- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- ATP-687-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03737-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. 2016 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., 23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,50 promilių) girtumo laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. Ž., jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. G. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti negali būti vertinami G. Ž. naudai. G. Ž. neblaivumas 2016 m. rugsėjo 9 d., 23 val., buvo toks, už kurį ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę, o tai, kad po kurio laiko patikrinus, neblaivumas jau buvo sumažėjęs, tik patvirtina, jog pirminis matavimas nebuvo klaidingas, neblaivumas vis dar išliko, tačiau jau mažesnio laipsnio. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o laikui bėgant alkoholio kiekis žmogaus organizme paprastai mažėja. Siekiant pašalinti prieštaravimus apie G. Ž. neblaivumą, turi būti paskirta ekspertizė G. Ž. neblaivumui nustatyti vairavimo metu.
Atsiliepimas
G. Ž. atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas objektyviai įvertino visas įvykio aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Teigia, kad buvo labai nedaug išgėręs vyno, nepatikėjo alkotesterio parodymais, todėl nusprendė kvestionuoti alkotesterio duomenis ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje savo noru atliko blaivumo testą, kurio metu kraujuje rasta 0,39 promilės alkoholio, tai nesiekia lengvo girtumo laipsnio. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, būtent dėl to G. Ž. vyko į medicinos įstaigą medicininės apžiūros atlikimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išnagrinėti iš esmės.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Ž. 2016 m. rugsėjo 9 d., 23.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ buvo nustatytas 0,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 16). Patikros sertifikatas Nr. 0429527 liudija, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016 m. lapkričio 2 d. (b. l. 17). G. Ž. paaiškino, kad valandos laikotarpyje išgėrė taurę raudono vyno (b. l. 3). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnai nurodė, kad buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo G. Ž., nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas alkotesteriu (b. l. 12). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuojama, jog tyrimo metu (2016 m. rugsėjo 9 d., 23.54 val.) tiriant G. Ž. alkotesteriu 23.58 val. buvo nustatytas 0,39 promilių girtumo laipsnis, 00.18 val. – 0,37 promilių girtumo laipsnis (b. l. 18). Biologinės terpės bandinys buvo paimtas, tačiau nėra duomenų apie toksikologinio kraujo tyrimo rezultatus. Teismo posėdžio metu G. Ž. paaiškino, kad tą vakarą buvo išgėręs, bet nedaug, nesitikėjo, jog viršys leistiną normą (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog po valandos G. Ž. patikrinus alkotesteriu, alkoholio koncentracija nesiekė lengvo neblaivumo laipsnio, todėl negalima tvirtinti, kad G. Ž. automobilį vairavo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo paskyręs ekspertizę G. Ž. neblaivumui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (1.8) SD-03-529 pranešė, jog negali atlikti paskirtos ekspertizės, nes byloje nėra duomenų po toksikologinio kraujo tyrimo.
Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika tokio tipo bylose, ir šiuo atveju neturi pagrindo abejoti G. Ž. neblaivumu, kuris buvo nustatytas sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę. G. Ž. buvo sustabdytas vairuodamas automobilį, 23.00 val., alkoholio kiekis alkotesteriu buvo nustatytas 0,50 promilių, o medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti atlikta 23.58 val., ir nustatyta 0,39 promilių. Akivaizdu, kad per tokį laiką alkoholio kiekis pažeidėjo organizme turėjo sumažėti ir jis neatvaizduoja to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Vertinant skirtumą, tarp šių dviejų matavimų, ir atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 58 min. alkoholio kiekis organizme sumažėjo apie 0,11 promilių, šis skirtumas neatrodo akivaizdžiai per didelis ir įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaisų tikslumo nesukelia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad alkotesteriu nustatytas girtumo laipsnis praėjus valandai po pažeidėjo sulaikymo neturi viršenybės prieš alkotesterio parodymus, kurie buvo gauti iš karto po to, kai buvo sustabdyta pažeidėjo vairuojama transporto priemonė. Gydymo įstaigoje gauti alkotesterio parodymai patys savaime nepaneigia pirminių testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina G. Ž. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. G. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei. G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus G. Ž. nustatytą lengvą (0,50 promilių) girtumo laipsnį, skirtina minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
G. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nutarimas neskundžiamas.