Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai S. C., jos atstovei advokatės padėjėjai Donatai Slavinskaitei - Gargasei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. C. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jo atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jai mama sakydavo, kad namą ji yra išsipirkusi iš bendrovės. Apie motinos pajaus panaudojimą jai nieko nežinoma. Ji su mama į namą įsikėlė apie 1996-1997 m. Įsikelti į namą pasiūlė žemės ūkio bendrovės pirmininkas, kuris šiuo metu yra miręs. Motina į (duomenys neskelbtini) kaimą atsikėlė gyventi apie 1987 m., su ja (pareiškėja) gyveno kitoje vietoje. Jos motina dirbo kolūkyje, po to žemės ūkio bendrovėje. Jos motina visą laiką nuo persikėlimo gyveno šiame name, o po jos mirties šiame name gyvena ji. Ji (pareiškėja) susitvarkė namą, pakeitė langus, duris, išvedžiojo šildymą, įrengė vietinį vandentiekį. Kiti asmenys į šį turtą nepretenduoja, jokių pretenzijų nėra pareiškę.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su pareiškėjos motina buvo bendradarbės. Name, (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyveno kartu su savo motina nuo apie 1995 m., ten pareiškėja gyvena ir šiuo metu.

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena prie pat pareiškėjos namų nuo 1995 m. Ji nežino, kaip buvo įsigytas namas. Kas prieš tai gyveno name, ji taip pat nežino. Patvirtino, kad pajus turėję asmenys iš bendrovės įsigijo namus.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2024 m. rugsėjo 17 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja S. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (1 t., b. l. 12-13).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi duomenų apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausomybę (1 t., b. l. 16). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos duomenimis statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) nėra apskaitomi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse ar įrašyti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą ir pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra nevykdoma (1 t., b. l. 14).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus pažymoje nurodoma, kad peržiūrėjus Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1996-1997 metų bendrovės valdybos posėdžių protokolus, duomenų apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvimą žemės ūkio bendrovės balanse, įsigijimą ar tam skirtą pinigų sumą iš minėtos bendrovės L. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nerasta (1 t., b. l. 17). Skyrius taip pat nurodo, kad Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai apie kolūkio balansą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui saugoti neperduoti, todėl pateikti duomenų apie statinio (namo), esančio (duomenys neskelbtini), buvimą/nebuvimą minėto kolūkio balanse, neturi galimybės (1 t., b. l. 22).

Kauno regiono valstybės archyvas pateikė informaciją, kad suteikti žinių ar L. R. pirko namą iš Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės negali, nes žemės ūkio bendrovių dokumentai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi (1 t., b. l. 24). Suteikti žinių apie gyvenamojo namo statybą negali, nes nenurodyta statytojo pavardė. (duomenys neskelbtini) apylinkės ūkinės knygos Kauno regioniniam archyvui perduotos iki 1990 m. įskaitytinai (2 t., b. l. 118).

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 31-61), VĮ įmonės Registrų centro atsakymų ir spendimų (1 t., b. l. 25, 2 t., b. l. 119-122) matyti, kad gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teisės neįregistruotos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad pastatai, į kuriuos pareiškėja prašo pripažinti jos nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 54 punktas). Byloje Nustatyta, kad duomenų apie gyvenamojo namo statybą Kauno regioninis valstybės archyvas suteikti negali, nes nenurodyta statytojo pavardė (2 t., b. l. 118). Pareiškėjai aplinkybės, susijusios su 1954 m. ginčo gyvenamojo namo statyba, įskaitant ir statytojo duomenis, nėra ir objektyviai negali būti žinomos (nurodė, kad jos motina su ja į gyvenamąjį namą persikėlė gyventi apie 1987 m.). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji neturi jokių duomenų, Statinių adresu ar pagal pareiškėjos asmeninius duomenis būtų registruota su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų. Taip pat Inspekcija neturi duomenų, jog dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti kokie nors administraciniai sprendimai, sudarantys pagrindą vertinti, kad Statiniai įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinti savavališkos statybos objektu. Byloje suinteresuoti asmenys nėra pateikę jokių argumentų ir įrodymų apie tai, kad Statiniai turėtų būti laikomi kaip sukurti ne statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra pagrindas spręsti, kad Statiniai, kurių statybos metai 1954 m., ir į kuriuos pareiškėja prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas būtent ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai apie kolūkio balansą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui saugoti perduoti nebuvo (1 t., b. l. 22), o duomenų apie tai, kad Statiniai būtų buvę Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės balanse, nėra (1 t., b. l. 19). Kauno regiono valstybės archyvas taip pat pateikė informaciją, kad suteikti žinių ar L. R. pirko namą iš Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės negali, nes žemės ūkio bendrovių dokumentai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi (1 t., b. l. 24). Taigi byloje nėra jokių duomenų iš kompetentingų valstybės/savivaldybės subjektų, kurie leistų spręsti, kad Statiniai iš vis galėjo priklausyti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kurioje L. R. turėjo pajų (1 t., b. l. 18-21), ir tuo pačiu būtent ji pareiškėjos motinos šeimai Statiniuose leido gyventi ir/arba Statiniai įstatymų nustatyta tvarka galėjo būti privatizuoti ir/arba galėjo likti neprivatizuoti. Byloje taip pat neįrodinėjama, kad Statiniai priklauso valstybei, kad suinteresuoti asmenys (Valstybės įmonė Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) būtų pradėję procedūras dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, priėmę sprendimus dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo, kreipėsi į teismą su ieškiniais ir pan. Toks ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra kitų asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti Statiniai, toleravimas sukūrė pareiškėjai teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į Statinius įgyjamosios senaties būdu. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos lūkestis dėl Statinių valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja daugiau nei 10 metų teisėtai valdo ir naudoja Statinius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad per visą šį laikotarpį jai būtų pareikštos pretenzijos ar reikalavimai, susiję su jų valdymu. Nustatyta, kad pareiškėja visą laikotarpį Statinius valdė kaip savo – susitvarkė gyvenamojo namo langus ir duris, įrengė centrinį šildymą ir vietinį vandentiekį, taip pat mokėjo einamus mokesčius už suvartotą elektros energiją (1 t., b. l. 27-30, 2 t., 124-127). Tai, kad pareiškėja viena, o prieš tai kartu su motina (mirusia (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė ir naudojo Statinius, patvirtino byloje apklaustos liudytojos E. K. ir M. G. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, kuri nėra Statinių savininkė, tačiau yra sąžiningai juos įgijusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau nei 10 metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu (2 t., b. l. 119-123). Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja valdė Statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja pradėdama valdyti Statinius buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nėra paneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų ji nepertraukiamai Statiniais naudojosi, juos valdo kaip savo turtą, rūpinasi, prižiūri ir saugoja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų Statinių valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į Statinius – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185, 533 straipsniai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.