Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-09 G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-09-09, apie 23:00 val., Liepų – Mokyklos g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,50 promilės).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-04 nutarimu (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4416-144/2016) G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 ir galiojusio iki 2017-01-01, 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-13 nutarimu (bylos Nr. ATP-687-380/2016) panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-04 nutarimą ir priėmė naują nutarimą: G. Ž. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 289 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Skundžiama 2017 m. liepos 19 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas G. Ž. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-13 nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino ir nustatė, kad G. Ž. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, išklausė kursus, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (G. Ž. gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo bei jo teigiamą elgesį nuobaudos vykdymo metu), padarė išvadą, kad yra visi ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Institucijos nuomone, sutrumpinti G. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. G. Ž. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėjo elgesio pasekmė.

G. Ž. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, G. Ž. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. G. Ž. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog . G. Ž. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apygardos teismo manymu, sprendimą tenkinti G. Ž. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog G. Ž. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjui G. Ž. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. teismo paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo 2016-12-28 (b. l. 52). Be to, byloje pateiktas Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2017-06-23 išduotas privalomojo sveikatos mokymo metu įgytų sveikatos žinių ir įgūdžių įvertinimo pažymėjimas Nr. 01365, kuris patvirtina, kad G. Ž. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 50). Taip pat į bylą pateikta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad G. Ž. pagal sveikatos būklę gali vairuoti B kategorijos transporto priemones ( b. l. 49). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad G. Ž. per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 54–55). Duomenų, kad G. Ž. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog G. Ž. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog G. Ž. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė. (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė pateikė teigiamą G. Ž. charakteristiką bei nurodė, kad G. Ž. ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini) ir į jo pareigas įeina ir būtinosios bei neatidėliotinos pagalbos teikimas po darbo valandų, nedarbo ir švenčių dienomis, budint namuose ir kad esant būtinumui gydytojai iš namų į ligoninę atvyksta savo transportu (b. l. 51).

Apygardos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad G. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,50 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,48 promilės), nežymiai viršijo nustatytą minimalią leistiną neblaivumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Jokių G. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

Kaip matyti iš G. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad valandos bėgyje išgėrė taurę raudono vyno(b. l. 3–4), o apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, be kita ko, nurodė, kad vairavo automobilį, nes nesitikėjo, kad viršys leistiną normą (b. l. 19). G. Ž. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu jis būtų daręs naujus teisės pažeidimus. Taip pat, patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad G. Ž. anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad G. Ž. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie G. Ž. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų.

Vertinant, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, įvertinęs G. Ž. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, pritaria Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslus – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekė, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas mano, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.