Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir G. L. (G. L.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl netikrų UAB „K“ prekių pardavimo 2005 m. rugpjūčio 1 d. sutarties ir PVM sąskaitų faktūrų realizavimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl netikrų E. A. įmonės sutarčių ir PVM sąskaitų faktūrų realizavimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „V“ 25 805,71 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 3 936 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „V“ 38 997,13 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 5 949 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „V“ 11 947,50 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 1 823 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „V“ 48 580,01 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 7 410 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „N“ 13 298,60 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 2 028 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „N“ 24 462,58 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 3 732 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „D“ 140 416,65 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 21 420 Lt valstybės biudžeto lėšų) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

G. L. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „A“ 77 351,17 Lt pasisavinimo) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldžius 9 793 Lt valstybės biudžeto lėšų) išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Iš nuteistojo G. L. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 5 485,17 Lt ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d., Klaipėdos mieste, žinodamas, kad UAB „K“ direktoriaus R. R. pasirašytose 2005 m. rugpjūčio 1 d. prekių-pardavimo sutartyje Nr. 05-01 bei PVM sąskaitose faktūrose: 2005 m. rugpjūčio 5 d. serija KAD Nr. 0009, 2005 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 0010, 2005 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 0011, 2005 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 0012, 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 0016, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 0018A, 2005 m. rugsėjo 5 d. Nr. 0020, 2005 m. rugsėjo 7 d. Nr. 0021, 2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 0024, 2005 m. rugsėjo 14 d. Nr. 0025, 2005 m. rugsėjo 16 d. Nr. 0026, 2005 m. rugsėjo 26 d. Nr. 0028, 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 0029, 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0031, 2005 m. spalio 3 d. Nr. 0032, 2005 m. spalio 5 d. Nr. 0033 yra nurodyti žinomai netikri duomenys bei sutartis tarp UAB ,,K“ ir K. S. firmos ,,R“ faktiškai nebuvo sudaryta, o dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos, t. y. tariamas UAB ,,K“ prekių-paslaugų pardavimas K. S. firmai ,,R“ iš viso už 227 442,49 Lt, įskaitant PVM 34 694,62 Lt, neįvyko, minėtą sutartį ir PVM sąskaitas faktūras perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam K. S. firmos ,,R“ atstovui.

Tokiu būdu, G. L. realizavo netikrą UAB ,,K“ sutartį ir PVM sąskaitas faktūras.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d., Klaipėdos mieste, žinodamas, kad E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytose 2005 m. spalio 17 d. prekių-pardavimo pirkimo sutartyje Nr. 75 bei pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose: 2005 m. lapkričio 4 d. serija EAI Nr. 0000030, 2005 m. lapkričio 8 d. Nr. 0000041, 2005 m. lapkričio 10 d. Nr. 0000034, 2005 m. lapkričio 15 d. Nr. 0000045, 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 0000037, 2005 m. lapkričio 21 d. Nr. 0000039, 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. 0000047, 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. 0000048, 2005 m. lapkričio 25 d. Nr. 0000051, 2005 m. lapkričio 29 d. Nr. 0000055, 2005 m. lapkričio 30 d. Nr. 0000057, 2005 m. gruodžio 9 d. Nr. 0000062, 2005 m. gruodžio 14 d. Nr. 0000065 yra nurodyti žinomai netikri duomenys bei sutartis tarp E. A. įmonės ir K. S. firmos ,,R“ faktiškai nebuvo sudaryta, o dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos, t. y. tariamas E. A. įmonės prekių pardavimas K. S. firmai ,,R“ iš viso už 321 915,71 Lt, įskaitant PVM 49 105,81 Lt, neįvyko, minėtą sutartį ir PVM sąskaitas faktūras perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam K. S. firmos ,,R“ atstovui.

Tokiu būdu G. L. realizavo netikrą E. A. įmonės sutartį ir PVM sąskaitas faktūras.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „V“ direktoriumi A. Č., laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „V“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrus jo (E. A.) įmonės dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 1 d. serija EAI Nr. 0000058, 2005 m. gruodžio 5 d. serija EAI Nr. 0000059, 2005 m. gruodžio 9 d. serija EAI Nr. 0000061; kasos pajamų orderių kvitus: 2005 m. gruodžio 1 d. serija EAK Nr. 0000013, 2005 m. gruodžio 5 d. serija EAK Nr. 0000014, 2005 m. gruodžio 9 d. serija EAK Nr. 0000016, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis ir iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 25 805,71 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir A. Č., imitavo UAB „V“ vardu prekių pirkimą iš E. A. bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą, t. y. 25 805,71 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „V“ direktoriumi A. Č., laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „V“ panaikino turtinę prievolę 3 936 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus jo (E. A.) įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrus jo (E. A.) įmonės dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 1 d. serija EAI Nr. 0000058, 2005 m. gruodžio 5 d. serija EAI Nr. 0000059, 2005 m. gruodžio 9 d. serija EAI Nr. 0000061; kasos pajamų orderių kvitus: 2005 m. gruodžio 1 d. serija EAK Nr. 0000013, 2005 m. gruodžio 5 d. serija EAK Nr. 0000014, 2005 m. gruodžio 9 d. serija EAK Nr. 0000016, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, įskaitant 3 936,47 Lt PVM, perdavė A. Č.

A. Č. tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu bei šiuos dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį, kurią 2006 m. sausio 24 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) mieste.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir A. Č., apgaule UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „S“ atstovu V. N., UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „V“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus UAB „S“ dokumentus apie tai, jog UAB „S“ pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „S“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. rugpjūčio 9 d. serija SLT Nr. 36, 2006 m. rugpjūčio 11 d. serija SLT Nr. 38, 2006 m. rugpjūčio 17 d. serija SLT Nr. 39, 2006 m. rugpjūčio 21 d. serija SLT Nr. 41, 2006 m. rugpjūčio 24 d. serija SLT Nr. 43, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija SLT Nr. 44; kasos pajamų orderio kvitus: 2006 m. rugpjūčio 9 d. serija SLT Nr. 36, 2006 m. rugpjūčio 11 d. serija SLT Nr. 38, 2006 m. rugpjūčio 17 d. serija SLT Nr. 39, 2006 m. rugpjūčio 21 d. serija SLT Nr. 41, 2006 m. rugpjūčio 24 d. serija SLT Nr. 43, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 38 997,13 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą, nurodė UAB „V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB „S“ dokumentuose ir tokiu būdu patvirtinti prekių priėmimą bei buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž. nurodė duomenis iš UAB „S“ dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, imitavo UAB „V“ vardu prekių pirkimą iš UAB „S“ bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą, t. y. 38 997,13 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „S“ atstovu V. N., UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „V“ panaikino turtinę prievolę 5 949 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus UAB „S“ dokumentus apie tai, jog UAB „S“ pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „S“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. rugpjūčio 9 d. serija SLT Nr. 36, 2006 m. rugpjūčio 11 d. serija SLT Nr. 38, 2006 m. rugpjūčio 17 d. serija SLT Nr. 39, 2006 m. rugpjūčio 21 d. serija SLT Nr. 41, 2006 m. rugpjūčio 24 d. serija SLT Nr. 43, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija SLT Nr. 44; kasos pajamų orderio kvitus: 2006 m. rugpjūčio 9 d. serija SLT Nr. 36, 2006 m. rugpjūčio 11 d. serija SLT Nr. 38, 2006 m. rugpjūčio 17 d. serija SLT Nr. 39, 2006 m. rugpjūčio 21 d. serija SLT Nr. 41, 2006 m. rugpjūčio 24 d. serija SLT Nr. 43, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, įskaitant 5 948, 71 Lt PVM, perdavė A. Č.

A. Č. tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, nurodė UAB „V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB „S“ dokumentuose bei šiuos dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, kurią 2006 m. rugsėjo 19 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „V“ direktoriumi A. Č., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „V“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „V“ paslaugų, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. perdavė A. Č. netikrus E. A. įmonės dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. rugsėjo 24 d. serija EAI Nr. 000103 ir prie jos pridedamą 2006 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderio kvitą serija EAK Nr. 000098, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko paslaugų už 11 947,50 Lt. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis ir iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 11 947,50 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariu A. Č., imitavo UAB „V“ vardu paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą, t. y. 11 947,50 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „V“ direktoriumi A. Č., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „V“ panaikino turtinę prievolę 1 823 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „V“ paslaugų, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. perdavė A. Č. netikrus E. A. įmonės dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. rugsėjo 24 d. serija EAI Nr. 000103 ir prie jos pridedamą 2006 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderio kvitą serija EAK Nr. 000098, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko paslaugų už 11 947,50 Lt, įskaitant 1 822,50 Lt PVM.

A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėta E. A. įmonės PVM sąskaita faktūra yra netikra, kaip UAB „V“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu bei šiuos dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėnesį, kurią 2006 m. spalio 19 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariu A. Č., apgaule UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 1 823 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „S“ atstovu V. N., UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „V“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus UAB „S“ dokumentus apie tai, jog UAB „S“ pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „S“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. gruodžio 4 d. serija SLT Nr. 67, 2006 m. gruodžio 12 d. serija SLT Nr. 70, 2006 m. gruodžio 15 d. serija SLT Nr. 72, 2006 m. gruodžio 18 d. serija SLT Nr. 74; kasos pajamų orderio kvitus: 2006 m. gruodžio 4 d. serija SLT Nr. 67, 2006 m. gruodžio 18 d. serija SLT Nr. 77, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose UAB „S“ dokumentuose įrašytus netikrus duomenis ir iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 48 580,01 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš UAB „S“ dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, imitavo UAB „V“ vardu prekių pirkimą iš UAB „S“ bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą, t. y. 48 580,01 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „S“ atstovu V. N., UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „V“ panaikino turtinę prievolę 7 410 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su A. Č., kad jis pateiks jam (A. Č.) netikrus UAB „S“ dokumentus apie tai, jog UAB „S“ pardavė UAB „V“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. A. Č., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „S“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „S“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. gruodžio 4 d. serija SLT Nr. 67, 2006 m. gruodžio 12 d. serija SLT Nr. 70, 2006 m. gruodžio 15 d. serija SLT Nr. 72, 2006 m. gruodžio 18 d. serija SLT Nr. 74; kasos pajamų orderio kvitus: 2006 m. gruodžio 4 d. serija SLT Nr. 67, 2006 m. gruodžio 18 d. serija SLT Nr. 77, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, įskaitant 7 410,51 Lt PVM, perdavė A. Č.

A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, savo parašu patvirtino minėtuose UAB „S“ dokumentuose įrašytus netikrus duomenis bei šiuos dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,A“ darbuotojai D. Ž., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, kurią 2007 m. sausio 19 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „N“ direktoriumi V. G., laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „N“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su V. G., kad jis pateiks jam (V. G.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „N“ prekių ir paslaugų, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. V. G., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „N“ rekvizitus bei duomenis apie prekių ir paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrus E. A. įmonės dokumentus, t. y. 2005 m. lapkričio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 78, PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. sausio 9 d. serija EAI Nr. 0000077, 2006 m. sausio 9 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01-1, kasos pajamų orderio 2006 m. sausio 9 d. serija EAK Nr. 0000030 kvitą, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „N“ nupirko prekių ir paslaugų už 13 298,60 Lt, perdavė V. G. V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,N“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis ir iš UAB ,,N“ kasos pasisavino 13 298,60 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą, nurodė UAB „N“ vyr. finansininkei R. A. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „N“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir V. G., imitavo UAB „N“ vardu prekių ir paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino V. G. žinioje buvusį UAB „N“ turtą, t. y. 13 298,60 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „N“ direktoriumi V. G., laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „N“ panaikino turtinę prievolę 2 028 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su V. G., kad jis pateiks jam (V. G.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė pardavė UAB „N“ prekių ir paslaugų, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. V. G., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „N“ rekvizitus bei duomenis apie prekių ir paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus jo (E. A.) įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrą E. A. įmonės dokumentą, t. y. PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. sausio 9 d. serija EAI Nr. 0000077, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „N“ nupirko prekių ir paslaugų už 13 298,60 Lt, įskaitant 2 028,60 PVM, perdavė V. G.

V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėta E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašyta PVM sąskaita faktūra yra netikra, kaip UAB „N“ direktorius patvirtino dokumente įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu bei šį dokumentą perdavė UAB „N“ vyr. finansininkei R. A., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „N“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. UAB „N“ vyr. finansininkė R. A. nežinodama, kad pateiktoje E. A. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti melagingi duomenys bei paminėtas dokumentas yra netikras, įtraukė jos duomenis į UAB „N“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „N“ PVM deklaraciją už 2006 m. sausio mėnesį, kurią 2006 m. vasario 10 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir V. G., apgaule UAB „N“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2 028 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „N“ direktoriumi V. G., laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „N“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su V. G., kad jis pateiks jam (V. G.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė suteikė UAB „N“ statybos darbų paslaugas, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. V. G., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „N“ rekvizitus bei duomenis apie statybos darbų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrus E. A. įmonės dokumentus, t. y. 2005 m. gruodžio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 79, 2005 m. gruodžio 7 d. lokalinę darbų sąmatą Nr. 5, PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. vasario 1 d. serija EAI Nr. 0000082, 2006 m. sausio 31 d. darbų atlikimo aktą, 2006 m. vasario 1 d. kasos pajamų orderio serija EAK Nr. 0000035 kvitą, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „N“ nupirko prekių ir paslaugų už 24 462,58 Lt, perdavė V. G. V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,N“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis ir iš UAB ,,N“ kasos pasisavino 24 462,58 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą, nurodė UAB „N“ vyr. finansininkei R. A. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „N“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir V. G., imitavo UAB „N“ vardu prekių ir paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir pasisavino V. G. žinioje buvusį UAB „N“ turtą, t. y. 24 462,58 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su E. A. įmonės vadovu E. A. ir UAB „N“ direktoriumi V. G., laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „N“ panaikino turtinę prievolę 3 732 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su V. G., kad jis pateiks jam (V. G.) netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė suteikė UAB „N“ statybos darbų paslaugas, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. V. G., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „N“ rekvizitus bei duomenis apie statybos darbų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė E. A. bei nurodė surašyti netikrus jo (E. A.) įmonės dokumentus. G. L. gavęs iš E. A. netikrą E. A. įmonės dokumentą, t. y. PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. vasario 1 d. serija EAI Nr. 0000082, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „N“ nupirko prekių ir paslaugų už 24 462,58 Lt, įskaitant 3 731,58 Lt PVM, perdavė V. G.

V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėta E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašyta PVM sąskaita faktūra yra netikra, kaip UAB „N“ direktorius patvirtino dokumente įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu bei šį dokumentą perdavė UAB „N“ vyr. finansininkei R. A., kuriai nurodė duomenis įtraukti į UAB „N“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. UAB „N“ vyr. finansininkė R. A. nežinodama, kad pateiktoje E. A. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti melagingi duomenys bei paminėtas dokumentas yra netikras, įtraukė jos duomenis į UAB „N“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „N“ PVM deklaraciją už 2006 m. vasario mėnesį, kurią 2006 m. kovo 8 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais E. A. ir V. G., apgaule UAB „N“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 3 732 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „Š“ atstovais M. B., V. N., UAB „D“ direktoriumi D. Š., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino svetimą UAB „D“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su D. Š., kad jis pateiks jam (D. Š.) netikrus UAB „Š“ dokumentus apie tai, jog UAB „Š“ pardavė UAB „D“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. D. Š., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „D“ rekvizitus bei duomenis apie prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „Š“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „Š“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „Š“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. balandžio 3 d. serija ŠAN Nr. 00021, 2007 m. balandžio 6 d. serija ŠAN Nr. 00022, 2007 m. balandžio 11 d. serija ŠAN Nr. 00025, 2007 m. balandžio 12 d. serija ŠAN Nr. 00026, 2007 m. balandžio 13 d. serija ŠAN Nr. 00027, 2007 m. balandžio 16 d. serija ŠAN Nr. 00028, 2007 m. balandžio 26 d. serija ŠAN Nr. 00035; kasos pajamų orderių kvitus: 2007 m. balandžio 6 d. serija ŠAN Nr. 00028, 2007 m. balandžio 11 d. serija ŠAN Nr. 00029, 2007 m. balandžio 12 d. serija ŠAN Nr. 00030, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Š“ pardavė, o UAB „D“ nupirko prekių ir paslaugų už 140 416,65 Lt, perdavė D. Š. D. Š., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp UAB ,,Š“ ir UAB „D“ jokių sandorių nėra įvykę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, pasisavino UAB ,,D“ 54 524,63 Lt grynaisiais pinigais, kurie jam, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išduoti iš UAB ,,D“ kasos, kuriuos jis pats su debetine mokėjimo kortele paėmė grynaisiais pinigais iš UAB ,,D“ banko ,,H“ sąskaitos LTXXXX. Taip pat, D. Š. 2007 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 21 d. iš UAB ,,D“ sąskaitos LTXXXX banke ,,H“ pervedė atitinkamai 41 376,87 Lt ir 44 515,15 Lt į UAB ,,Š“ banko sąskaitą LTXXXX. D. Š. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, minėtus netikrus UAB ,,Š“ dokumentus perdavė vyr. buhalteriui M. B., nurodydamas duomenis iš jų įtraukti į UAB ,,D“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais M. B., V. N., D. Š., imitavo UAB „D“ vardu prekių pirkimą iš UAB „Š“ bei atsiskaitymą grynaisiais pinigais bei pervedant pinigus iš banko sąskaitos, pasisavino D. Š. žinioje buvusį didelės vertės UAB „D“ turtą, t. y. 140 416,65 Lt.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, G. L. veikdamas organizuota grupe kartu su UAB „Š“ atstovais M. B., V. N., UAB „D“ direktoriumi D. Š., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „D“ panaikino turtinę prievolę 21 420 Lt sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. L. veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, iš anksto susitarė su D. Š., kad jis pateiks jam (D. Š.) netikrus UAB „Š“ dokumentus apie tai, jog UAB „Š“ pardavė UAB „D“ prekių, o jų atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo dokumentus grynaisiais pinigais. D. Š., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas prisiimtas užduotis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, G. L. perdavė UAB „D“ rekvizitus bei duomenis apie prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „Š“ dokumentus. G. L. šiuos duomenis perdavė V. N. bei nurodė surašyti netikrus UAB „Š“ dokumentus. G. L. gavęs iš V. N. netikrus UAB „Š“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. balandžio 3 d. serija ŠAN Nr. 00021, 2007 m. balandžio 6 d. serija ŠAN Nr. 00022, 2007 m. balandžio 11 d. serija ŠAN Nr. 00025, 2007 m. balandžio 12 d. serija ŠAN Nr. 00026, 2007 m. balandžio 13 d. serija ŠAN Nr. 00027, 2007 m. balandžio 16 d. serija ŠAN Nr. 00028, 2007 m. balandžio 26 d. serija ŠAN Nr. 00035; kasos pajamų orderių kvitus: 2007 m. balandžio 6 d. serija ŠAN Nr. 00028, 2007 m. balandžio 11 d. serija ŠAN Nr. 00029, 2007 m. balandžio 12 d. serija ŠAN Nr. 00030, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Š“ pardavė, o UAB „D“ nupirko prekių ir paslaugų už 140 416,65 Lt, įskaitant 21 419,50 Lt PVM, perdavė D. Š. D. Š., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp UAB ,,Š“ ir UAB „D“ jokių sandorių nėra įvykę, kaip UAB „D“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu bei dokumentus perdavė UAB „D“ vyr. buhalteriui M. B., kuriam nurodė duomenis įtraukti į UAB „D“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. M. B. nežinodamas, kad pateiktose UAB „Š“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „D“ PVM deklaraciją už 2007 m. balandžio mėnesį, kurią 2007 m. gegužės 25 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, G. L. kartu su organizuotos grupės nariais M. B., V. N., D. Š., apgaule UAB „D“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 21 420 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

R. R., laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d., Klaipėdos mieste, žinodamas, kad tarp UAB „K“ ir K. S. firmos ,,R“ faktiškai ūkinės operacijos nevyko, pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB ,,K“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. prekių-pardavimo sutartį Nr. 05-01; PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. rugpjūčio 5 d. serija KAZ Nr. 0009, 2005 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 0010, 2005 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 0011, 2005 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 0012, 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 0016, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 0018A, 2005 m. rugsėjo 5 d. Nr. 0020, 2005 m. rugsėjo 7 d. Nr. 0021, 2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 0024, 2005 m. rugsėjo 14 d. Nr. 0025, 2005 m. rugsėjo 16 d. Nr. 0026, 2005 m. rugsėjo 26 d. Nr. 0028, 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 0029, 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0031, 2005 m. spalio 3 Nr. 0032, 2005 m. spalio 5 d. Nr. 0033, kuriose įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB ,,K“ parduoda, o K. S. firma ,,R“ perka prekių, paslaugų iš viso už 227 442,49 Lt, įskaitant PVM 34 694,62 Lt, minėtą sutartį ir PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu ir perdavė G. L.

Tokiu būdu R. R. pagamino ir realizavo netikrą UAB ,,K“ sutartį ir PVM sąskaitas faktūras.

Šiais veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. G. L. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 1, 2 dalyse (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 182 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o R. R. kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytas nusikaltimas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais. Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. L. neginčija faktinių bylos aplinkybių dėl jo nuteisimo dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nepadarė, byloje nesurinkta jokių tai patvirtinančių įrodymų, o nuteistasis G. L. jį apkalba.

Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais konstatuoja, kad byloje yra požymiai patvirtinantys, jog R. R. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad kitas nuteistasis G. L. jį apkalba, taip norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuteistojo G. L. parodymais, nes juos pagrindžia rašytiniai bylos duomenys, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. L. apkalba nuteistąjį R. R.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o įrodymais yra pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Šio BPK straipsnio 1-4 dalyse nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar šie gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. L. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o R. R. veikoje esantys tos pačios veikos sudėties požymiai, buvo grindžiami telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautais duomenimis. Remiantis teismų praktika svarbu pažymėti, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai grindžiami duomenimis gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo pirmiausia patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2008; Nr. 2K-273/2009). Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius galimas motyvuota apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi pagal Generalinio prokuroro, ar jo įgalioto Generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ar jo įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus. Iš apeliacinio proceso metu ištirtų įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2005 m. rugpjūčio 31 d. su teikimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl sankcionavimo kontroliuoti R. R. telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. S1-360 S leido atlikti R. R. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir ją fiksuoti laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. Baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, susiję su aukščiau paminėtų pokalbių išslaptinimu, pokalbių suvestinės ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai (2 t., b. l. 134-200, 3 t., b. l. 1-66). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje specialiosios priemonės buvo naudotos teisėtai ir pagrįstai, t. y. operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuota bylai reikšminga informacija gauta teisėtais būdais ir metodais. Taigi, telefoninių pokalbių suvestinės, kaip įrodymų šaltinis buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, jos patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, įvertintos pagal kitų bylos duomenų, t. y. liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais bei kita bylos medžiaga, atitiko įrodymams keliamus leistinumo, patikimumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis bylos aplinkybių kontekste ir siejo su kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš telefoninių pokalbių ir byloje esančių suvestinių matyti, kad jog R. R. ir G. L., laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d., aptaria PVM sąskaitų faktūrų išrašymą bei pinigų pervedimą, derina PVM sąskaitų faktūrų pildymo datas, numeraciją, t. y. kaip po kelis numerius praleisti, pinigų sumas ir procentą už sąskaitų išrašymą, pinigų pervedimus bei jų paėmimą iš banko sąskaitos aplinkybes (pokalbiai Nr. 197/198, 204, 211, 289, 386, 618-619, 635-636, 653, 666, 777, 781-782, 881-882, 985-986, 989-990, 1000) (2 t., b. l. 134-200, 3 t., b. l. 1-66). Šių telefoninių pokalbių turinį iš dalies patvirtina nuteistojo G. L. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent su R. R. derino PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes, už tai pastarajam buvo mokamas tam tikras atlygis (procentas), priklausomai nuo suklastotoje sąskaitoje nurodytos sumos. G. L. patvirtino, kad ant dokumentų pasirašydavo R. R., sau pasilikdamas nuo septynių iki aštuonių procentų nuo sumos. Iš liudytojos V. K. parodymų matyti, kad ji dirbo buhaltere UAB „A“, kuri užsiėmė didmenine prekyba transporteriais, pramoninėmis žarnomis, tačiau minėta bendrovė niekada neprekiavo statybinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino liudytojo K. S. parodymus apie tai, kad neva prekės buvo realiai įsigytos iš UAB „K“. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kas iš UAB „A“ neva nupirktas prekes paėmė ir nuvežė į K. S. firmą „R“. Akivaizdu, kad UAB „K“ iš UAB „A“ nepirko statybinių prekių, todėl negalėjo ir parduoti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes firmai „R“. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys nebuvo atsitiktiniai, o buvo veikiama pagal iš anksto apgalvotą bei suderintą schemą, t. y. išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodomos tariamos ūkinės operacijos, kad UAB ,,K“ pardavė, o K. S. firma ,,R“ nupirko prekes, už kurias buvo pervedami pinigai į firmos ,,K“ banko sąskaitą. Vėliau pinigai buvo išgryninami bei pasilikus iš anksto aptartą procentą nuo PVM sąskaitoje nurodytos sumos, grąžinami pirkėjui. Iš 2008 m. vasario 13 d. kratos protokolo nustatyta, kad K. S. firmos ,,R“ administracinėse patalpose buvo rasti ir paimti UAB ,,K“ surašyti dokumentai: 2005 m. rugpjūčio 1 d. prekių pardavimo sutartis Nr. 05-01, UAB „K“ PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 61-62).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžti BPK 1 straipsnyje, t. y. ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011). BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).

Pagal BK 95 straipsnio 4 ir 7 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. L. nusikalstamos veikos buvo daromos ir tęsėsi nuo 2005 m. lapkričio 1 d iki 2007 m. gegužės mėnesio, o R. R. veika, kurioje buvo požymiai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos veikos padarymo buvo baigta 2005 m. lapkričio 30 d. Būtent dėl to G. L. ir R. R. senaties terminai nutrūko skirtingu laiku ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl jų skaičiuojami nuo aukščiau nurodytų datų.

Taip pat pažymėtina tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmė priklauso ir nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo) ir sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už trylikos nesunkių ir trijų sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 1, 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra nustatytas dešimties metų, o dėl nesunkių nusikaltimų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje – penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl G. L. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl sunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymo nėra suėjęs.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2010 m. lapkričio 30 d. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir remdamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. nebegalėjo R. R. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių santykių. Todėl, esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) panaikina ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukia, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, R. R. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotos veikos padarymo nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad G. L. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1, 2 dalyse padarė veikdamas organizuota grupe ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš G. L. skundo turinio, apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl organizuotos grupės, nors apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su nuteistojo veikos kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotimis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. buvo UAB „V“ direktorius ir kasininkas, V. G. – UAB „N“ kasininkas, M. B. – UAB „Š“ akcininkas, o V. N. – šios bendrovės direktorius, D. Š. – UAB „D“ direktorius. Byloje nustatyta, ir įrodyta, kad A. Č., V. G., D. Š. kreipdavosi į G. L., kad šis surastų firmas, kurios išrašytų fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o pateikti prekes ar suteikti paslaugas nereikėjo. Po to, G. L. gavęs užsakymą, kokios medžiagos ar paslaugos turi būti nurodytos sąskaitos faktūrose, kreipdavosi į E. A. arba V. N., kurie išrašydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir grąžindavo G. L., pastarasis – A. Č., D. Š. ar V. G. Šie fiktyvias sąskaitas faktūras pasirašydavo, sau pasilikdavo reikiamus egzempliorius, taip pat G. L. sumokėdavo tam tikrą procentą pinigų, kuriuos pastarasis pasidalydavo su E. A., V. N., V. G. ar kitais organizuotos grupės nariais, dėl kurių procesas išskirtas į atskirą tyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „V“, UAB „D“, UAB „N“ turtas buvo pasisavintas, panaudojus G. L. pateiktas žinomai fiktyvias sąskaitas faktūras.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką, t. y. nuo 2005 m. rugsėjo iki 2007 m. gegužės mėnesio, nuteistasis G. L. žinojo ir suprato, jog veikia daugiau kaip du asmenys, kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą užduotį, tokiai veiklai buvo naudojamos telekomunikacijų tinklais perduodama informacija. Akivaizdu, kad šios nusikalstamos grupės organizuotumo lygis buvo aukštesnis, nei paprastos bendrininkų grupės. Taip pat pažymėtina, kad G. L. vaidmuo šioje organizuotoje grupėje nebuvo pagrindinis, jis veikė kaip tarpininkas, tačiau buvo aktyvus jos narys, už tai gaudavo tam tikrą piniginį atlygį, kuris priklausydavo nuo fiktyviose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du ir daugiau asmenų, visi nuteistieji buvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad byloje nenustatytas ar neįvardytas organizatorius (ar organiozatoriai) nėra pagrindas šį požymį iš kaltinimo šalinti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. L. būdamas suaugęs ir turintis atitinkamą išsilavinimą pagal savo protinį išsivystymą ir psichinę būseną negalėjo suvokti savo veiksmų bei juos valdyti. Esant šioms aplinkybėms, G. L. nusikalstamos veikos kvalifikuotos su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali ir nevertina kituose nuosprendžiuose nurodytus motyvus dėl šios organizuotos grupės padarytų kitų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija taip pat nevertina Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes dėl organizuotos grupės, nes šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Dėl bausmių paskyrimo, BK 39¹ straipsnio taikymo ir proceso išlaidų

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos atleisti asmenį, įtariamą ar kaltinamą dalyvavus organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausius nusikalstamam susivienijimui, nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios sąlygos yra: 1) asmens prisipažinimas dalyvavus darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausius nusikalstamam susivienijimui; 2) aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas; 3) aplinkybių, nurodytų BK 39¹ straipsnio 2 dalyje, nebuvimas. Esant visoms nurodytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, kad procesas gali būti užbaigtas neskiriant įtariamajam (kaltinamajam) bausmės, o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą tam asmeniui nutraukti. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu būtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pareiga vertinti, ar duodančio parodymus kaltinamojo pateikiama informacija laikytina aktyviu padėjimu atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir ar atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nebus iškreipta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis, pirmiausia būtina įvertinti kiekvieno įrodymo reikšmę ir įrodymų visumą. Tik atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vertinant, kiek toms aplinkybėms nustatyti buvo svarbi iš atskirų šaltinių gauta informacija, gali būti priimamas teisingas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali nebūti pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad taikyti ar netaikyti konkrečiu atveju BK 39¹ straipsnio nuostatas yra nagrinėjančio bylą teismo teisė, bet ne pareiga.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 1) nuteistasis G. L. neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas; 2) G. L. ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė nuo pareigūnų, išvyko į Austriją, dėl to buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis; 3) G. L. parodymus davė tik po to, kai buvo pareikši įtarimai; 3) G. L. veikdamas organizuota grupe, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą procesą, taip pat padarė sunkius nusikaltimus, dėl kurių valstybei buvo padaryta labai didelė žala; 4) kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kiti organizuotos grupės nariai, dėl kurių byla išskirta į atskirą procesą, taip pat iš dalies pripažino savo kaltę, tokiu būdu iš dalies padėjo atskleisti padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl aukščiau nurodytų priežasčių G. L. nėra pagrindo taikyti BK 39¹ nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. L. nebuvo aktyvus padedant atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, daugelį aplinkybių nutylėdamas ar neprisimindamas. Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, G. L. parodymai nelaikyti išskirtinai svarbiais, iš esmės nulėmusiais nusikalstamų veikų atskleidimą. Pažymėtina, kad į nuteistojo G. L. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, G. L. už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, mažesnė už sankcijose nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, nes teismas neturi teisės peržengti joje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio ar paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės, tačiau skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam G. L. ir bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kadangi R. R. baudžiamoji byla nutraukiama, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, bausmės skyrimo klausimai nesvarstomi.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad G. L. tyčiniais veiksmais padarė sunkius ir nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. G. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šių nusikaltimų padarymą paskirta atitinkamai dvejų ir trejų metų laisvės atėmimo, už kitas nusikalstamas veikas – švelnesnės bausmės, o subendrinta ir galutinė bausmė – treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, kuri yra žymiai mažesnė už griežčiausios bausmės vidurkį. Skiriant galutinę subendrintą bausmę G. L. buvo pritaikyta palankiausia galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklė, t. y. dalinė bausmių sudėjimo ir apėmimo taisyklė. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad G. L. anksčiau neteistas, legaliai dirbo Austrijoje, išlaiko šeimą, civilinis ieškinys nepareikštas, tyčinę kaltės formą bei į tai, kad jis padarė šešiolika nusikalstamų veikų, iš kurių trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apygardos teismas G. L. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. L. paskirta bausmė neprieštarauja BK 54 straipsnyje nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK VIII skyriuje esančioms bausmių skyrimo taisyklėms, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-508/2007).

Iš nuteistojo G. L. apeliacinio skundo matyti, kad jis jokių išimtinių aplinkybių nenurodo. Tai, kad G. L. prisipažino padaręs nusikalstamas, nuoširdžiai dėl to gailisi, valstybei atlygino žalą, todėl nepareikštas civilinis ieškinys, iš dalies padėjo išaiškinti kitus organizuotos grupės narius negali būti laikomos išimtinėmis, nes jos iš dalies pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės ir susijusios su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog G. L. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas yra pavojingas visuomenei, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes G. L. bausmę atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir todėl teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalies) reikalavimų nepažeidė.

Klaipėdos apygardos teismas iš G. L. priteisė 5 485,71 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms padengti. Nuteistojo gynėjas apeliacinio proceso metu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuteistajam padengti etapavimo iš Austrijos į Lietuvos Respubliką išlaidas.

Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis teismų praktika svarbu pažymėti, kad ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismas dėl G. L. ekstradicijos turėtas išlaidas, kurias sudarė 5 485,71 Lt pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas priteisti atlyginti pačiam nuteistajam (t. 5, b. l. 130-138).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo skyrius prie Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. spalio 20 d. nutarimu G. L. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 75-88). Klaipėdos miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi G. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 5, b. l. 70-100). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. buvo sulaikytas Austrijoje, kur buvo priimtas sprendimas dėl jo išdavimo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams, o įtariamojo paieška buvo nutraukta (t. 5, b. l. 101-128). Iš nuteistojo G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis žinojo apie jam pareikštus įtarimus, tačiau į Lietuvą negrįžo dėl finansinių sunkumų (t. 5, b. l. 143-145, t. 4, b. l. 87-88). Apeliacinis teismas konstatuoja, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis G. L. į Lietuvos Respubliką negrįžo sąmoningai. Tai reiškia, kad ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats nuteistasis savo elgesiu. Todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis, o teismo sprendimas išieškoti šias išlaidas iš nuteistojo G. L., kurias patyrė valstybė, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.