- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-381-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00372-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Gražys (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovės advokatės K. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria netenkintas J. B. skundas dėl 2020 m. sausio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto G. P. nutarimo Nr. 20-ANR_N-466-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. B. 2020 m. sausio 10 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 Eur (dešimties eurų) bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 26 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į betoninį stulpą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta tik transporto priemonė. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimu, J. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas J. B. surašytas ne už leistino greičio viršijimą, tačiau už saugaus greičio nepasirinkimą, neatsižvelgimą į kelio dangos būklę, kas lėmė tai, jog J. B. nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į betoninį stulpą. Esant slidžiai kelio dangai, kiekvienas vairuotojas yra atsakingas už saugaus greičio pasirinkimą. Saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui. Be to, pareiškėjas važiuodamas matė pastatytą kelio ženklą „Slidus kelias“, taip pat matė kaip kito vairuotojo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į apsauginę tvorelę, tačiau J. B. vis tiek neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę ir kelio ženklus, dėl to ir nesuvaldė automobilio. Pareiškėjas elgėsi lengvabūdiškai ir pastatytu kelio ženklu nesivadovavo. Padaryta išvada, kad Institucijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui J. B. atstovė advokatė K. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį ir Institucijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde advokatė nurodo, kad Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis priimti visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kurių byloje surinkta nepakankamai tam, kad būtų įrodyta J. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nei vienas iš byloje esančių įrodymų nepaneigia J. B. nurodytų aplinkybių, jog vairuojama transporto priemonė slydo ne dėl jo kaltų veiksmų – neapdairaus elgesio, nepasirinkto saugaus greičio, o dėl statinio savininko aplaidaus elgesio, nenuvalytos kelio dangos.
3.2. Skundo autorės teigimu, asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK Ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.3. Skunde gynėja pažymi, kad apylinkės teismas pripažino, jog kaltei įrodyti pakanka paties eismo įvykio fakto, tačiau su tuo sutikti negalima. Vien aplinkybė, kad įvyko eismo įvykis, nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo visais atvejais yra dėl to kaltas. J. B. dėjo visas pastangas ir elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai įvertindamas eismo sąlygas, kelio dangos būklę ir kt. aplinkybes, todėl tai nebuvo priežastis eismo įvykiui kilti. Tiek J. B., tiek liudytoja M. L. nurodė, kad iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ važiavo ilgą kelio atkarpą, todėl galėjo įvertinti, ar kelio danga yra slidi, tačiau to nebuvo. Išėję iš prekybos centro jie nepastebėjo, jog būtų slidu. Taigi J. B. negalėjo įvertinti ir numatyti, kad tam tikroje vietoje bus susidariusios slidaus kelio atkarpos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko saugų greitį (apie 15 km/h), todėl teigti, kad jis nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino kelio dangos, nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitose vietose prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ įvykusios avarijos neturi jokios teisinės reikšmės, su tokiu argumentu nesutinkama. Skirtingai nei nurodo teismas, šios aplinkybės yra svarbios dėl to, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne J. B. neapdairus elgesys, o statinio savininko nerūpestingas elgesys. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytoju apklaustas V. J. nurodė, kad stovėjimo aikštelės danga buvo slidi, vienas iš jų, išlipęs iš automobilio, paslydo, o kitas net nukrito. Tuo tarpu lipant į automobilį ir einant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tose vietose aikštelės danga nebuvo slidi. Taigi, kaip asmuo galėjo numatyti, kad tam tikroje vietoje bus slidi kelio danga, jeigu vietose, kuriose jis šią dangą galėjo realiai įvertinti, ji slidi nebuvo, nėra suprantama. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, kad J. B. automobiliu važiavo apie 10-12 km/h greičiu, bet ne didesniu nei 15 km/h greičiu. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad joks automobilio greitis nebūtų leidęs išvengti eismo įvykio kilimo, kadangi net einant nebuvo galima išvengti paslydimo ant kelio dangos. Nagrinėjamu atveju vienintelis būdas išvengti eismo įvykio galėjo būti tik J. B. laukimas, kol ledas nutirps, kas nebūtų protinga. Todėl jo veiksmuose nėra vieno iš būtinų nusižengimo požymių – kaltės, taip pat jis neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. būdamas neatsargus nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos.
Šalies argumentai
3.5. Advokatė skunde atkreipia dėmesį, kad byloje apklaustas policijos pareigūnas A. K. (surašęs protokolą) nurodė, jog neatliko jokių administracinio nusižengimo sudėties įrodinėjimo veiksmų, jam pakako tik paties fakto, kad įvyko eismo įvykis, daugiau jokie požymiai tiriami nebuvo. Nors būtent protokolą surašiusi institucija turi įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, o ne pastarasis turi įrodyti, kad yra nekaltas. Nagrinėjamu atveju ne J. B. veiksmai yra eismo įvykio kilimo priežastis. Aikštelės savininkas turėjo pasirūpinti savo turtu, nuvalyti aikštelės dangą, jog nekiltų žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, gyvybei. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, jog eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklas „Slidus kelias“, kadangi jis nepašalina statinio savininko atsakomybės dėl neprižiūrimos kelio dangos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog šį ženklą matė ir atkreipė į jį dėmesį, dėl to įvertino pasirinktą greitį ir kelio dangą. Darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad J. B. veiksmais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kad šie veiksmai buvo kalti ir kad jie yra eismo įvykio kilimo priežastis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė R. G. prašo šio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. B. atstovės advokatės K. R. skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Advokatė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, nes klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo gynėja turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nepagrindžia išvados, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ar netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
8. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas J. B. gynėjos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta, todėl vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas netenkina apelianto, negali būti pagrindu laikyti jį neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 26 d. J. B. kartu su drauge M. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, mašiną pastatė trečio aukšto stovėjimo aikštelėje. Maždaug po valandos išėję iš prekybos centro bandė išvažiuoti (vairavo J. B.) iš trečio aukšto į antrą, tačiau šio manevro atlikti nepavyko, nes dėl slidžios kelio dangos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo transporto priemonės nesuvaldė ir atsitrenkė į betoninį stulpą. Pagrindinis klausimas, kuris apeliaciniame skunde yra keliamas aukštesnės instancijos teismui, yra tai, ar dėl įvykusio eismo įvykio turi atsakyti automobilio nesuvaldęs asmuo, stovėjimo aikštelės savininkas, kuris nesiėmė reikiamų priemonių kelio dangos priežiūrai. Skundo autorės teigimu, J. B. kaltės analizuojamu atveju nėra, nes jis buvo atidus bei rūpestingas vairuotojas, važiavo leistinu ir saugiu greičiu (ne daugiau nei 15 km/h) ir buvo įsitikinęs, jog kelio danga nėra slidi (bent jau to nepastebėjo eidamas aikštele nuo įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ iki mašinos stovėjimo vietos). Apeliantės vertinimu, Institucija šioje byloje neatliko jokių administracinio nusižengimo sudėties įrodinėjimo veiksmų, pakako tik paties fakto, kad įvyko eismo įvykis, daugiau jokie požymiai tiriami nebuvo.
10. Visiems aukščiau nurodytiems advokatės teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria ir pažymi, kad J. B. inkriminuotą administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, nustatinėdami asmens kaltumą dėl nusižengimo padarymo, tinkamai užfiksavo, surinko bei įvertino gautus duomenis, t. y. buvo užpildytas administracinio nusižengimo protokolas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, vietovės reljefas (važiuojamosios kelio dalies posūkis į kairę), padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, kelio danga bei kelio ženklas Nr. 119 „Slidus kelias“, taip pat paimti J. B., M. L. rašytiniai paaiškinimai, gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valdytojos. Taigi, teigti, kad jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti ir apsiribota tik eismo įvykio fakto konstatavimu, nėra jokio pagrindo.
11. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai argumentavo, kuo pasireiškė J. B. kaltė, t. y. nepasirinktas saugus važiavimo greitis, neatsižvelgta į kelio dangos būklę, neatkreiptas dėmesys į metų laiką ir oro sąlygas, taip pat stovėjimo aikštelėje esantį ženklinimą. Skundą nagrinėjantis teismas šiems motyvams pritaria ir pažymi, kad administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). J. B. matė apie slidžią kelio dangą perspėjantį kelio ženklą, jau įvykusį kitą eismo įvykį, be to, važiavo ne tiesiame kelio ruože, o važiuojamosios dalies posūkyje į kairę (leidosi iš trečio aukšto į antrą aukštą), todėl jis privalėjo rinktis tokį greitį, kuris užtikrintų saugų važiavimą ir būti ypatingai atidus. Taigi, nors patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo nesitikėjo, kad kelio atkarpa, kuria jam teks važiuoti, bus slidi ir jis nesuvaldys vairuojamos transporto priemonės, tačiau įvertindamas susidariusią situaciją bei savo asmenines savybes (neturi didelio vairavimo stažo, taigi ir patirties važiuojant sudėtingomis eismo sąlygomis) galėjo ir turėjo tai numatyti.
12. Tai, jog eismo įvykis įvyko ne dėl automobilių stovėjimo aikštelės savininko kaltės, o dėl J. B. nerūpestingumo bei nepatyrimo, patvirtina ir aplinkybė, jog kitos transporto priemonės, pasirinkusios saugų važiavimo greitį, iš aikštelės išvažiavo nepatyrę eismo įvykių. Šią aplinkybę patvirtina prie bylos pridėtas vaizdo įrašas (b. l. 38), kuriame užfiksuota, kaip kitos mašinos (viena jų savo gabaritais netgi didesnė nei pažeidėjo) iš karto po J. B. sukelto incidento pro jo stovintį automobilį pravažiuoja nekliudomai. Taigi, šiems vairuotojams netrukdė nei slidi danga, nei pravažiavimui kliudanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mašina, atsitrenkusi į betoninį stulpą ir užtvėrusi dalį pravažiavimo.
13. Nors skundo autorė teigia, kad įvykio dieną kitose prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės vietose taip pat įvyko eismo įvykiai, kurie patvirtina, kad kelio danga buvo slidi ir nenuvalyta, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nepašalina J. B. kaltės. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja B. L. 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. KA-20/01/06-02 pažymėjo, kad apie 2019 m. lapkričio 26 d. eismo įvykį prekybos centrą informavo automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija), taip pat smulkus techninis įvykis nutiko raudonos spalvos automobiliui, kurio valstybinis numeris nenustatytas, tačiau eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo, nes bendrovės turtas nebuvo sugadintas, todėl pretenzijų šio automobilio savininkui nėra. Iš įvykių paieškos suvestinės (ROIK Nr. 119108391202, b. l. 16-17) matyti, kad vienas eismo įvykis yra fiksuotas ryte (J. B. atvejis), o kiti du incidentai vakare. Taigi, tą pačią dieną iš tiesų įvyko ne vienas eismo įvykis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, išsidėsčiusi per keturis aukštus, talpina beveik du su puse tūkstančių automobilių, todėl normalu, jog per vieną dieną gali įvykti ir keli eismo įvykiai, ypač kai eismo sąlygos yra sudėtingos.
14. Įvykio dieną rašytame paaiškinime (ROIK Nr. 119108391202, b. l. 14) J. B. nurodė, kad atsitrenkęs į betoninį stulpą ir išlipęs iš automobilio apžiūrėti apgadinimų masto, paslydo ant slidžios kelio dangos, tačiau vaizdo įrašas to nepatvirtina. Tiek J. B., tiek jo draugė M. L. išlipę vaikščioja aplink transporto priemonę, nei vienas jų, eidamas kelio danga, nenukrito ir nesusvyravo. Pažymėtina ir tai, kad M. L. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad draugas važiavo apie 15-20 km/h greičiu (J. B. teigė, kad greitis buvo ne didesnis nei 15 km/h), o prieš posūkį nedaug pristabdė. Tiksliai nustatyti, kokiu greičiu įvykio metu pažeidėjas važiavo, nėra objektyvios galimybės, be to, tai nekeistų aplinkybės, jog važiavimo greitis nebuvo saugus. Greičio saugumą lemia visa grandinė veiksnių: vairuotojo patirtis, automobilio svoris, padangų kokybė, švarūs veidrodėliai ir langai, oro sąlygos, kelio danga, matomumas ir t. t. Šiuo atveju, jau minėta, automobilis buvo nesuvaldytas posūkio į kairę manevro metu, esant slidžiai kelio dangai, kas pažeidėjui buvo žinoma. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pervertino savo galimybes bei turimus vairavimo įgūdžius (patirtį). J. B. privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos. Nagrinėjamu atveju, M. L. teigimu, į betoninį stulpą atsitrenkusios transporto priemonės vairuotojas tik šiek tiek bandė pristabdyti posūkio metu, tačiau pasirinktas (nesaugus) važiavimo greitis bei nepakankama vairuotojo reakcija nebeleido laiku sustabdyti nebevaldomu tapusio automobilio.
15. Pažymėtina ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra įrengti šildomi pandusai, kurie apsaugo nuo plikledžio susidarymo, vis dėlto, vietomis gali pasitaikyti slidžių ruožų, todėl yra statomi ženklai, įspėjantys apie slidų kelią. Jau minėta, kad J. B. šį ženklą matė ir net jei atkreipė į jį dėmesį, tuomet vis tiek nesugebėjo tinkamai įvertinti esamų sąlygų ir pasirinkti saugaus greičio, kuris incidento metu galėjo būti ir 10 km/h ar 5 km/h. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, aplinkybė, jog pažeidėjas neviršijo leistino greičio, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti galimos žalos, J. B. nesiėmė.
16. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjos skundą pilna apimtimi, įvertina ir pažeidėjui paskirtos nuobaudos individualizavimą. Įvertinus nusižengimo pobūdį, tai, kad eismo įvykio metu žmonių sveikata nenukentėjo, be to, J. B. anksčiau nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, spręstina, jog dešimties eurų bauda yra adekvati bei proporcinga susidariusiai situacijai. J. B. Institucijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimu nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir J. B. atstovės advokatės K. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.