Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1404-946/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
1-1404-946/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01302-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
Ž. N.
Advokatai
Laimutė Leonaviči
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1404-946/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-01302-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; (S) 2.3.6.4.5.1; 2.3.4.3; 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.11; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.9.10; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajam Ž. N., jo gynėjai advokatei Laimutei Leonavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu suimtas ir yra Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laiką uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laiką uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeista 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. 2021 m. sausio 13 d. apie 0.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, asmeninio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės L. N. atžvilgiu, tai yra rankomis ir kojomis jai sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei, nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. N. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 12 d., namo sugrįžo apie 20.00 val., buvo neblaivus ir susipyko su sugyventine L. N.. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas neatsimena, bet teigia, kad jis prikibo prie sugyventinės, nes ji liepė jam išeiti iš namų. Jis ir išėjo. Po to sugyventinė išnešė jo daiktus į laiptinę ir padėjo. Į namus sugrįžo po vidurnakčio ir paprašė sugyventinės, kad ji išeitų į laiptinę pasikalbėti. Kai ji išėjo į laiptinę, pradėjo ją mušti, sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po to L. N. jis pastūmė, tuomet ji nukrito ir gulinčią ją spardė. Visa tai truko neilgai, nes L. N. rėkė kviesti policiją. Po tų žodžių jis pabėgo ir po to jį sugavo pareigūnai. Įvykį matė S. Ž.. Ji rėkė, kad jis baigtų mušti L. N., kad pasitrauktų nuo jos, bet mušti nustojo tik tada, kai ši pasakė, kad kvies policiją. Savo poelgį vertina blogai, dėl visko gailisi. Sausio mėnesį jis atsiprašė nukentėjusios, o ar ji atleido - nežino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika be, jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. N. parodė, kad apie 2021 m. sausio 7 d. Ž. N. grįžo iš įkalinimo įstaigos pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Ji jį priėmė, nes jis neturėjo kur gyventi. 2021 m. sausio 12 d. išvakarėse ji vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė vyną, nes šventė savo gimtadienį. Su ja kartu gėrė ir Ž. N.. Tą dieną, kiek pamena, dienos metu Ž. N. buvo kažkur išėjęs, kur - nežino. Ji tą dieną nepamena, kad būtų su juo kur nors ėjusi, pas ką nors į svečius. Visą dieną buvo savo namuose su trimis savo vaikais – trylikos metų S. Ž., devynerių metų D. Ž. ir septynerių metų M. Ž.. Ž. N. į jos namus grįžo apie vidurnaktį. Tuo metu du jos vaikai jau miegojo savo kambaryje, o ji su S. Ž. dar bendravo. Ž. N. į namus grįžo neblaivus, jis jai teigė, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo pas M. S.. Ar tikrai jis ten buvo, ji negali pasakyti. Namuose tarp jos ir Ž. N. kilo žodinis konfliktas, dėl ko- šiuo metu nepamena, tačiau dukra S. Ž., matydama, kad kyla konfliktas, liepė Ž. N. išeiti iš namų. S. Ž. surinko Ž. N. priklausančius daiktus (rūbus, batus ir kt.) ir juos padėjo prie buto durų laiptinėje. Ž. N. supratęs, kad tikrai bus išvarytas iš namų, dar labiau supyko, tuo metu jie abu išėjo į laiptinę. S. Ž. uždarė buto duris ir tada Ž. N. spyrė jai būnant laiptinėje. Kiek kartų jis jai įspyrė ji nepamena, į kurias kūno vietas įspyrė, taip pat negali pasakyti, nes nepamena. Po spyrių ji parkrito ant grindų laiptinėje prie savo buto durų, tada jis užlipo ant jos ir abiem kumščiais pradėjo ją daužyti į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę, nugarą. Kiek iš viso jai jis sudavė smūgių kumščiais, taip pat negali pasakyti. Viso to niekas nematė, nes tai jau buvo 2021 m. sausio 13 d., apie 0.40 val. S. Ž. buvo bute ir galėjo girdėti jos riksmą, todėl kaip suprato, ši paskambino pagalbos centrui ir pranešė apie tai, kad ji yra mušama. Buto kaimynai tuo metu nebuvo išėję į laiptinę, jie niekados nesikišdavo į jų konfliktus. Kai S. Ž. pranešė apie įvykį policijai, ši atidarė buto duris ir garsiai sucypė, tad Ž. N. nušoko nuo jos ir pabėgo žemyn laiptais. Jos su S. Ž. greitai užsirakino buto duris. Kiti jos du vaikai nebuvo pabudę. Po kelių minučių pas jas atvyko policijos pareigūnai, kurie prie namo sulaikė Ž. N.. Jai buvo patikrintas blaivumas ir kadangi ji buvo neblaivi, jos pareigūnai neapklausinėjo. Nepamena ar į jos namus buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Po patirtų sužalojimų ji į savo šeimos gydytoją nesikreipė, tačiau jautė skausmą krūtinėje, kur atsirado mėlynė, taip pat kelias dienas skaudėjo galvą, dešinę alkūnę, kojas, į kurias spardė. Pas med. ekspertus nuvykusi nebuvo ir atsisako vykti. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 18-20, 28-31).

Nepilnametė liudytoja S. Ž. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jos mama - L. N.. Įvykis įvyko šių metų sausio 12 dieną, (duomenys neskelbtini), tai mamos butas. Ž. N. pažįsta, jis buvęs mamos sugyventinis. Po to įvykio jau kartu nebegyvena. Jis pas juos gyventi atvažiavo iš Pakruojo. Mama viena gėrė namuose vyną, išgėrė visą butelį ir paskui nuėjo miegoti, tai buvo ryte apie 11 valandą. Ž. N. tada nebuvo, jis buvo atvažiavęs po pirmos, ji jo neįleido ir pasakė, kad mama miega. Tada tiesiog jis išėjo kažkur, paskui jis atėjo vakare septintą, ji jį įleido, nes mama buvo atsikėlusi. Tada mama nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar poros butelių to paties gėrimo. Ž. N. liko namie. Kai grįžo mama, ji išgėrė, Ž. N. negėrė. Mamai dar liko butelis ir Ž. N. jį gėrė su mama kartu. Tada jie pradėjo kalbėtis. Ji buvo tame pačiame kambaryje kur ir jie, butas trijų kambarių. Buvo kartu su jais, nes prižiūrėjo mamą, kad nemuštų. Tada jie susipyko ir mama pasakė „dėkis daiktus ir išeik“. Jie pradėjo garsiau kalbėtis ir susipyko. Ji negirdėjo jų pokalbio, sėdėjo su ausinėmis ir žiūrėjo filmą. Ji nusiėmė ausines ir ėjo atsinešti vandens, girdėjo, kai mama sakė „susidėk daiktus ir išeik“. Ji surinko daiktus ir išmetė į koridorių, buvo jo banko kortelė, pasas, keli drabužiai. Sudėjo daiktus į maišelį ir išmetė į laiptinę. Ž. N. atsiprašinėjo mamos, mama sėdėjo ant lovos, o jis klūpėjo, tai vyko mamos kambaryje. Tada Ž. N. išėjo už durų, nes jos jį išvarė, pasakė, kad išeitų iš jų namų. Tada jis pasikvietė mamą, mama išėjo į laiptinę. Durys buvo uždarytos. Mama pro duris liepė jai skambinti policijai. Ji nieko nematė. Ji paskambino policijai ir pasakė, kad mamą muša, pasakė adresą, jos paklausė ar ji mato mamą, tuo metu ji nuėjo ir per akutę pamatė kaip mamą muša, pamatė, kad mama guli ant grindų, o Ž. N. yra ant mamos ir muša ją kumščiais. Mušė į galvą ir į dešinį petį. Nematė kiek buvo suduota smūgių, bet daug smūgių, daugiau negu penki smūgiai. Mama sakė „Ž. baik, Ž. baik“. Tuo metu laikė telefoną ir buvo susijungusi su policija. Laikydama telefoną ji rėkė, kad mamą muša. Ji išėjo pro duris ir pradėjo keiksmažodžiais rėkti. Ž. N. sakė „padla“. Tada šis nubėgo, ji padėjo mamai atsikelti, jos įbėgo į butą, užsirakino ir pribėgo prie lango pažiūrėti kur Ž. N. bėga. Ž. N. išbėgo ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Ž. N. daiktai liko laiptinėje. Ž. N. nepasiėmęs tų daiktų juos išspardė. Mama ryte nedažnai geria vyną, tai buvo pirmas kartas, kad taip anksti. Mama dabar iš viso negeria. Mama tą dieną gėrė ir dar tada kai Ž. N. buvo išvežtas (1 t., b. l. 35-37).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė. Apžiūrint įvykio vietą, matosi grumtynių pėdsakai. Apžiūros metu daiktų, objektų, bei pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 7-10).

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 186/2021 (02) nurodyta, kad medicininis tyrimas atliktas iš medicininių dokumentų, tai yra greitosios medicinos pagalbos kortelės Nr. 2115010537-1-1 kopijos, kurioje užfiksuota diagnozė: kitų galvos vietų paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 69-71).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. N. kūne objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b. l. 75-76).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo Ž. N. paaiškinimais, nukentėjusiosios L. N., nepilnametės liudytojos S. Ž. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis Ž. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto su savo sugyventine L. N. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės L. N. atžvilgiu, tai yra rankomis ir kojomis jai sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei, nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną vertinamas kaip mušimas. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo Ž. N. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos pasekmės, jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis Ž. N. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl spardymo ir sudavimo kumščiais nukentėjusiai į įvairias kūno vietas gali jai sukelti fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo Ž. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje byloje kaltinamasis Ž. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios bei liudytojos paaiškinimai.

Skirdamas bausmę Ž. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas tris kartus, paskutiniuoju nuosprendžiu (Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendis) jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ž. N. skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką Ž. N. padarė 2021 m. sausio 13 d., tai yra kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendis, tačiau jis buvo dar neįsiteisėjęs.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Todėl, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Skirdamas bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teismas gali subendrinti bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja tik tada, kai ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs (kasacinės nutartys Nr. 2K - 220/2008, 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-280/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendis Ž. N. įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Todėl tokioje situacijoje, kai Ž. N. po Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padarė naują nusikalstamą veiką (veika padaryta 2021 m. sausio 13 d.), jam už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė turi būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsniu, nes šiuo metu minėtas ankstesnis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs.

Kadangi kaltinamasis anksčiau jau teistas tris kartus, paskutinius du kartus - taip pat už smurtinius nusikaltimus, šioje byloje smurtinį nusikaltimą padarė nepraėjus nei savaitei laiko po nuosprendžio, kuriuo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, jam paskelbimo, nėra pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaip matyti iš ankstesnių nuosprendžių Ž. N., jam taikytos alternatyvios bausmės, o paskutiniu nuosprendžiu - ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepadėjo sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nustatytina atlikti pataisos įstaigoje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, ikiteisminio tyrimo metu Ž. N. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

BK 66 straipsnio pagrindu Ž. N. į bausmę įskaitytinas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2021 m. sausio 13 d. 1.30 val. iki 2021 m. sausio 13 d. 9.59 val. (1 diena), kurį jis buvo laikinai sulaikytas bei nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. sausio 7 d. – išbūtas suėmime.

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – byloje esančios kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra suimtas kitame jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl Ž. N. buvimo tardymo izoliatoriuje jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. N. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir Ž. N. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Ž. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. (2 dienos) ir 2021 m. sausio 13 d. (1 dieną), kurį Ž. N. buvo laikinai sulaikytas bei nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. sausio 7 d. – laiką, išbūtą suėmime.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, Ž. N. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš Ž. N. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis