- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- II-100-714/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. Š., jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. Š. skundą dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Jurbarko rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-1062-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. skundžia Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – PK) 2018 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.98-ANR_N-1062-2018, kurį priėmė VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Norvaiša. 2018 m. sausio 26 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –Lietuvos Respublikos ANK) 518 straipsnį 38 eurų bauda, šis nutarimas buvo apskųstas ir 2018 m. kovo 23 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmėm nutartį, kuria gražino bylą PK papildomam tyrimui. 2018 m. birželio 5 buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes buvo padaryta veika, neturinti administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų aiškinantis padarytą administracinį pažeidimą, jo neapklausė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. skundą atmesti ir paaiškino, kad 2017 m, rugsėjo 19 d. teisėtai medžiodamas medžioklės plote „Girios“, užpildęs medžioklės lapą nuvyko į P. lauką Pamituvio kaime medžioti, buvo elnio ruja, išgirdo šūvį, laukė kas bus, atvažiavo automobilis, džipas, pro langą pamatė, kad viduje sėdi medžioklės aprangą vilkintys asmenys, kai automobilis artėjo, jis pažino E. Š., su kuriuo yra pažįstamas iš anksčiau, žinojo, kad jis nori įstoti į jų klubą, kad jis yra medžiojęs, dar iš vakaro buvo gavę informaciją, kad už medžioklės taisyklių pažeidimą Š. iš anksčiau yra skirta bauda, kaip klubo narys rūpinosi kad jų klube nebūtų daromi pažeidimai ne tik jų klubo narių, bet ir kitų asmenų kuriems jie leidžia medžioti jų klubo plotuose, jam kaip medžioklės plotų naudotojui susiformavo pareiga pagal Medžioklės taisyklių įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., jam buvo pareiga įsitikinti ar nėra vykdoma neteisėta medžioklė. Džipas važiavo, sustojo, jis paklausė ką čia veikiat, Š. paklausė ar jis iš gamtos, matėsi kad džipe yra ginklų dėžės, nesimatė ar ginklai pažeisti, tą dieną buvo medžioklės vadovas, mašinoje buvo šuniukas, automobiliui pradėjus judėti jis buvo pasiėmęs už automobilio galinio rato, kad pasistiebti pasižiūrėti kas automobilyje yra, tuo metu jo ranka įstrigo tarp rato ir automobilio, kad nesulaužyti rankos buvo priverstas užlipti ant kablio, bamperio, manevruojant buvo bandoma jį numesti, automobilio durelės atsidarė atsitiktinai, dėl savisaugos, pamatė, kad ginklai dėkluose, išlipo iš mašinos Š., jis siūlė kviesti pareigūnus, kad išvengti nesusipratimų, tik supratęs kad automobilyje važiuoja Š. įsijungė kamerą, viskas yra nufilmuota, jis visomis priemonėmis stengėsi išvengti konflikto, mano kad policijos pareigūnų sprendimas teisingas ir paršo jį palikti, vykdė piliečio ir medžioklės įstatyme numatytas pareigas, automobilį atidarė netyčia. Įstrigo dešinė ranka, todėl buvo priverstas lipti ant bamperio, rankos buvo laisvos.
Teismo posėdžio metu nukentėjęs E. Š. prašė patenkinti skundą ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. vyko pažiūrėti miško, kurį šiuo metu jau yra įsigijęs, tuo metu vyko derybos dėl įsigijimo, jo ariama žemė yra šalia, prieš vykdamas pasiskambino medžioklės vadovui A. K., parvažiuojant atgal lauku, priėjo prie jo asmuo greitu žingsniu, paklausė, ką čia veikiat, pilietis neprisistatė, klausė ar jis gamtos pasauga, dokumento nepateikė, reikalavo rodyti ginklus, sakė kad kviečiam pareigūnus, už vairo buvo V. K., pradėjo jie važiuoti, kolega pasakė kad žmogus užšoko ant mašinos, kai sustojo buvo atidaryta bagažinė, tada jos pasakė, kad kviečia policiją, pilietis pats filmavo, kažkam ruošėsi, anksčiau nepažinojo, buvo pakankamai šviesu, jie išsigando, pasitraukė iš įvykio vietos, kad iškviesti policiją, žmogus buvo su šautuvu, miškas oficialiai nupirktas bendro vaiko mamos vardu, jiems pradėjus važiuoti jis užšoko ant galinio bamperio, bagažinė užsidaro sunkiai į šoną per visą mašiną, bagažinė atidaryta tyčiniais veiksmais, sakė kad jie brakonieriauja, medžiaga bus panaudota teisme. Medžioklės plote „Girios“ yra medžiojęs, nes disponavo žeme. Pokalbio metu asmens prie mašinos nepažino, nežinojo, kad yra medžiotojas.
Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovui Vaidotas Valošinas teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje nurodė, prašo palikti tyrėjo K. N. nutarimą galiojantį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad jis ir E. Š. važiavo pažiūrėti jo miško, žadėjo jį pirkti, kai važiavo atgal pastebėjo pilietį išeinantį iš krūmų su šautuvu ant peties, greitu žingsniu ėjo nuo pamiškės, viena ranka mojavo kaip stabdydamas, sustojo, tas žmogus priėjo iš vairuotojo pusės, jis pats vairavo, paklausė ką čia veikia, atidarė langą, jo nepažinojo, paprašė, kad atidarytų bagažinę ir parodytų ką veža, jie sako, kalbėjo E., klausė ar gamta, sakė jo gamta, dokumentų neturėjo, tas žmogus ėjo link galo, jis pradėjo važiuoti, per galinio vaizdo veidrodėlį matė kaip užšoko ir laikėsi už galinio rato, tada jie vėl sustojo, girdėjo kaip plėšė duris, su viena ranka atidaryti neįmanoma, suris reikia pirmiausia pastumti, kojos buvo ant bamperio, spyna gaunasi šone, savaime atsidaryti negalėjo, abu išlipo iš automobilio, Š. sakė kviečiam policiją, tada žmogus atsitraukė ir pasakė „sėkmės įstojant į „Girių“ klubą. Jos to žmogaus išsigando, viskas buvo matyt per langus. Durys galinės atsidaro iš kairės į dešinę, ranka tarp rato ir lango užstrigti negali. Po įvykio buvo nemalonu.
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, kaip R. M., kuris ir filmuoja, per lauką eina link pamiške važiuojančio automobilio, moja, kad sustotų, transporto priemonė lėtina greitį ir sustoja, vairuotojo pusėje atidarytas langelis, R. M. „sveiki, vyrai“, iš karto klausia, kuo galim padėti, ginklus turit, užtaisyti, parodykit ginklus, E. Š. atsisakė rodyti ginklus, klausia, kas tu toks, kvieskim gamtos apsaugą, siūlo kviesti policiją. Įraše matyti, kad E. Š. atsisakius atidaryti automobilio galines dureles ir pasakius važiuojam, filmuojantis asmuo stovi ties kairiuoju galiniu automobilio kampu, ir staiga atsiduria ties atsarginiu ratu, transporto priemonė sustoja, galinės durelės atsidaro.E. Š. paaaiškina, kad važiavo apžiūrėti perkamo miško, ketina važiuoti į medžioklę kitame būrelyje. Transporto priemonės langai netamsinti.
Teismo posėdžio metu apžiūrėta transporto priemonė „MitsubischiPagero“, padangos plotis apie 20-21 cm, tarpas tarp padangos ir durelių apie 9 – 10 cm, pademonstruota kaip atsidaro durelės iš apačios paspaudžiant rankeną, atsidaro iš kairės į dešinę. R. M. apžiūroje atsisakė dalyvauti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria panaikinimo 2018 m. sausio 26 d. VPK Jurbarko rajono PK nutarimą Nr. 98-ANR-N-116-2018 bylą grąžino papildomam tyrimui dėl to, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. M. ir E. Š. nedalyvaujant, nenustatyta E. Š. procesinė padėtis administracinio nusižengimo byloje, nesilaikyta žodinio bylos nagrinėjimo taisyklių, apie bylos nagrinėjimą nepranešta E. Š., taip pat buvo nurodyta, kad būtina konkretizuoti, kokią įstatymų nustatytą tvarką pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b.l. 10-11, 52-54, 83-85). Bylą nagrinėjant pakartotinai teisme nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nušalinimo teismui nepareiškė.
2018 m. birželio 5 d. VPK Jurbarko rajono PK tyrėjo K. N. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą (b.l. 9-10, 86-87, 89-90, 93-94);
Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso E. Š. (b.l. 19-24, 25-26);
Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) priklauso R. K. pareiškėjo vaiko motinai (b.l. 27-28; 29)
Iš medžiotojų klubo „Girios“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. vykusios medžioklės metu jos vadovas buvo R. M. (b.l. 46-49);
2017 m. spalio 3 d. E. Š. surašė pareiškimą, apie tai kad 2017 m.. rugsėjo 19 d. apie 20 val. jam važiuojant jam priklausančia žeme iš krūmų išlindo žmogus su šautuvu ir reikalavo atidaryti bagažinę (b.l. 56);
2017 m. spalio 3 d. E. Š. paaiškinime nurodytos 2017m. rugsėjo 19 d. įvykio aplinkybės (b.l. 57);
2017 m. spalio 3 d. V. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės sutampa su teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 58);
2017 m. lapkričio 2 d. R. M. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. Paulių k., Jurbarko r. pamatė atvažiuojantį visureigį, pamatė pro langą Š., du šautuvo dėklus ir šunį, atidarius mašinos galines dureles pamatė kad šautuvai neišimti, Š. neleido apžiūrėti mašinos (b.l. 63-64),
E. Š. yra baustas už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą (b.l. 65-66);
R. M. 2017 m. gruodžio 27 d. paaiškinime nurodė aplinkybes analogiškas teismo posėdžio metu (b.l. 71);
2017 m. lapkričio 21 d. surašytas R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 518 str. 1 d. (b.l. 72);
2018 m. sausio 26 d. R. M. skirta 38 eurų bauda (b.l. 74-75);
Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateikė savo rašte sklypų informaciją kurie patenka į Jurbarko rajono medžioklės plotų vienetą „Girios“ (b.l. 101-104)
Nustatyta, kad konfliktas tarp E. Š. ir R. M. vyko 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 20.00 val., vakare, bet vis dar šviesiu paros metu Jurbarko rajone Paulių kaime.
E. Š. yra vietinis, Jurbarko rajono gyventojas, žemės sklypo tame kaime savininkas. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ne jis pats, bet jo sūnaus motina, su kuria gyvena kartu ir augina bendrą vaiką, yra miško tame pačiame kaime savininkė. Įvykio dieną E. Š. važiavo apsižiūrėti miško, kurį ketino pirkti jo sūnaus motinos vardu. Važiavo savo automobiliu, buvo blaivus. Tiesa, automobilį dėl susiklosčiusių aplinkybių vairavo draugas (liudytojas V. K.), su kuriuo tą dieną ketino vykti į medžioklę. Todėl automobilyje buvo dėklai su šautuvais, šuo. Tačiau pažymėtina, kad jokių duomenų, jog E. Š. ar kitas asmuo, buvęs tuo metu E. Š. automobilyje, pažeidė įstatymo nustatytą tvarką, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Todėl visiškai elementaru, kad E. Š. teisėtas interesas buvo laisvai judėti savo transporto priemone savo gyvenamoje vietovėje, savo žemėje nekliudomam, nestabdomam, ir niekas neturėjo teisės varžyti jo privataus gyvenimo ir judėjimo laisvės. Tokia asmens teisė numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 2.23 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.Įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
Žemės sklypas, kuriame vyko įvykis, priskirtas medžioklės būrelio (toliau – MB) „Girios“ medžioklės plotams. Šiam medžioklės būrelio ir jo valdybos veikloje dalyvauja ir R. M.. Tą dieną vyko medžioklė, kurioje dalyvavo ir vadovavo R. M..
Iš R. M. ir E. Š. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad tarp MB „Girios“ ir E. Š. yra kilę tam tikrų nesutarimų dėlpastarojo dalyvavimo būrelio veikloje. R. M. teigimu E. Š. turėjo jį pažinti, nes su būrelio vadovu buvo lankęsi jo namuose, kur taip pat vyko santykių aiškinimasis. Tai buvo viena kartą, todėl tikėtina, kad E. Š. galėjo ir nepažinti arba ne iš karto pažinti R. M..R. M. automobilį pradėjo filmuoti dar iš tolo, dar nesustabdęs. Iš vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad nuo pat pradžių, vos automobilis sustojo, tarp vyrų kilo konfliktas, kalbėtasi pakeltu tonu.
Bylos esmė yra net gi ne tai, dėl kokios priežasties R. M. užšoko ar neužšoko ant važiuojančio automobilio galo, tyčia, ar dėl to, kad automobiliui pradėjus staiga važiuoti jis nebeturėjo galimybės atitraukti rankos nuo atsarginio rato ir taip elgėsi tiesiog stengdamasis išvengti traumos. Taip pat ne tiek svarbi aplinkybė yra tai, ar automobilio bagažinė atsidarė pati, automobiliui staiga sustojus. Esmė, ar R. M. nurodytu laiku ir aplinkybėmis turėjo teisę stabdyti E. Š. automobilį ir jį tikrinti.
R. M. teigimu jis girdėjo šūvį, todėl norėjo patikrinti, kas šaudo, ar tai daroma teisėtai. Jo kaip medžiotojo ir medžioklės plotų naudotojo atstovo pareiga saugoti medžioklės plotų gyvūnų išteklius, tokia pareiga numatyta Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pats šios teisės vykdymas įstatymu nėra detalizuotas. Bet pirmiausia tai yra susiję su medžioklės kaip žmogaus veiklos rūšies ir socialinio reiškinio įvairiapusiškumu, apimančiu laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijų valdymą, laisvalaikio ir ūkinę veiklą.
Nagrinėjamoje situacijoje tiek R. M., tiek E. Š. veikė kaip privatūs asmenys. Nei vienas iš jų neturėjo aukštesnių įgaliojimų veikti prieš kitą asmenį, viršenybės vienas prieš kitą. Įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas žmonės privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Santykiai tarp asmenų reglamentuojami vadovaujantis jų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais, teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti (Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnis).
Nagrinėjamoje situacijoje jokių akivaizdžių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. Š., pažeidė nustatytą tvarką ar įstatymą, nėra. Šūvis, kurį girdėjo Misevičius, jokiais kitais įrodymais nepatvirtintas. Išgirdus šūvį, pamačius per lauką važiuojantį automobilį, buvo galima duoti jam ženklus sustoti, o šiam sustojus aiškintis, kviesti pareigūnus, ką ir siūlė E. Š.. Pažymėtina, kad buvo šviesus paros metas, visi trys vyrai turėjo ginklus, tačiau tik R. M. ginklas buvo išimtas iš dėklo. Taip pat pažymėtina, kad R. M. priešingai nei E. Š., nuo pat konflikto pradžios pažino E. Š.. Tarp vyrų kilus konfliktui, ir E. Š. atsisakius atidaryti bagažinę, R. M. įgaliojimų irteisės to reikalauti ir veikti taip, kaip veikė, pakankami aktyviai, siekdamas tikrinti automobilį, atidaryti bagažinę. Tam nebuvo jokio akivaizdaus pagrindo, be to per automobilio langus buvo matyti, kad šautuvai yra dėkluose, R. M. pripažino, kad matė jame šautuvų dėklus ir šunį, langai nebuvo užtamsinti. Darytina išvada, kad R. M. viršijo savo, kaip asmens veikiančio pagal Medžioklės įstatymą, įgaliojimus.Medžioklės taisyklių pažeidimas visų pirma yra administracinis teisės pažeidimas, kuriuos tiria atitinkamos institucijos. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas yra viena iš administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonė, kurią taiko tokius nusižengimus tiriantys pareigūnai (Lietuvos Respublikos ANK 595 straipsnio 4 punktas, 598 straipsnis). Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būtų galėję tikrinti automobilį, net patikrinti ginklu. Tą siūlė E. Š.. Po įvykio jis pats pranešė policijai apie incidentą. Atsižvelgiant į R. M. veiklos pobūdį, jo paties paminėtą ilgametę patirtį aplinkos apsaugos srityje, ir tai, kad jis nurodė, pažinęs E. Š., dėl kurio narystės būrelyje kyla nesutarimai, veikė tyčia, gerai suprasdamas savo veiksmų esmę.
Darytina išvada, kad reikalaudamas leisti jam tikrinti automobilį R. M., nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, E. Š., kuris mano, kad kitas medžiotojas neturi įgaliojimų apžiūrėti jo automobilio jo paties žemėje. E. Š. nurodo, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, jis buvo sutrukdytas, jaučiasi įžeistas, nes buvo įtarinėjamas brakoneriaujant, jam buvo grasinama teismu, grasinama užmiršti medžioklę MB „Girios“, tai yra jam buvo daromas psichologinis poveikis, buvo sukelta bauginanti situacija, sukeltas nesaugumo jausmas. Atsižvelgiant į situaciją, įvykyje dalyvavusių asmenų asmenines savybes, esminė žala nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas naikintinas. R. M. veika, kai jis 2017 m. ruggsėjo19 d. apie 20.00 val. Jurbarko rajono Paulių kaime, sustabdęs E. Š. priklausančią transporto priemonę, reikalavo leisti ją patikrinti, nesilaikant Lietuvos Respublikos CK 2.23 straipsnio, 1. 5 straipsnio nuostatų, pažeidžiant (viršijant) Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nesilaikant Lietuvos Respublikos ANK 595, 598 straipsniuose nustatytų taisyklių, kaltinant asmenis medžioklės taisyklių pažeidimu, grasinant teismu ir tuo, kad gali pamiršti dalyvavimą medžioklės būrelio veikloje, tai yra naudojant psichologinę prievartą, demonstruojant savo viršenybę, ir tuo padarant E. Š. nežymią neturtinę žalą, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnį.
R. M. skirtina administracinė nuobauda. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnis, 36 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nagrinėjant bylą iš esmės, rašytinę bylos medžiagą, pažeidimo pobūdį, R. M. asmenines savybes, duomenų apie paskirtas nuobaudas nėra, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimiteismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Pripažinti R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje ir skirti jam administracinę nuobaudą 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo kopijos įteikimo ar išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties apie skundo nepatenkinimą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17075108740. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko papildomai reikės sumokėti vykdymo išlaidas.
Nutarimasper dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.