Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-322-201/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-322-201/2017Nutartis · 2017-12-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-56-651/2018Nutartis · 2018-02-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
II-322-201/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02951-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-322-201/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02951-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė,

sekretoriaujant S. K., dalyvaujant skundą padavusio asmens A. D. atstovui advokatui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato G. A. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-10-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-10-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) A. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 184 straipsnio 1 dalį ir jai skirta nuobauda- įspėjimas.

Nutarime nurodyta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos(toliau - Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu ,.(duomenys neskelbtini) pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2016 m. spalio 27 d., pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimas) vertinimą. Vertinimo rezultatai įforminti Tarnybos 2017-05-23 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-1620 (toliau - Vertinimo išvada).

Tarnyba nustatė, kad padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) pažeidimai, susiję su Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2016-04-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Komisija), vykdytomis Pirkimo procedūromis nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose, patvirtintose Perkančiosios organizacijos vadovo 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimo sąlygos), nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.

Tarnyba nustatė, kad vertinant tiekėjų kvalifikacijos duomenis (kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus) dalyvavo ir atitinkamus sprendimus priėmė Komisijos narė A. Š. (tai liudija jos parašas 2017-01-17 Komisijos posėdžio protokole Nr. ADM-24), todėl jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 184 straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad Komisija, tame tarpe ir jos narė A. D., Komisijos posėdyje (Komisijos 2017-01-17 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies .Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą“ ir 7 dalies ,Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“, nuostatas, nes tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudamas Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais: 1) Pagal Pirkimo sąlygų 22 punktą „Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 22 punkte. Vadovaujantis aukščiau minėtomis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą“, Komisija turėjo paprašyti tiekėjo patikslinti ar papildyti duomenis, tačiau Komisija, tame tarpe ir A. D., šių nuostatų nesilaikė, nes tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė patikslinti (papildyti) šių neišsamių duomenų ir priėmė sprendimą pripažinti Pirkimo dalyvį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus. 2) Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad „Kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė - negyvenamieji pastatai), kurio tūris - ne mažesnis kaip 15 000 m5“. Komisija, tame tarpe ir jos narė A. D., nagrinėdamas tiekėjų pateiktus kvalifikacijos duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus (Komisijos 2017-01-17 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), nors tiekėjo pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB ,(duomenys neskelbtini)“ administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 m3) yra mažesnis nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjo prašyta nebuvo. Konstatuotina, kad Komisija ir jos narė A. D., gavę tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą su netiksliais, neišsamiais duomenimis apie jo kvalifikaciją, nesilaikė pačios Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo šiuos duomenis patikslinti.

Nutarime nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. D. 2017-09-04 pateikė rašytinį paaiškinimą ir nors A. D. paaiškinime nurodoma, kad ne Komisija vertino atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vis gi sprendimą, jog tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmė komisijos nariai, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiama A. D., todėl paaiškinime išdėstyti argumentai nepaneigia Vertinimo metu nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų.

Nutarimu konstatuota, kad A. D., būdama Komisijos narė, Komisijos posėdyje balsuodama už sprendimo nustatyti, kad tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmimą, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino bei neprašydama papildyti neišsamius duomenis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas ir tokiu būdu padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką („Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą <...> viešojo pirkimo <...> komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.

2017-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato (toliau - Pareiškėjas) skundas kuriame nurodo, kad nesutinka padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) 2008-09-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos ir ekspertų darbo reglamentas (toliau – Reglamentas). Šio reglamento 6.5. p. numatė, kad Komisija, gavusi ją sudarančios organizacijos įgaliojimus, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų, atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas; 2) 2016-12-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1. punktu buvo sudaryta ekspertų grupė nagrinėjamame viešajame pirkime pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimui. 2016-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas viešųjų pirkimų skyriaus atstovas; 3) Iš 2017-01-17 viešųjų pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad komisija apie tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir jos pasiūlymo A dalies atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, sprendė remdamasi būtent 2017-01-16 ekspertų grupės išvada. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad viešųjų pirkimų komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimą priėmė vadovaudamiesi minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5. p., pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimą atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą. Skunde pažymima, kad 2016-12-29 įsakymu tam ir buvo sudaryta ekspertų grupė, kad būtent ji, o ne viešojo pirkimo komisija atliktų pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą. Pareiškėjo manymu, tai be kita ko, eliminuoja ir komisijos narių kaltę dėl neva padaryto pažeidimo būvimą (ANK 7-9 str.), nes viešojo pirkimo komisijos nariai neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti specialiai sudarytos ekspertų grupės išvada. Pažymima ir tai, kad būtent ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintis patikrinti ir turintys kompetencijos nustatyti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo komisija pagal Reglamento nuostatas neturi teisės nesivadovauti ekspertų grupės pateikta išvada. Todėl, pareiškėjo manymu, jei ir buvo padarytas pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, tai jį galėjo padaryti tik už tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimas patikrinimą atsakingas subjektas – ekspertų grupės nariai, vadovaujantis ANK 184 straipsniu, kuriame nurodyti atsakomybės subjektai. Skunde taip pat pažymima, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra sudariusi tik vieną viešojo pirkimo komisiją. Būtent todėl vykdant atskirus pirkimus kartu yra sudaromos ir ekspertų grupės, kad įvertintų tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nes viena viešojo pirkimo komisija nebūtų pajėgi to atlikti dėl specialių atitinkamos srities žinių trūkumo. Tai leidžia teigti, kad tuo atveju, jei buvo padarytas koks nors pažeidimas, tai jį padarė tik konkretus ekspertų grupės narys arba visą ekspertų grupė kolegialiai. Dėl išdėstytų priežasčių Pareiškėjas prašo panaikinti 2017-10-10 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. (t I, b.l. 2-4)

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad Pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, jog „<...> komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimą priėmė vadovaudamiesi <...> darbo reglamento 6.5. p., pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimą atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą <...>“. Iš tiesų, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-19 įsakymu Nr. 1791 (toliau - Reglamentas), 6.5 papunktį „Komisija <...> atsižvelgdama į ekspertų išvadas priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymo pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų <...>“. Kaip matyti iš aukščiau nurodomos Reglamento nuostatos, pažymėtina, kad nors ir atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadą, bet visgi sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacinių duomenų priima Komisija. Taigi, Pareiškėjas komentuojamoje Reglamento nuostatoje įžvelgia pareigą Komisijai atsižvelgti į ekspertų grupės išvadą, tačiau aplinkybę, kad, „Komisija <...> priima sprendimą <...>“ visiškai ignoruoja. Iš Reglamento 6.5 papunkčio nuostatos yra visiškai aišku, kad Perkančioji organizacija Komisiją įpareigojo priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Įpareigojimas Komisijai priimti sprendimą kartu reiškia ir atsakomybės už lokio sprendimo priėmimą buvimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, „Komisijos narys <...> už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgus į išdėstytą, Tarnyba padarė vienareikšmišką išvadą, kad Komisijai buvo pavesta priimti sprendimą dėl tiekėjų minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties Pirkimo sąlygų nuostatoms, o už minėto sprendimo teisėtumą atsakomybė kyla Komisijos nariams, priėmusiems neteisėtą sprendimą. Tarnybos manymu, Pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Reglamento 6.5 papunktyje įtvirtintą nuostatą ir vadovaujantis tokia Pareiškėjo interpretacija, yra visiškai neaišku, kokia apskritai yra Komisijos sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos duomenų priėmimo esmė. Tarnybos manymu, jeigu komisijos nariai būtų imperatyviai saistomi ekspertų grupės sprendimo, tokiu atveju Komisijos narių priimamas sprendimas reikštų tik ekspertų grupės sprendimo perrašymą į Komisijos posėdžio protokolą. Komisijos nariai sprendimą priima balsuodami, t. y. kiekvienas Komisijos narys išreiškia savo poziciją svarstomu klausimu. Atsižvelgiant į tai, pati Komisijos darbo tvarka rodo, kad Komisijos nariai posėdžio metu savo balsavimu gali pritarti arba nepritarti svarstomu klausimu. Vadinasi, jie balsuodami gali pritarti ekspertų grupės išvadai arba gali jai nepritarti. Kaip matyti iš 2017-01-17 protokolo Komisijos nariai, tarp jų ir A. D., balsavo „už“, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka minimalius reikalavimus, vadinasi pritarė neteisėto sprendimo priėmimui. Taigi, rašytiniai įrodymai (t. y. 2017-01-17 Protokolas) patvirtina, kad sprendimą, jog tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmė Komisijos nariai, tame tarpe ir A. D.. Tuo atveju, jeigu Komisijai būtų privalomas ekspertų grupės sprendimas, Komisijos narių balsavimas svarstomu klausimu būtų tik fiktyvi procedūra, kurios metu išreikštas pritarimas-tik tam tikras deklaratyvus veiksmas neturintis jokios reikmės ir nesukeliantis atsakomybės už savo pozicijos išreiškimą svarstomu klausimu. Tokia situacija ir toks Komisijos vaidmuo yra nesuderinamas su skaidriu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatų, „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>. Taigi, Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu Komisija yra įpareigota tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal Pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte nustatyta, kad „Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Taigi, tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, Komisija ir kiekvienas jos narys atskirai yra atsakingi už neteisėtų sprendimų priėmimą. Nors Perkančioji organizacija pavedė ekspertų grupės nariams įvertinti pateiktų pasiūlymų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau Komisija nebuvo eliminuota iš tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, nes būtent Komisijai buvo nustatyta pareiga priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Ta aplinkybė, kad Komisija sprendimą priima atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas, nereiškia, kad Komisija nebuvo tiesiogiai atsakinga už sprendimo priėmimą. Reglamento 6.5 papunkčio formuluotė „atsižvelgdama į ekspertų išvadą“ nepaneigia Komisijos narių teisės susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais ir patiems įsitikinti tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsiliepime akcentuojama, kad priešingai nei teigia Pareiškėjas, jog ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintys patikrinti ir turintys kompetencijos nustatyti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, tiekėjų kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams įvertinimui, nebuvo reikalinga turėti specifinių žinių ar kompetencijos, kadangi siekiant nustatyti, ar tiekėjas atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus pakanka nustatyti, ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį. Kaip jau buvo minėta, pagal Reglamento 6.5 papunktį, Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties Pirkimo sąlygoms, o tokį sprendimą priima atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadą. Vadinasi, tiekėjų kvalifikacijos atitikimo Pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje dalyvauja du subjektai - ekspertų grupė ir Komisija. Kadangi buvo priimtas sprendimas prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, kitaip tariant padaryta veika, atitinkanti ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti subjektai, kurie padarė minėtą veiką - tiek Komisijos, tiek ir ekspertų grupės nariai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. (t. II, b.l 74-76)

Teismo posėdyje A. D. atstovas advokatas G. A. palaikė savo skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad papildomų paaiškinimų ir dokumentų reikšmingų bylai nagrinėti neturi, prašo bylą nagrinėti Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) (toliau – VPĮ) 8² straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2017-05-23 Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu „(duomenys neskelbtini) pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2016 m. spalio 27 d., pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą ir surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje Tarnyba nustatė, kad Perkančioji organizacija padarė pažeidimus, nurodytus vertinimo II dalyje ir nurodė, kad Perkančioji organizacija turėtų nutraukti imperatyvioms VPĮ nuostatoms prieštaraujančią pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant poreikiui organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Teismas atmeta Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog viešojo pirkimo komisijos narys nėra tinkamas atsakomybėn trauktinas subjektas, kaip nepagrįstus. ANK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, tvarkos pažeidimą perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams. Pažymėtina, kad VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis nustato, jog perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi matyti, kad tiek ANK, tiek VPĮ nurodyta, jog nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ir perkančiosios organizacijos vadovas, ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas asmuo, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertai ir / ar kiti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Nustačius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą ir sprendžiant klausimą, kam turi kilti administracinė atsakomybė už nustatytų pažeidimų padarymą, būtina įvertinti tiek pažeidimo padarymo pobūdį, tiek ir aplinkybes, kieno veiksmais nustatytas pažeidimas buvo padarytas.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. yra Perkančiosios organizacijos komisijos narė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad komisijos nariai vadovavosi 2008-09-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos ir ekspertų darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 6.5. papunkčiu, kuriame numatyta, kad Komisija, gavusi ją sudarančios organizacijos įgaliojimus, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų, atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas. Taip Komisija apie tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir jos pasiūlymo A dalies atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, sprendė remdamasi būtent 2017-10-16 ekspertų grupės išvada. Taigi, iš esmės Pareiškėjo teigimu, Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija buvo įpareigota atsižvelgti i ekspertų grupės išvadas, kuri buvo sudaryta 2016-12-29 Perkančiosios organizacijos įsakymu, tam, kad atliktų pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą ir komisijos nariai neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ekspertų grupės išvada, todėl tokia situacija eliminuoja komisijos narių kaltę. Teismas, nagrinėjantis Pareiškėjo skundą, negali pritarti tokiai Pareiškėjo argumentacijai, kadangi kaip matyti iš byloje esančio Reglamento 6.5 papunkčio, sprendimą priima Komisija, atsižvelgdama į ekspertų išvadas. Pažymėtina, jog minėta nuostata priešingai nei teigia Pareiškėjas, nereiškia, kad komisijai ekspertų grupės sprendimas yra privalomas. Komisija tik atsižvelgia į ekspertų nuomonę ir įvertinusi pateiktų duomenų turinį priima sprendimą. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatų, „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu Komisija yra įpareigota tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte nustatyta, kad „Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Taigi, tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Nors Pareiškėjas skunde teigia, kad būtent ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintys patikrinti ir turintys kompetencijos nustatyti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau vadovaujantis Pirkimo sąlygų 65 punkto nuostatomis, siekiant nustatyti , ar tiekėjas atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pakanka nustatyti ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad komisijai buvo pavesta priimti sprendimą dėl tiekėjų minimalios kvalifikacijos reikalavimų atitikties Pirkimo sąlygų nuostatoms, o už minėtą sprendimą atsakomybė kyla komisijos nariams, priėmusiems neteisėtą sprendimą. Teismo vertinimu Komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimą privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, byloje tokių duomenų, kad Komisija būtų pašalinusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-05-23 Nr. 4S – 1620 pirkimų tarnybos vertinimo metu padarytus pažeidimus, nėra.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. D. yra pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir yra tinkamas subjektas atsakyti už ANK 184 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi žinodama ir/ar turėdama žinoti apie VPĮ reikalavimų nesilaikymą, balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą nustatyti, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas 2017-10-10 VPT nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. atstovo advokato G. A. skundo netenkinti.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-10-10 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė