Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir T. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino, nustatytus ribojimus ir savo amžių. Visus sutuoktinei priklausiusius daiktus bei jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti minėtą turtą, kadangi sutuoktiniai iki A. D. M. mirties gyveno kartu ir valdė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas, gim. (duomenys neskelbtini) ir . ir A. D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjai santuokos metu, 1992 m. gegužės 20 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3- 1644 pagrindu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 687 pagrindu įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. balandžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1297 pagrindu įgijo pastatus (gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Butas ir pastatai registruoti pareiškėjo vardu, tačiau jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

2021 m. gegužės 14 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjos palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjas ir jo vaikai (suinteresuoti asmenys) nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas pradėjo jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai nekilnojamą turtą įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas po palikėjo mirties toliau gyveno bute ir sodyboje, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pareiškėjas priėmė palikimą po A. D. M. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įteisinti po A. D. M. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo sutuoktinės A. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.