Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-01-05 · Civilinė byla Nr. 2-62-215/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
2-62-215/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Vilius Jonaitis, Rita Lankutienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Kęstučiui Stulginskui,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigutei Dagienei,dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 ir pripažinti negaliojančiais šiuo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 ir 9 punktus, kuriais šalys buvo susitarusios, kad I. G. jai tenkančią 40000 litų kompensaciją, už jai tenkančią mažesnę turto dalį, perleidžia dukrai A. G. jos išlaikymui, vienkartine pinigine išmoka. Nuo 2010-03-25 dukrai A. G. iki pilnametystės lieka 100 mėnesių, tai išeina, kad I. G. teikia po 400 litų per mėnesi 40000 Lt / 100 mėn. = 400 Lt tenka vaikui per mėnesį). Nepilnametės dukters lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas jos tėvas A. G.; bei susitaria, kad įskaito piniginius įsipareigojimus dėl vienas kito. Tai yra A. G. įsipareigojimas sumokėti 40 000 litų kompensaciją I. G. ir I. G. įsipareigojimas suteikti nepilnametei dukrai išlaikymą 40 000 litų dydžio vienkartine išmoka, kurią I. G. turi sumokėti A. G. kaip nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojui yra vienodi, todėl vienas kitam įskaitomi ir laikoma, kad šalys viena kitai savo įsipareigojimus dėl kompensacijos sumokėjimo ir išlaikymo suteikimo yra įvykdžiusios. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nutraukiant jos santuoką su atsakovu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktu buvo susitarta, jog atsakovas už jam tenkančią didesnę dalį turto sumokės atsakovei 40000 Lt kompensaciją, kuri kitu sutarties punktu buvo įskaityta kaip nepilnametės dukros A. G. išlaikymui iš ieškovės mokami pinigai, nes nutraukiant santuoką vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. G. iki dukros pilnametystės. Tačiau pasikeitus aplinkybėms šalių nepilnametė dukra apsigyveno su motina ir jau ne ieškovė, o atsakovas turėjo teikti išlaikymą nepilnametei, todėl 2012-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012 buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo teikimas bei nustatyta bendravimo tvarka. Nurodė, jog šalys žodžiu buvo susitarusios, jog atsakovas kompensuos už pasidalintą turtą, ir susitartą 40000 kompensacijos sumą sumokės mokėdamas kiekvieną mėnesį po 400 litų daugiau virš sutarto išlaikymo dukrai, tačiau to nepadarė. Teigė, jog nereikalauja pakeisti sutartimi nustatyto kompensacijos dydžio ar pakeisti susitartą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, kurie negali būti keičiami, tačiau prašo pripažinti negaliojančiais sutarties punktus, kurie yra susiję su kaip kompensaciją sutartos sumos užskaitymu dėl nepilnametės dukros išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nors šalių susitarimu Atsakovas ir turėjo sumokėti Ieškovei už jai tekusią mažesnę turto dalį 40000 Lt dydžio piniginę kompensaciją (Sutarties 7 p.), paskesnių tų pačių šalių susitarimu, kadangi tokią pačią sumą kaip vienkartinę piniginę išmoką Ieškovė turėjo sumokėti šalių nepilnametės dukros išlaikymui (Sutarties 8 p.), šalys taip pat susitarė įskaityti viena kitos įsipareigojimus, taip pat konstatuojant, jog minėtus savo tarpusavio įsipareigojimus šalys jau yra įvykdžiusios (Sutarties 9 p.), tačiau pasikeitus aplinkybėms ir nepilnametei dukrai pradėjus gyventi su motina šalys bendru sutarimu kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam bei bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, jog šalys, jau nuo 2011 m. birželio mėnesio iškilus ginčui dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, prieš kreipdamiesi 2012 m. bendru pareiškimu į teismą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 patvirtintos jų santuokos nutraukimo Sutarties sąlygų pakeitimo tikrovėje buvo tarpusavyje priėmusios kompromisinį, t.y. abi šalis tenkinantį, sprendimą, kuriuo sutarė, kad jų nepilnametė dukra toliau gyvens su Ieškove, o pastaroji ateityje nebekels šiame ieškinyje keliamo piniginės kompensacijos klausimo. Šalys dėl jų dukros gyvenamosios vietos pakeitimo iki jiems kreipiantis į teismą 2012 m. rugpjūčio 1 d. bendru pareiškimu galutinai sutarė tik po to, kai Ieškovė atsisakė bet kokių pretenzijų į šiame ieškinyje jos minimą piniginę kompensaciją. Tai matyti iš to, kad šalys minėtame bendrame prašyme nebekėlė klausimo dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, tuo akivaizdžiai pabrėždami, jog kompensacijos klausimas yra išspręstas galutinai. Teigė, jog ieškovė nenurodė jokių kitokių po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo buvo pakeista šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurių pagrindu ji naujai galėtų su ieškiniu kreiptis į teismą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtintos šalių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ar net atitinkamų šios Sutarties punktų pripažinimo negaliojančiais.

Teismo posėdyje ieškovė I. G. prašė jos ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką jų nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nes vaikas norėjo baigti ketvirtą klasę Lietuvoje. Vėliau pasikeitė aplinkybės ir nepilnametė dukra apsigyveno su ja Norvegijoje, o su atsakovu buvo sutarta, jog jis mokės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t.y. perves kiekvieną mėnesį po 2000 Norvegijos kronų tai yra 800 Lt, kol sumokės visą sutartą kompensaciją. Atsakovas vaikui skirtus pinigus ir kompensacijos dalį turėjo pervesti į dukros vardu atidarytą sąskaitą banke, tačiau kaip buvo sutarta, atsakovas dukros išlaikymui pinigų nemokėjo, tik maždaug po metų vieną kartą sumokėjo vaiko išlaikymui 20000 Norvegijos kronų, atitikmuo litais apie 8000 Lt. Nurodė, jog atsakovas gera valia nemoka jai sutartos kompensacijos, nors jų buvo susitarta dėl kompensacijos grąžinimo, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė ieškovės ieškinį palaikė, nurodė, jog sprendimo dalis dėl šalių turto pasidalijimo nutraukiant santuoką nerevizuojama. Šalys sutarties sąlygomis taip pat buvo susitarusios dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo kol vaikas gyvens pas atsakovą, tačiau nuo 2011 m. birželio mėnesio vaikas toliau gyveno su ieškove ir ieškovė nebeturi pareigos mokėti atsakovui vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutarties punktų, kuriais buvo susitarta dėl kompensacijos kaip išlaikymo nepilnamečiui vaikui įskaitymo, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės prievolės teikti išlaikymą vaikui neliko, tačiau vis dar išlikusi atsakovo prievolė sumokėti ieškovei kompensaciją už jai tekusią mažesnę turto dalį. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas A. G. prašė ieškinį atmesti, nes su ieškove jokių susitarimų dėl kompensacijos grąžinimo nebuvo, pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai buvo tik susitarta dėl 400 Lt mokėjimo vaiko išlaikymui.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Vilius Jonaitis palaikė atsakovo poziciją ir prašė ieškovės ieškinį atmesti, nes ieškovė nepagrįstai vėl kreipiasi į teismą dėl to kas teismo sprendimu jau yra išspręsta. Nurodė, jog šalims nutraukiant santuoką buvo susitarta dėl kompensacijos, kad pagrįsti vaikui išlaikymą, kurio ieškovė nemokės. Pažymėjo, jog ieškovė anksčiau kreipdamasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo prašė priteisti išlaikymą vaikui, tačiau nebuvo keliamas klausimas dėl kompensacijos grąžinimo. Vėliau ieškovė atsiėmė ieškinį nes atsakovas sutiko, jog jie bendrai kreipsis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovas sutiko su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, klausimas dėl kompensacijos kaip išlaikymo įskaitymo keliamas nebuvo, šalys dėl tų sutarties sąlygų net nesitarė. Nuo 2012 m. sprendimo jokios aplinkybės nepasikeitė ir ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo keisti sutarties sąlygų. Prašė priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 buvo nutraukta Ieškovės ir Atsakovo santuoka, buvusi sudaryta d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 288 bei buvo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6, 7, 8, 9 punktais buvo susitarta – 6. Nepilnametės dukters A. G., gim. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma jos tėvo A. G. gyvenamojoje vietoje iki dukters pilnametystės; 7. Šalys susitaria, kad A. G. sumokės I. G. už jam tenkančią didesnę turto dalį – 40000,00 litų; 8. Šalys susitaria, kad I. G. jai tenkančią kompensaciją 40 000,00 litų už jai tenkančią mažesnę turto dalį perleidžia dukrai A. G. jos išlaikymui, vienkartine pinigine išmoka. Nuo 2010-03-25 dukrai A. G. iki pilnametystės lieka 100 mėnesių, tai išeina, kad I. G. teikia po 400 litų per mėnesį (40000 Lt / 100 mėn. = 400 Lt tenka vaikui per mėnesį). Nepilnametės dukters lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas jos tėvas A. G.; 9. Šalys susitaria, kad įskaito piniginius įsipareigojimus dėl vienas kito. Tai yra A. G. įsipareigojimas sumokėti 40 000,00 litų kompensaciją I. G. ir I. G. įsipareigojimas suteikti nepilnametei dukrai išlaikymą 40 000,00 litų dydžio vienkartine išmoka, kurią I. G. turi sumokėti A. G. kaip nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojui yra vienodi, todėl vienas kitam įskaitomi ir laikoma, kad šalys viena kitai savo įsipareigojimus dėl kompensacijos sumokėjimo ir išlaikymo suteikimo yra įvykdžiusios. 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu buvo tenkintas pareiškėjų prašymas ir pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimo civilinėje byloje ir juo patvirtintos 2010-03-03 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp I. G. ir A. G., dalis nustatant – dukters A. G., gimusios , gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina I. G.; 2. Nepilnametei dukteriai A. G. priteisiamas išlaikymas iš tėvo A. G., periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) litų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. 2013-08-19 mokėjimo kvitu A. G. pervedė A. G. 20000,00 Norvegijos kronų (24-25 b. l.).

CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismai yra pažymėję, kad sprendžiant, ar vienas iš buvusių sutuoktinių siekia pakeisti tas teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui netaikoma prieš tai aptarta išimtis, visų pirma būtina išsiaiškinti sutarties turinį ir jos sąlygų tikrąją prasmę. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Sutarties 8 ir 9 punktai reiškia Sutarties sąlygų keitimą. Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

Šiuo atveju 2010 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtintos sutarties tikslas buvo pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei nustatyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo tvarką ir jo gyvenamąją vietą. Paprastai šis tikslas pasiekiamas, suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Minėtoje sutartyje šalys bendru sutarimu susitarė, kad A. G. sumokės I. G. už jam tenkančią didesnę turto dalį – 40 000,00 Lt; šalys taip pat susitarė, jog nepilnametės šalių dukros A. G. gyvenamoji vieta yra nustatoma su jos tėvu A. G. iki vaiko pilnametystės. Sutarties sąlygomis, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas – I. G. jai tenkančią kompensaciją perleidžia dukros išlaikymui vienkartine pinigine išmoka; 9 sutarties punktu šalys susitarė, jog įskaito piniginius įsipareigojimus vienas dėl kito, t.y. sutarė, kad A. G. įsipareigojimas sumokėti kompensaciją I. G. yra lygus I. G. įsipareigojimui teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl jie įskaitomi ir laikoma, kad šalys viena kitai savo įsipareigojimus dėl kompensacijos sumokėjimo ir išlaikymo suteikimo yra įvykdžiusios.

Sisteminis šių ginčo sutarties sąlygų aiškinimas suponuoja išvadą, kad ieškovė siekia pripažinti negaliojančiomis sutarties sąlygas, kuriomis buvo išspręstas išlaikymo nepilnamečiui vaikui suteikimo klausimas iki vaiko pilnametystės, nes iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o tai neprieštarauja CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai.

Kaip ir minėta aiškinantis dėl sutarties sąlygų būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Nutraukdamos santuoką šalys sutartimi išsprendė visus būtinus, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, klausimus tikėdamiesi, kad kai kurios sutarties sąlygos galios tam tikrą laiko tarpą – iki vaiko pilnametystės. Sutartimi atsakovas pripažino, jog jo buvusiai sutuoktinei už jam tekusią didesnę turto dalį priklauso 40000,00 Lt kompensacija. Ieškovė, jai tekusia kompensacija, kompensavo atsakovui vaiko išlaikymui būtinas lėšas iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamos sutarties 8 ir 9 punktais šalys susitarė, jog nepilnametė dukra gyvens su tėvu šimtą mėnesių, o mama tokį pat laikotarpį teiks išlaikymą po 400,00 Lt, kas atitinka kompensacijos sumą. Taigi tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo tai, kad šalių dukra iki pilnametystės gyvens su tėvu, o ieškovė jai iš atsakovo tenkančią kompensaciją skiria vaiko išlaikymui. Analizuojant ginčijamus sutarties punktus matyti, kad šie yra išvestiniai iš sutarties 6 punkto, kuriuo buvo nustatyta dukros gyvenamoji vieta su tėvu; ir 7 punkto, kuriuo šalys susitarė dėl kompensacijos. Atsakovas neginčijo, jog toks susitarimas tuo metu atitiko abiejų šalių valią. Byloje atsakovas ginčija, jog pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai jis tarėsi su ieškove dėl kompensacijos sumokėjimo. Matyti, jog 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu šalims sutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo iš atsakovo, ankstesniu sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos dėl ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui nebuvo modifikuotos, tačiau išsprendus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ginčijamos sutarties sąlygos neteko galios, nes ieškovei neliko pareigos mokėti atsakovui lėšų dukros išlaikymui, todėl jį turi teisę gauti sutartimi sutartą kompensaciją. Atsakovo atstovo teiginys, jog po 2012 m. sprendimo jokios aplinkybės nepasikeitė ir ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo keisti sutarties sąlygų, laikytinas nepagrįstu, nes ieškovė nesiekia pakeisti sutarties sąlygų, bet prašo išvestines sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis išnykus jos prievolei.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).

Nei viena iš šalių jokiais įrodymais negalėjo pagrįsti buvus ar nebuvus šalių žodiniam susitarimui dėl kompensacijos grąžinimo pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam teikimo sąlygoms, tačiau tikėtina, kad toks susitarimas tarp šalių galėjo būti ir atsakovas vengė jį vykdyti, nes tik praėjus beveik metams po teismo sprendimo priėmimo, jis vieną kartą pervedė išlaikymui skirtas lėšas į dukros sąskaitą. Teismo manymu susitarimas tarp šalių dėl kompensacijos grąžinimo neturi lemiamos reikšmės pripažįstant ginčijamus sutarties 8 ir 9 punktus nebegaliojančiais, nes šalys pasirašydamos ginčijamas sutarties sąlygas, pilnai suvokė šių sąlygų turinį ir esmę, t. y. jos suvokė, kad patvirtina faktą, jog ieškovei priklauso sutarta kompensacija už jai tekusią mažesnę turto dalį bei tai, jog ieškovė ją skiria dukros išlaikymui už 100 mėnesių, dukrai gyvenant su atsakovu. Po 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo minimos sutarties sąlygos, išnykus aplinkybėms dėl kurių jos buvo sudarytos, tapo nebegaliojančiomis.

CPK 376 straipsnis numato, jog teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, todėl teismas pasisako dėl dalies kompensacijos įvykdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, po 2010 m. kovo 15 d. sprendimo šalių nepilnametė dukra gyveno su tėvu ir tik 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Todėl teismas spendžia, jog ieškovė turėjo prievolę mokėti atsakovui lėšas dukros išlaikymui nuo 2010-03-15 iki 2012-09-07, t.y. 29 mėnesius po 400,00 Lt, kas sudaro 11600,00 Lt. Keičiant sutarties sąlygą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys nesitarė dėl vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, kada faktiškai vaikas gyveno su motina, teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaikas gyveno ir pas tėvą, kuris visiškai išlaikė nepilnametę, todėl spręstina, kad atsakovas įgijo prievolę mokėti ieškovei vaiko išlaikymui skirtas lėšas nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1400,00 Lt už advokato teisinę pagalbą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Ieškovės prašomi priteisti 1400,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atitinka pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktų nuostatas už ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme rekomenduojamus priteistinus maksimalus užmokesčio dydžius, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98, 259, 269, 270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų I. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 ir 9 punktus, nuo 2012 m. rugsėjo 7 d.

Pripažinti, jog atsakovas A. G. yra išmokėjęs 11600,00 Lt kompensacijos ieškovei I. G..

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 447,17 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis Eurus ir 17 Euro centų) (1544,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

TeisėjasKęstutis Stulginskas