Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovėms Valerijai Prichodko ir Linai Vaitkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. Š., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys - R. Š., savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, todėl byla nagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas, dėl pareigos atlyginti už tiektą elektros energiją bendrosioms pastato reikmėms bei tinkamo atsakovo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė į atsakovės nuosavybės teise valdomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiekia elektros energija. Butas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis 2002 m. (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas E. Š. Pagal 2017 m. birželio 7 d. buto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bute faktiškai gyveno pagrindinė buto nuomininkė E. Š. bei jos dukra R. Š. Pagrindinei buto nuomininkei E. Š. mirus (duomenys neskelbtini), bute liko gyventi dukra R. Š. 2022 m. balandžio 21 d. pagal protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų. Nustatyta, jog ieškovė su nuomininku nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. iš viso susidarė 201,12 Eur skola už elektros energiją.

Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo – pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių 100 punktą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiškinant Taisyklių 100 punktą kartu su 20 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Taigi, pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013), tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tarp elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei).

Įvertinus byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje, todėl skolą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti kaip ginčo objekto savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu).

Taip pat teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, sutarties išviešinimas nėra teisių ir pareigų nustatymas, t. y. nuomos santykių išviešinimas savaime nenulemia elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo.

Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.86 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės tenkintini.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 201,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą Swedbank AB bankui, už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą Swedbank AB bankui, už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, iš viso – 20,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,48 Eur. Kadangi išlaidos, priteistinos iš vienos šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 201,12 Eur (dviejų šimtų vieno euro 12 ct) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanos už priteistą 201,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,23 Eur (dvidešimt eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.