Telšių apylinkės teismo nutarimas

2019-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-81-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-166-300/2019Nutartis · 2019-09-11Šiaulių apygardos teismas
  2. II-81-1112/2019Nutarimas · 2019-11-28Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
II-81-1112/2019
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00064-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-81-1112/2019
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00064-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARimaS2019 m. lapkričio 28 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Jonušaitei ir Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui J. A.,administracinėn atsakomybės patraukto asmens atstovui advokatui R. T.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Grigorevičiui ir Lorenui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2019 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. 2019 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad J. A. 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio kitai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, po kurio pažeisdamas reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 219.1 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam atitinkamai paskirtos 60,00 Eur ir 850,00 Eur baudos, kurias subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850,00 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-358-1048/2019 yra atleistas nuo atsakomybės dėl tų pačių aplinkybių, nes minėtu nuosprendžiu konstatuota, kad jis 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (± 0,017 promilės, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos į gatvę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, ko pasekmėje apgadino svetimą automobilį. Paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis prilygsta baudžiamajai atsakomybei, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 47 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatyta minimali 570,00 Eur bauda, kuri yra mažesnė už administracine tvarka paskirtą baudą. ANK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau buvo taikytos poveikio priemonės BK nustatyta tvarka už identišką veiką – automobilio vairavimą esant neblaiviam nuo vairavimo pradžios iki automobilio sustabdymo, kas apima ir eismo įvykį, ir tariamą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Skunde taip pat pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes kai tik buvo įmanoma sustabdė automobilį nuovažoje nuo kelio, kur automobilis nebekėlė grėsmės eismo saugumui. Be to, jis ne iš karto, o tik po kelių sekundžių suprato, kad įvyko kontaktas su kitu automobiliu. Per tas kelias sekundes automobilis taip pat judėjo. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kiek vairuotojas turi teisę patraukti automobilį po eismo įvykio, kad automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui. Sustabdyti automobilį tiksliai toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, negalėjo taip pat dėl savo amžiaus ir girtumo. Asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (lot. – non bis in idem); tai nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, taip pat, kad už nusikaltimą jam negali būti taikoma pagrindinė ir papildoma bausmė, o už administracinį teisės pažeidimą – pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda; nagrinėjamu atveju abiejų atsakomybės rūšių tikslas yra tas pats – nubausti asmenį, todėl, taikant administracinę atsakomybę po to, kai jau yra išspręstas baudžiamosios atsakomybės klausimas, asmuo būtų baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime į skundą nurodė, jog skundą padavęs asmuo transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukeldamas eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalindamas padarė skirtinguose teisės aktuose uždraustas veikas. Skundą teikiantis asmuo, įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, bendraudamas su nukentėjusiuoju neigė sukėlęs eismo įvykį, kas neabejotinai parodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinę paskatą išvengti atsakomybės. Nesuprantamas skundą teikiančio asmens teiginys, kad jis sustojo, kai sustoti tapo saugu, nes esant 1,85 promilių girtumo būsenoje nesaugu net pradėti važiuoti.

Šalies argumentai

Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo skundą palaikė, nurodė tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje. Skunde keliamas teisės klausimas dėl draudimo bausti asmenį administracine tvarka už tą pačią veiką, už kurią asmeniui jau taikyta baudžiamoji atsakomybė, be to, ginčijamas pats pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas.

I. Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį

Skundžiamu nutarimu J. A. paskirta 60,00 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio kitai transporto priemonei, taip pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-358-1048/2019 ir įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą, J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,85 ‰ promilės neblaivumas (+/- 0,017 %, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos į gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė ir dėl to apgadino svetimą automobilį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kiek tai taikytina nagrinėjamai situacijai, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kai nustatoma 1,51 ir daugiau promilių alkoholio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl tokios veikos galintys kilti padariniai nenustatyti, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-358-1048/2019 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikytini identiškais, vertintina visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Kaip matyti iš anksčiau minėto nuosprendžio nustatomosios dalies ir skundžiamo nutarimo, J. A. veiksmai, už kuriuos jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o taip pat nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, iš esmės yra tapatūs: „[...] vairavo [...] būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, [...] išvažiuodamas iš stovėjimo vietos į gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio [...], ir su juo susidūrė, ko pasekmėje apgadino svetimą automobilį“ nurodyta nuosprendyje; „[...] vairavo transporto priemonę [...], būdamas neblaivus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio kitai transporto priemonei, [...] dėl ko įvyko eismo įvykis“ nurodyta skundžiamame nutarime. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei, be kita ko, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė. Todėl ta aplinkybė, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje paminėjus svetimo automobilio apgadinimą nepasakyta, jog taip buvo sukeltas eismo įvykis, nekeičia teismo išvados dėl baudžiamajame procese ir administracinio nusižengimo teisenoje vertintų J. A. veiksmų tapatumo. Ši teismo išvada taip pat grindžiama tuo, kad nuosprendžio motyvuose, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimo) skyrimo J. A., atsižvelgta į tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė eismo įvykį.

Baudžiamojoje byloje J. A. buvo teisiamas ne tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jam expressis verbis yra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai. Taigi darytina išvada, kad J. A. patraukus administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį non bis in idem principas buvo pažeistas, nes aptartos J. A. veikos, inkriminuotos jam nuosprendyje ir nurodytos skundžiamame nutarime, pasireiškė tais pačiais veiksmais: vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (būdamas neblaivus); išvažiuodamas iš stovėjimo vietos į gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio (nedavė kelio kitai transporto priemonei); su juo susidūrė ir dėl to apgadino svetimą automobilį (įvyko eismo įvykis). Šie nuosprendyje ir skundžiamame nutarime nurodyti J. A. veiksmai buvo atlikti tuo pačiu laiku (2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val.), toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini), jam vairuojant tą pačią transporto priemonę ((duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir susidūrimo metu apgadinant tą pačią svetimą transporto priemonę ((duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi veiksmai, už kuriuos J. A. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra identiški laiko, vietos, objektų ir dalyvavusių asmenų atžvilgiu.

Draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, be kita ko, kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ne tik pradėtas, bet ir užbaigtas kaltinamuoju aktu, o dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių J. A. atžvilgiu priimtas Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendis. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nutarimas dėl J. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra naikintinas o administracinė teisena nutrauktina vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punkto ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

II. Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį

Be to, Skundžiamu nutarimu J. A. paskirta 850,00 Eur bauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, po kurio pažeisdamas KET 219.1 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino.

KET 219.1 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Iš bylos rašytinės medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir liudytojo M. G. parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 15.32 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties(duomenys neskelbtini) 15 namu, įvykus eismo įvykiui, kurio metu neblaivaus J. A. vairuojamas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino M. G. vairuojamą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), J. A. nesustabdė savo vairuojamo automobilio betarpiškai susidūrimo vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, o pasuko dešinėn į lauko keliuką ir sustojo jame tik tuomet, kai palikęs savo vairuojamą transporto priemonę M. G. puolė vytis J. A. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridedamoje foto lentelėje Nr. 1 esančių 5-os ir 6-os nuotraukų, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra matomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio (duomenys neskelbtini), sustojęs lauko keliuke, šiek tiek pravažiavęs ties lauko keliuku esantį ūkinį pastatą, esantį arčiausiai (duomenys neskelbtini) gatvės. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas, iki automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimo vietos yra trumpesnis, nei nurodyta 2019 m. balandžio 19 d. eismo įvykio vietos schemoje, ir neviršija 80 m. Tai nustatyta remiantis viešai prieinamais beta.maps.lt, google.lt/maps ir wego.here.com žemėlapių duomenimis. Šiuo atveju nuo automobilių susidūrimo vietos nuvažiuotas atstumas nelaikytinas pasitraukimu iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme. Taip spręstina atsižvelgiant ir į tai, kad J. A. sustojęs ir išlipęs iš automobilio pasiliko greta įvykio vietos, aptarė su M. G. eismo įvykio aplinkybes ir, nors su jomis nesutiko, neigė buvus eismo įvykį, tačiau sulaukė atvykstant policijos, o atvykę policijos pareigūnai iš esmės eismo įvykio vietoje nustatė J. A. asmenybę, taip pat patikrino ir nustatė jo girtumą, apžiūrėjo J. A. vairuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksavo ją foto nuotraukoje, darytoje eismo įvykio vietoje, taip pat užfiksavo tos transporto priemonės pažeidimus.

J. A. veiksmai po susidūrimo pasukant automobilį iš (duomenys neskelbtini) gatvės į lauko keliuką galėtų būti vertinami nebent kaip pasikėsinimas pasitraukti iš eismo įvykio vietos, tačiau ir tokiu atveju reiktų pažymėti, kad tas pasikėsinimas nutrūko ne dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo J. A. valios, o buvo nutrauktas paties J. A. veiksmais, nors jis po eismo įvykio turėjo galimybę nesustodamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, lauko keliuku išvažiuodamas tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taip pat pažymėtina, kad, skirtingai negu BK, ANK nėra numatyta atsakomybė už pasikėsinimą padaryti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. A. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas dėl J. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Nerijaus Grigorevičiaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė