Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl tinkamo subjekto

Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, jog Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos narė šiuo atveju turi atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Esminis argumentas yra tai, kad ne komisijos nariai priėmė sprendimą dėl teikėjo atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o ekspertai, kuriems ir buvo pavesta atlikti tiekėjų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą, t. y. jie buvo atsakingi už kvalifikacijos atitikties patikrinimą. Būtent tai, anot apeliantės atstovo, eliminuoja komisijos narių kaltę. Kita vertus nurodo, kad už tą patį nusižengimą negali atsakyti du subjektai, t. y. ekspertai ir komisijos nariai. Kadangi nutarimai dėl padarytų nusižengimų yra surašyti ir ekspertams, mano, kad komisijos nariai administracinėn atsakomybėn patraukti nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad A. D. – Perkančiosios organizacijos komisijos narė, yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.Apeliantės atstovas, teigdamas, kad komisijos nariai neturi atsakyti už tai, kad nebuvo sutikrinta, ar tiekėjai atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, remiasi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, kuris įpareigoja komisiją atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutiki, kad ši punktas paneigia bet kokią Perkančiosios organizacijos komisijos atsakomybę. Pirma, šis punktas neeliminuoja Perkančiosios organizacijos komisijos narių pareigos vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 5 ir 7 dalių nuostatų. Antra, pati minėto reglamento 6.5 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad komisijai ekspertų grupės sprendimas nėra privalomas, į jį komisija tik atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima sprendimą.Be kita, ko kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialių žinių tam tikroje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialių žinių gali duoti technine analize paremtas išvadas dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 3K-3-407/2011).Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatoje „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“ įtvirtina Komisijos pareigą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte aiškiai nurodyta, kad „Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi būtent komisija, o ne ekspertų grupė, yra įpareigota atlikti tiekėjų kvalifikacijos vertinimą ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. O būtent, komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimą privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikimo Pirkimo sąlygų nuostatoms. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ko už netinkamai atliktas savo pareigas atsakyti turi komisijos nariai, taip pat ir A. D..Atsakant į argumentą, jog dėl to paties nusižengimo negalima bausti dviejų subjektų, nes ekspertai taip pat yra nubausti ir jie nutarimų neskundė, nurodytina, kad už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsako visi subjektai, kurie pažeidė šiame straipsnyje numatytus teisės aktus. Šioje byloje buvo sprendžiamas tik komisijos narės A. D. atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį klausimas, o aplinkybės, susijusiosios su kitais asmenimis, nėra šios bylos dalykas. Byloje konstatuota, kad A. D. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, o tam įtakos kiti subjektai, kurių veiksmai taip pat galbūt atitiko to paties nusižengimo požymius, neturi įtakos.

Dėl ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių

Apeliantės atstovo advokato manymu, byloje konstatuojant nusižengimo padarymo faktą, visiškai nepagrįstai buvo remiamasi VPT vertinimo išvada, kuri yra tik nuomonė, o nesiimta jokių priemonių išsiaiškinti, ar iš tiesų viešojo pirkimo procedūros buvo pažeistos. Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad VPT pagrįstai konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatų pažeidimą ir surašė nutarimą A. D.. Iš 2017 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VPTANH-122302157-17 matyti, kad A. D. nubausta už tai, kad būdama Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nare, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas, t. y. tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudama Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais. Tiekėja UAB ,,A“ savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB „P“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, bei nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo šiuos duomenis patikslinti. Komisija, taip pat ir jos narė A. D., nagrinėdama tiekėjų pateiktus kvalifikacinius duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėjas UAB „A“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors tiekėjo pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB „J“ administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 m3) yra mažesnis nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjo prašyta nebuvo.Nesutiktina su apeliantu dėl VPT išvados vertinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija. Ji prižiūri kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus. Be kitų funkcijų ji vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikiamų prekių paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus; tai yra institucija, valstybės įgaliota tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus (ANK 589 straipsnis). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) 8² straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus teisinį reglamentavimą, teigti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas ir nesukeliantis teisinių pasekmių, nėra pagrindo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra subjektas galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju ši institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir priėmė sprendimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą Viešųjų pirkimų komisijos nariui, o šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ANK nustatyta tvarka patikrina teismas.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nusižengimas susijęs su duomenų apie tiekėją ne patikrinimu. Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nusižengimas nebuvo padarytas, nes informaciją apie UAB „A“ atitikimą minimalius kvalifikacijos reikalavimus gavo pasinaudoję informacinės sistemos „I“ duomenimis. Be kita ko, pažymi, kad UAB „A“ atitiko kvalifikacinius reikalavimus, todėl vien faktas, kad informacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje ir nepareikalauta pateikti tai patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Su tokiais argumentais nesutiktina. Pirkimo sąlygų 13.8 punkte numatyta, kad kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė - negyvenamieji pastatai), kurio tūris - ne mažesnis kaip 15 000 m³. UAB „A“ nepateikė tikslių duomenų, patvirtinančių, kad atitinka šiuos reikalavimus ir Perkančioji organizacija neprašė patikslinti duomenų. Institucija, surašiusi nutarimą, nurodė, kad apelianto pateikta informacija ir informacinės sistemos „I“ buvo pateikta po to, kai VPT atliko Pirkimo vertinimo procedūras ir nustatė pažeidimus. Tai tik patvirtina, kad pareigos įsitikinti, kad tiekėjas atitinka reikalavimus, Viešųjų pirkimų komisija neįvykdė. Duomenų, apie tai, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktį tikrino informacinėje sistemoje „I“ dar iki VPT išvadų, nėra. Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nepagrįstai konstatuota, kad komisija privalėjo pareikalauti iš tiekėjo duomenų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, nes to nenumatė Pirkimo sąlygos. Nurodo, kad pagal Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktą tiekėja neturėjo pareigos pateikti dokumentų, patvirtinančių subtiekėjo UAB „P“ išteklių prieinamumą.Nustatyta, kad VPT, konstatuodama šį nusižengimą, vadovavosi Pirkimo sąlygų 22 punktu, kuriame nurodyta, kad „Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Iš Pirkimo sąlygų 22 punkto matyti, kad ji numato tiekėjui bendrą pareigą įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad jiems bus prieinami ištekliai tų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remsis tiekėjai. Tiekėja UAB „A“ nurodė, kad remsis subtiekėjo UAB „P“ paslaugomis, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šio subtiekėjo išteklių prieinamumą. Šiuo atveju nepagrįstai apeliantė remiasi tik Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktu, kuriame detalizuoti reikalavimai tretiesiems asmenims, visiškai neatsižvelgdama į 22 punktą, kuriame nurodyta bendra pareiga pateikti informaciją apie kitų ūkio subjektų, kuriais remsis tiekėjas, pajėgumą. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, surašiusia nutarimą, kad komisijos nariai nepagrįstai nesiėmė veiksmų patikrinti, ar tiekėjai UAB „A“, vykdant pirkimo sutartį, bus prieinami jo nurodyto subtiekėjo UAB „P“ ištekliai.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, jog padaryti nusižengimai yra nepavojingi, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Iš ANK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad komisijos nariai, tuo pačiu ir A. D., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas. Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK nuostatos nesudaro net teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl A. D. padaryto nusižengimo mažiau pavojingu. ANK 12 straipsnyje numatyta kokios veikos yra mažai pavojingos. Nors konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nusižengimas gali būti pripažintas mažiau pavojingu, nėra nurodyta, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimas, numatytas ANK 184 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo A. D. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ir dėl to nutraukti administracinio nusižengimo bylą.Apeliantės atstovas advokatas G. Aleknavičius 2018 m. sausio 18 d. papildomai pateikė informaciją, susijusią su kita Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas ir komisijos nariui L. D. administracinio nusižengimo byla nutraukta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai. Teismų praktiką, kuria teismai privalo remtis, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl ir dėl to ja vadovautis kaip pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.