Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-07-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-130-1132/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-07-23Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. Apeliacija2020-09-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
II-130-1132/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00372-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Kristina Raulinaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-130-1132/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00372-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. B., jo atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2020 m. sausio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) paskirta 10 Eur piniginė bauda už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 09.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, jo veiksmuose nėra visų būtinų nusižengimo sudėties požymių, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodė nepažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punkto reikalavimų, kadangi vairuodamas transporto priemonę ėmėsi visų atsargumo priemonių, važiavo netgi mažesniu negu leistina greičiu, o į aikštelėje esantį betoninį stulpą atsitrenkė išimtinai dėl statinio savininko kaltės tinkamai neprižiūrint kelio dangos. Vairuojama transporto priemonė slydo ne dėl pareiškėjo kaltų veiksmų (neapdairaus elgesio) ar nepasirinkto saugaus greičio, o dėl statinio savininko aplaidaus elgesio ir nenuvalytos kelio dangos. Aikštelės savininkas turėjo pasirūpinti savo turtu, nuvalyti aikštelės dangą, kad nekiltų žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, jog eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklas „Slidus kelias“, kadangi jis nepašalina statinio savininko atsakomybės dėl neprižiūrimos kelio dangos. Pareiškėjas nurodė, kad važiavo leistinu (apie 15 km/val.) greičiu, tačiau, jo nuomone, joks automobilio greitis nebūtų leidęs išvengti eismo įvykio, kadangi netgi einant nebuvo galima išvengti paslydimo. Vienintelis būdas išvengti eismo įvykio galėjo būti tik laukimas, kol ledas nutirps. Aplinkybės, kai sėdant į automobilį kelio danga nebuvo slidi, greitis buvo pasirinktas apdairiai, o stovėjimo aikštelės paprastai yra šildomos, todėl sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės ir jis neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra formalus, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje nėra pakankamai įrodymų pareiškėjo kaltei įrodyti (b. l. 2–6).

Atsiliepimas

Institucijos atstovas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas tinkamai vertino surinktus įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, kurioje užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, vietovės reljefą, t. y. važiuojamosios dalies posūkis į kairę, fotonuotraukas, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, kelio dangą, kelio ženklą Nr. 119 „Slidus kelias“, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos M. L. rašytinius paaiškinimus, liudytojų parodymus. Kelio danga, kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo slidi, padengta ledu ir tai akivaizdžiai matosi, nes aikštelėje įrengtas dirbtinis apšvietimas, eismo įvykis įvyko ne tiesiame kelio ruože, o važiuojamosios dalies posūkyje į kairę, šioje kelio atkarpoje įrengtas kelio ženklas Nr. 119 „Slidus kelias“, kuris įspėja eismo dalyvius, kad tai yra kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, ir iš anksto matydamas kelio posūkį į kairę, kelio ženklą įspėjantį dėl slidaus kelio ruožo, apledėjusią kelio dangą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesumažino automobilio greičio iki minimalaus ar nesustojo, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, todėl ir įvyko eismo įvykis. Šio eismo įvykio neišvengiamumo aplinkybę paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad iš karto po eismo įvykio pro stovintį automobilį ,,Mersedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kitos transporto priemonės, kurių vairuotojai pasirinko saugų važiavimo greitį, važiuoja nekliudomai (b. l. 19–22).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 26 d. apie 8 val. kartu su liudytoja M. L. atvyko į Karaliaus Mindaugo prospekte esantį prekybos centrą „Akropolis“ ir trečiame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte pasistatė automobilį. Tiek važiuodami į prekybos centrą miesto gatvėmis, tiek įvažiuodami į pačią prekybos centro aikštelę bei vaikščiodami joje nepastebėjo, kad kelio danga būtų slidi. Prekybos centre ,,Akropolis“ praleido apie vieną valandą. Išėję iš prekybos centro ir, kartu su M. L., eidami link automobilio, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė eismo įvykį, kurio metu mergina su vairuojamu raudonos spalvos automobiliu ,,Alfa Romeo“, važiavusi iš antro aukšto, atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Jie įsėdo į automobilį ir važiuojant apie 15 km/val. greičiu bandė atlikti manevrą, važiuojant iš trečio aukšto į antrą aukštą, tačiau kelias buvo slidus ir įvyko eismo įvykis. Greitis buvo pasirinktas saugus, tačiau automobilis slydo. Važiuodamas automobiliu posūkyje matė kelio ženklą ,,Slidus kelias“, tačiau nenumatė, kad kelio danga gali būti slidi, juolab, kad aikštelėje privalo būti šildymo kilimėlis, jog nesusidarytų slidi kelio danga. Po įvykio, išlipus iš automobilio paslydo ant ledo, buvo sunku vaikščioti. Apie šį įvykį nedelsiant pranešė policijai, o belaukiant policijos įvyko dar vienas eismo įvykis. Asmuo, važiuodamas iš antro į trečią aukštą, atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Atvykus policijai atėjo ir asmuo, kuris tik po įvykusių kelių eismo įvykių barstė automobilių stovėjimo aikštelės kelio dangą. Pareigūnai nusprendė, kad jis kaltas. Prekybos centro ,,Akropolis“ valdytojas taip pat buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, tačiau pamatęs, kad prekybos centrui nėra padaryta žala, pasišalino. Tą dieną prekybos centro aikštelėje įvyko daugiau eismo įvykių būtent dėl slidaus kelio (2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 08 min. 50 sek. – 17 min. 19 sek.).

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime ir informuotas telefonu apie 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdį, bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 19–22).

Liudytojas policijos pareigūnas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje pamatė, kad asmuo su automobiliu buvo atsitrenkęs į prekybos centro ,,Akropolis“ aikštelėje esančią konstrukciją. J. B. kaltę neigė. Kiek pamena, įvykio dieną buvo pašalę, slidu, o prekybos centro „Akropolis“ automobilių aikštelė buvo pabarstyta akmenukais. Kadangi įvykio aplinkybės buvo aiškios – įvykio vietoje buvo pastatytas kelio ženklas „Slidus kelias“, pareiškėjas važiuodamas neatsižvelgė į kelio dangą, oro sąlygas, pasirinko netinkamą važiavimo greitį (pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus), administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas įvykio vietoje. Tam, kad nustatytų, jog asmuo pažeidė ANK 417 straipsnio 8 dalį, paprastai užtenka konstatuoti paties eismo įvykio faktą (2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. 05 sek – 36 min. 40 sek.).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną darbą pradėjo apie 5 val. Ryte pradėjo šalti, tačiau mieste kelio danga nebuvo slidi. Maždaug apie 9.20 val. atvyko į prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelę, įvažiuojant į aikštelę sumėtė jo automobilį, todėl suprato, kad slidi kelio danga. Aikštelėje važiavo maždaug 20 km/val. greičiu. Jam važiuojant su keleiviu į antrą aukštą, automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė. Kelio ženklo ,,Slidus kelias“, toje vietoje, kur jis pats atsitrenkė, nebuvo, tačiau tuoj po šio įvykio uždėjo kelio ženklą „Slidus kelias“, kuris iki dabar stovi. Po įvykio išlipus iš automobilio paslydo ir nukrito dėl slidžios kelio dangos. Kitą automobilį pats sustabdė, parodydamas ranka ,,stop“, nes kitas automobilis būtų atsitrenkęs į jo automobilį. Eismo įvykis, kurį jis padarė tą rytą, buvo ketvirtas. Jis kreipėsi į prekybos centro darbuotojus, kad pabarstytų kelio dangą ir nuleistų pakėlimo mechanizmus. Jam bebūnant aikštelėje atėjo prekybos centro darbuotojai ir pradėjo barstyti kelio dangą. Jam taip pat pranešė, kad neveikia įvažiavimo į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę esantys pakėlimo mechanizmai (2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 39 min. 06 sek. – 51 min. 15 sek.).

Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 8.00 val. kartu su J. B. atvyko į prekybos centrą ,,Akropolis“ ir aikštelėje pasistatė automobilį. Nuo namų iki prekybos centro yra apie 20 km atstumas, tačiau važiuojant mieste kelio danga slidi nebuvo, įvažiuojant į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir einant į patį prekybos centrą, taip pat nepastebėjo, kad būtų slidi kelio danga. Po 9.00 val. grįžo iš prekybos centro prie automobilio ir, pradėjus važiuoti, ties posūkiu, J. nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į atitvarą. Kadangi pareiškėjui važiuojant žiūrėjo į automobilio spidometrą, matė, kad jis važiavo 15 km/val. greičiu. Po įvykio išlipus iš automobilio pajuto, kad slidi kelio danga, o J. paslydo. Tik po eismo įvykio, pradėjo barstyti kelio dangą druskos ir smėlio mišiniu. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kelio danga aikštelėje buvo slidi (2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 53 min. 47 sek. – 58 min. 06 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad J. B. 2019 m. lapkričio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-91535-2019 surašytas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) dėl to, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 09.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 1–2).

Skundžiamu Institucijos nutarimu J. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 Eur bauda už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 09.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 3–4).

Iš prekybos centro „Akropolis“ Kaunas valdytojos gautos informacijos nustatyta, kad apie 2019 m. lapkričio 26 d. įvykusį eismo įvykį bendrovę informavo tik automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, o dėl nenustatyto raudonos spalvos automobilio eismo įvykio deklaracija nebuvo pildyta, nes tai buvo smulkus techninis įvykis, kurio metu bendrovės turtas nebuvo sugadintas (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 10).

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad J. B., važiuodamas iš trečio į antrą aikštelės aukštą važiuojamosios dalies posūkyje į kairę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 13).

Iš J. B. paaiškinimo nustatyta, kad jis važiavo ne greičiau nei 15 km/val. greičiu, atlikdamas manevrą ant slidžios, neužbarstytos kelio dangos, atsitrenkė į šone esančią tvorelę ir statybinę atramą. Išlipęs iš automobilio, paslydo ant slidžios kelio dangos (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 14).

Iš M. L. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 9.20 val. su J. B. važiavo iš prekybos centro „Akropolis“. J. B. važiavo maždaug 15–20 km/val. greičiu, prieš posūkį sukant nedaug pristabdė ir pradėjo slysti. Įvykio metu automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi į „Akropolio“ betoninį atitvarą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įvykių paieškos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje užregistruoti trys eismo įvykiai, iš kurių vienas 09.31 val. (pranešėjas J. B.), o kiti du – vakare (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 16–17).

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Skundžiamu Institucijos nutarimu J. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 Eur bauda už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 09.20 val., Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 3–4).

ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19108391202, b. l. 1–4) nustatyta, kad J. B. inkriminuoti KET 9 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog J. B., sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

(Duomenys neskelbtini) punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iš skundo turinio J. B. nesutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtindamas, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo ne jo veiksmai (neapdairus elgesys ar nepasirinktas saugus greitis), o statinio savininko (prekybos centro „Akropolis“) neapdairus elgesys neprižiūrint, nenuvalant slidžios kelio dangos (b. l. 2–6).

Nors skundą padavęs J. B. su nusižengimu nesutiko ir nurodė, kad jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, važiavimo greitį pasirinko apdairiai, važiavo leistinu greičiu, t. y. netgi mažesniu nei leistina greičiu, pasirinktas mažesnis važiavimo greitis nebūtų padėjęs išvengti eismo įvykio, nes net ir vaikštant buvo slidu, vienintelis pasirinkimas, kuris būtų padėjęs išvengti eismo įvykio, buvo laukti, kol nutirps ledas ir nevažiuoti, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jo veiksmuose yra kaltė, išskyrus tai, kad įvyko eismo įvykis, visiškai nesvarbu, kad įvykio vietoje buvo pastatytas kelio ženklo „Slidus kelias“, nes eismo įvykis kilo dėl statinio savininko kaltės nenuvalant slidžios kelio dangos, tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog J. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), o skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes eismo įvykio kilimo priežastimi buvo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės savininko neapdairus elgesys nenuvalant slidžios kelio dangos, atmestina kaip nepagrįsta ir laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė eismo įvykio kilimą (šiuo atveju automobilio nesuvaldymą ir atsitrenkimą į betoninį stulpą), tokiu KET pažeidimu nepadarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar turto sugadinimas, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. J. B. inkriminuojamų KET 9 ir 127 punktuose numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, todėl atsakomybei dėl šių pažeidimų padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog vairuojant transporto priemonę nebuvo imtasi visų atsargumo priemonių, nepasirinktas saugus greitis, neatsižvelgta į kelios dangos būklę, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas tik J. B. atsakomybės klausimas dėl KET 9 ir 127 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas nutarimas J. B. surašytas ne už leistino greičio viršijimą, tačiau už saugaus greičio nepasirinkimą, neatsižvelgimą į kelio dangos būklę, kas lėmė tai, kad J. B. nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į betoninį stulpą. Leistino greičio dydis, jo viršijimas nėra šios bylos ginčo objektas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas J. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė nesupratęs, kad kelio danga prekybos centro aikštelėje yra slidi, nes aikštelė šildoma, įvažiuojant į aikštelę ir vaikštant joje slidu nebuvo, todėl neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, jog tam tikros aikštelės dangos dalys bus tokios slidžios, kad automobilis taps nevaldomas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad važiuodamas matė kelio ženklą „Slidus kelias“, tačiau į jį neatsižvelgė ir įvertinęs kelio dangą, jis negalėjo važiuoti lėčiau. Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad tą dieną buvo rūkas, šalo. Nors nuo jos namų iki prekybos centro „Akropolis“ yra apie 20 km, tačiau nei važiuojant šį atstumą, nei įvažiuojant į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir vaikštant joje, nepastebėjo, kad būtų slidu. Aplinkybę, kad kelio danga yra slidi suprato atsitrenkus į betoninį stulpą, nes automobilis slydo nevaldomas, išlipus buvo sunku vaikščioti, o J. B. paslydo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. K. paaiškino, kad įvykio dieną buvo pašalę, prekybos centro automobilių aikštelės danga buvo slidi, tačiau atvykus pareigūnams ji jau buvo pabarstyta „kažkokiais akmenukais“. Liudytojas V. J. parodė, kad tą dieną dirbti pradėjo apie 5.00 val., kaip įprasta tokiu metų laiku, šalti pradėjo iš ryto. Į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo apie 9.00 val., kylant į kitą aikštelės aukštą jį sumėtė, todėl suprato, kad slidu. Įvažiuojant į aikštelę, kelio danga pabarstyta nebuvo, prekybos centro aikštelės savininkai ją barstyti pradėjo tik po kelių eismo įvykių.

Esant slidžiai kelio dangai, kiekvienas vairuotojas yra atsakingas už saugaus greičio pasirinkimą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas J. B. neįvertino važiavimo sąlygų ir nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą. Pareiškėjo argumentus, kad jis važiavo leistinu ir saugiu 15 km/val. greičiu, o važiuojant lėčiau eismo įvykio nebūtų išvengęs, nes vaikštant ir išlipant iš automobilių vairuotojai slydo, teismas laiko prielaidomis ir pareiškėjo gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, nors pareiškėjas leistino greičio neviršijo, tačiau transporto priemonės nesuvaldė, kas rodo, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau kokiu būtent greičiu vairuotojui važiuoti (minimaliu ar maksimaliai leidžiamu greičiu), sprendžia pats vairuotojas priklausomai nuo daugybės aplinkybių (kelio dangos, krovinio, oro sąlygų, matomumo, buvimo vietos, vairuotojo savijautos ir pan.) tokiu būdu pasirinkdamas jam saugų greitį. Pažymėtina, kad saugus greitis yra tas, kuris priklauso nuo visų aplinkybių: oro sąlygų, kelio ir transporto priemonės techninės būklės, matomumo, vairuotojo patirties ir savijautos, o leistinas greitis yra maksimalus greitis, kurį nustato kelių eismo taisyklės tam tikroje atkarpoje. Taigi akivaizdu, kad saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui, kaip tai supranta pareiškėjas. Kaip jau minėta, greičio saugumą lemia visa grandinė veiksnių, todėl saugus greitis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną. Svarbiausia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, nors ir važiuodamas leistinu greičiu, tačiau pasirinko netinkamą ir nesaugų važiavimo greitį. Tad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis neviršijo leistino greičio, todėl jo veiksmuose nėra kaltės, yra nepagrįsti.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad važiuodamas matė pastatytą kelio ženklą „Slidus kelias“, tačiau nurodė nepastebėjęs, kad kelias būtų apledėjęs, todėl važiavo leistinu ar nežymiai mažesniu nei leistina greičiu. Jis taip pat paaiškino, kad išėjęs iš prekybos centro matė kaip kito vairuotojo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Liudytojas policijos pareigūnas A. K. paaiškinimo, kad įvykio vietoje aiškiai matėsi apledėjusi kelio danga. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjas, pasirinkdamas saugų greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę ir kelio ženklus, dėl to ir nesuvaldė automobilio. Pažymėtina, kad vairuotojas visada turi būti atidus, stebėti kelio ženklus, kelio būklę, nes KET įpareigoja vairuotoją laikytis kelio ženklų, kurių galiojimo zonoje vairuotojas yra ir važiuoti atsižvelgiant į meteorologines sąlygas bei kelio dangos būklę. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėjo važiuoti lėčiau, o pastatytas kelio ženklas „Slidus kelias“ jokios reikšmės neturėjo, nes jis nepastebėjo apledėjusios kelio dangos. Priešingai, pastatytas kelio ženklas „Slidus kelias“ įspėja, kad atitinkamame kelio ruože kelio danga yra slidesnė nei prieš tai buvusiame, todėl vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, tačiau pareiškėjas elgėsi lengvabūdiškai ir pastatytu kelio ženklą nesivadovavo. Akivaizdu, kad pamatęs kelio ženklą „Slidus kelias“ ir atsižvelgęs į metų laiką ir oro sąlygas – tvyrojo rūkas, šalo, pareiškėjas turėjo būti dar atidesnis nei įprastai ir važiuoti dar lėčiau arba apskritai sustoti, jei to reikalavo aplinkybės. Pareiškėjas važiavo šviesiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui, išėjęs iš prekybos centro matė kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį, todėl jis, pagal savo asmenines savybes, turimą patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, kad kelio danga yra slidi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vairuotojų, pasirinkusių saugų greitį, transporto priemonės buvo valdomos ir saugiai važiavo, netgi slidžiu keliu. Pažymėtina, kad per sąlyginai trumpą laiką įvykusios kelios avarijos skirtingose aikštelės vietose nepaneigia pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuojamus KET pažeidimus. Pareiškėjo nurodoma, kaip galimai jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl panašiu metu prekybos centro aikštelėje įvykusių kelių eismo įvykių, yra teisiškai nereikšminga. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės kelio danga pradėta barstyti ir kelio ženklai „Slidus kelias“ skirtingose aikštelės vietose pradėti statyti jau po kelių eismo įvykių, taip pat nepašalina pareiškėjo J. B. atsakomybės dėl jam inkriminuotų KET 9 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimo.

Šiuo atveju, saugaus greičio pasirinkimas, t. y. ne 15 km/val., kaip tvirtina pareiškėjas ir liudytoja M. L., bet gerokai mažesnis greitis, taip pat atsižvelgimas į kelio ženklą „Slidus kelias“, neabejotinai būtų leidęs J. B. pastebėti slidžią kelio dangą ir imtis atitinkamų priemonių (sumažinti greitį). Nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo, kaip kad jis nurodo, neviršydamas leistino greičio, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad jis, atsižvelgiant į kelio būklę, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į betoninį stulpą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19108391202) paliktinas nepakeistas, o J. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalimi, 609 straipsnio 1 dalimi 641 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti J. B. skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19108391202) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19108391202) medžiagą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vilma Tamošaitienė