocijos, grįžus į Kauno tardymo izoliatorių. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 35–66) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl nemigos, slogios nuotaikos ir kitų sveikatos sutrikimų buvo konsultuotas sveikatos priežiūros specialistų iki apsilankymo Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo lemti jo laikymas Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos būklės pablogėjimo, atmestini, nes nepagrįsti.

11. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad padarytas pažeidimas, neužtikrinant pareiškėjo teisės kameroje naudotis higienišku ir privatumą užtikrinančiu sanitariniu mazgu, truko nepilnas 2 paras. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr. LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-259-822/2018). Teismo vertinimu, pareiškėjo Lukiškių TI-K praleistas laikotarpis buvo itin trumpas, visą šį laikotarpį jis kameroje buvo vienas. Be to, kaip pareiškėjas nurodo skunde, jis į Lukiškių TI-K buvo etapuotas tam, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2018-03-08 nuo 9.30 val. dalį dienos praleido Lietuvos apeliaciniame teisme. Išdėstytų aplinkybių pakanka išvadai, kad nustatytas pažeidimas, neužtikrinant pareiškėjo teisės kameroje naudotis higienišku ir privatumą užtikrinančiu sanitariniu mazgu, truko labai neilgą laiką, nebuvo intensyvus, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – pripažįstant, kad laikotarpiu nuo 2018-03-07 iki 2018-03-08 pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018-03-07 iki 2018-03-08 pareiškėjui kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista jo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas