- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- AS-629-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02313-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. A. skundo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) panaikinti VMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-113 taikytą turto areštą pusei javų nuėmimo kombaino Acros 580, valst. Nr. CO88F (toliau – ir kombainas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 24 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-113; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 24 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-113, kuriuo taikytas areštas pusei javų nuėmimo kombaino Acros 580, valst. Nr. CO88F (toliau – ir Aktas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Teismas iš pareiškėjo prie skundo pridėtų duomenų nustatė, kad jis su ginčijamu 2017 m. sausio 24 d. VMI turto arešto Aktu buvo susipažinęs jau 2017 m. gegužės 12 d., rengiant ir teikiant prašymą VMI. Taigi, teismas pasisakė, kad pareiškėjas skundą administraciniam teismui dėl šio Akto panaikinimo turėjo pateikti teismui vėliausiai iki 2017 m. birželio 12 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. birželio 25 d., teismas konstavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti atsakovo VMI 2017 m. sausio 24 d. turto arešto Aktą Nr. (23.31-08)-319-113. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad apie turto arešto Aktą jam tapo žinoma iš sutuoktinės R. A. dar 2017 m. gegužės 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti daugiau nei du metus dėl jo pačio elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežastys, objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintino ir skundo reikalavimą dėl VMI 2017 m. sausio 24 d. turto arešto akto panaikinimo atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog prašyme atnaujinti terminą paduoti skundą jis nurodė, kad kombainas yra jo asmeninė nuosavybė ir, kad jis neskolingas VMI. Šių esminių faktinių ir teisnių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje nepaneigė. Taigi, VMI neturėjo jokio pagrindo areštuoti pareiškėjo nuosavybės teisėmis priklausančio turto (kombaino).
Pareiškėjas nesutinka, kad teismas priimdamas nutartį vertino visumą aplinkybių, jo įsitikinimu teismas vertino tik pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis besikreipdamas į teismą buvo sąžiningas ir atidus.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės 25 d. jis kreipėsi į VMI su pakartotiniu prašymu panaikinti kombaino areštą. 2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo VMI atsakymą, kuriame buvo informuotas, jog VMI nepanaikins kombaino arešto. Pareiškėjas nurodo, kad jis tik gavęs šį raštą kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria teismas neatnaujinęs pareiškėjui termino skundui paduoti, jo skundą atsisakė priimti.
Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016). Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006, 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-261/2017 ir kt.).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straispnyje yra numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.
Iš pareiškėjo atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad jis 2017 m. birželio 1 d. buvo informuotas apie tai, kad VMI kombainą vertina kaip pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės jungtinę nuosavybę. Pareiškėjas teigia, kad jam 2019 metais nutraukus santuoką, kombainas nebuvo įtrauktas į dalintiną turtą, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad VMI, po santuokos nutraukimo, turto areštą panaikins. Pareiškėjas sužinojęs, kad VMI turto arešto nepanaikino, 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VMI su prašymu areštą panaikinti. 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas iš VMI gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad areštas nebus panaikintas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į VMI siekdamas, kad viešojo administravimo subjektas priims naują administracinį sprendimą pasikeitus faktinei situacijai (nutraukus santuoką). Pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. gavęs iš VMI jam nepalankų atsakymą bei nesutikdamas su jo turiniu, kreipėsi į teismą siekdamas apskųsti šį viešojo administravimo subjekto veiksmą (ar atsisakymą atlikti veiksmą).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su VMI 2019 m. birželio 6 d. rašto turiniu, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas pareiškėjo skundui trūkumus 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nepasiūlė jam apsvarstyti skųsti šio administracinio akto. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai iš pareiškėjo keliamo skundo yra akivaizdu, dėl ko keliamas ginčas, skundas turėtų būti priimtas nagrinėti, kitaip bus pernelyg varžoma asmens konstitucinė teisė skųsti valdžios institucijų sprendimus.
Pareiškėjas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti, prieš tai turi įvertinti ar visi dokumentai aktualūs ginčui yra pateikti, ar sumokėtas žyminis ir pan., todėl teisėjų kolegijos vertinimu skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo, šiuo konkrečiu atveju, nebevertinant tos aplinkybės, ar pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundas grąžinamas tam pačiam teismui, spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.