Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai T. S. ir jos atstovei advokatei Svetlanai Antoniuk,

viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), rusė, Rusijos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. 2017 m. kovo 26 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai T. S. į kairį smilkinį, padarydama poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, bei vieną kartą spyrė į pilvą, padarydama kraujosruvą dešinio pošonkaulio srityje. T. S. bandant apsiginti nuo suduodamų smūgių dešine ranka, jai sumuštas dešinysis dilbis. Nurodytais veiksmais T. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji L. N. kaltę neigė. Nurodė, kad 2017 m. kovo 26 d. apie 20.30 val. įvyko konfliktas su kaimyne T. S., tačiau jos tik susibarė, nesimušė. Ji išėjo į lauką pasivaikščioti su katinu. Stovėdama prie savo laiptinės, pamatė pro šalį einančią T. S., kuri vedžiojo šunį. Priėjo prie jos ir ramiai paprašė „atsikabinti“ nuo jos motinos, kadangi mama skundėsi, jog ši moteris nuolat ją užgaulioja. Užgauliojimas tęsėsi apie du metus. Ji sakė motinai, kad L. N. yra prostitutė, miega su jos vyru, negražiai ir nepagarbiai vadindavo ir mamą, kaimynams kalba visokias nesąmones. Kodėl ji taip daro, nežino. Priėjusi prie T. S. ji pasakė „moteriške, užtenka kabinėtis prie mano mamos“, „palikite mane ir mano mamą ramybėje“. T. S. pradėjo šaukti, įžeidinėti ją (L. N.) įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat atsakė kelis žodžius, bet literatūrinius, be keiksmažodžių. Sakė, kad ji baidyklė. Pokalbio metu ji nuo savo laiptinės nuėjo prie kitos laiptinės. Lenkiantis paimti katiną, T. S. „šoko“ ant jos su šuns pavadėliu, su pavadėlio plastmasine rankena pastoviai mojavo jos pusėn, norėjo juo suduoti, todėl, siekdama išvengti sužalojimų, atstūmė ją rankomis ties pečiais. Po šio veiksmo nukentėjusioji nenukrito, stovėjo ant kojų. Daugiau jokio kontakto nebuvo. Paėmusi katiną nuėjo namo, o T. S. vis rėkė. Po 10 min. atvažiavo policija. Jokios moters prie T. S. nei konflikto metu, nei po jo nematė, ji buvo visiškai sveika, jokių sužalojimų nesimatė. Kumščiu jai netrenkė, nespardė. Spjovė į ją, nes neužteko žodžių. Konfliktas įvyko dėl to, kad jau du metus ji negali ramiai gyventi, praeiti pro laiptinę. Net vaikai sako, kad žmonės kalba, jog ji prostitutė. Žmonės kasdien prieina ir sako, kad ji ją išvadina. Įžeidimai būna bet kuriuo metu, kai ji vaikšto su šuniu, kasdien. Įžeidinėja beveik kas kartą, kai susitinka. Labai dažnai. Ji praeina už nugaros, vaidindama, kad kalba telefonu, sako jai tokius žodžius. (duomenys neskelbtini) name gyvena jau 15 metų, tačiau niekada jokių reikalų su T. S. neturėjo, matydavo ją lauke, bet niekada neprieidavo. Kiek metų T. S. gyvena tame pačiame name nežino, bet užgauliojimai tęsiasi 2 m. Į policiją dėl nukentėjusiosios veiksmų nesikreipė, nes manė, kad pakalbės ir nustos.

Motyvuojamoji dalis

Nors L. N. savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos Z. M. ir kitų liudytojų parodymais, medicininiais dokumentais ir ekspertės R. G. paaiškinimais.

Nukentėjusioji T. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. 2017 m. kovo 26 d. vakare ji išėjo pasivaikščioti su šuniuku. Prie laiptinės stovėjo kaltinamoji ir rūkė. Kai praėjo pro ją, ši iš nugaros priėjo ir trenkė jai į petį. Pasakė, kad ji neūžauga ir visokia kitokia. Ji irgi jai pasakė, „kas tu tokia, ko čia kabinėjiesi“. L. N. visaip ją išvadino, paskui pavijo prie laiptinės, priėjo ir spjovė į veidą. Kol ji valė veidą, L. N. trenkė kumščių jai į galvą, paskui dar kartą spjovė ir vėl trenkė į galvą. Ji ranka dengėsi. Paskui ji (T. S.) dar kažką pasakė ir L. N. spyrė jai kelis kartus, trenkė į pilvą. Kai paklausė, „ko kabinėjiesi“, ji apsisuko ir nuėjo. Nesupranta, kodėl buvo užpulta. Jokių santykių su ta moterimi nebuvo, iki to atsitikimo niekada su ja nebendravo. Matydavo, bet niekada nebendravo, viena kitai niekada nieko nesakė. Žino, kad sklinda kalbos tarp kaimynų, jog kaltinamoji girta stovėjo prie laiptinės, kad ją vyrai traukė ją į laiptinę, bet jai tai nerūpi ir ji asmeniškai apie tai nekalbėjo. Nei jos, nei jos motinos nėra įžeidusi, nieko apie ją nežino. Pavadėliu priešais L. N. nemojavo, nes pavadėlis mažas ir šuniukas mažas – taksas maišytas. Po L. N. suduotų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą, po spjūvių pasijuto ypač nemaloniai, pradėjo pykinti, dvi savaites negalėjo valgyti, nes pykino. Tiksliai visų smūgių nepamena, nes viskas įvyko labai greitai. Iš karto ji trenkė į dešinį petį, paskui spjovė, kai šluostėsi, ranka į dešinį smilkinį trenkė, paskui vėl spjovė ir trenkė į kairį smilkinį, paskui smūgis koja. Ranka ji gynėsi nuo spyrio. Smūgis buvo ties riešu, ranka palietė jos pėdą. Spyrė su pėda. Atstumas tarp jų konflikto metu buvo per kojos ilgį, nes koja ją pasiekė. Kai spjaudė stovėjo arti. Po smūgio koja į pilvą, ji pasilenkė, susirietė iš skausmo ir nuėjo į laiptinę. Daugiau smūgių lyg ir nebuvo, neprisimena. Su koja ji pataikė į pilvą žemiau krūtinės, prie krūtinkaulio. Patikslino, kad ją mušė stovint ant žolės prie jos laiptinės. Pati buvo apsirengusi džinsus, violetinę pūkinę striukę, su kapišonu, užsimovusi kepurę. Policiją iškvietė, kai užėjo į laiptinę, iškart. Po to paskambino sūnui. Laiptinėje daugiau nieko nebuvo, ten ji laukė sūnaus ir policijos. Po 20 min atvažiavo policija ir visi nuėjo pas L. N. aiškintis, kodėl ji mušė. Atvykę pareigūnai paklausė ar reikia medicininės pagalbos, ji atsisakė. Bet paskui jai pasidarė blogiau ir policija iškvietė „Greitąją pagalbą“. Atvykę gydytojai išvežė ją į ligoninę. Ligoninėje apžiūrėjo, nieko rimto, kad reikėtų guldyti į ligoninę, nenustatė ir paleido namo. Maždaug po 2 savaičių dienos metu kieme prie jos priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad matė įvykį bei gali padėti, paliudyti. Dar vėliau, rugsėjo 1 d. pas ją buvo atėjusi ir kaimynė B. L. ir pasakė, kad L. N. paprašė liudyti šioje byloje. Sakė, kad ji pasakys tai, ką L. N. jai liepė, kad L. N. jai už tai jai sumokėjo, padovanojo kvepalus, šokolado atnešė. B. L. pasakė, kad jei jai sumokės, tai ji liudys jos (T. S.) naudai.

Privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji nurodė, kad 2017 m. kovo 26 d. apie 21 val. ji (T. S.) išėjo su šunimi į kiemą prie savo namo (duomenys neskelbtini). Prie savo namo kitos laiptinės įėjimo pamatė rūkančią L. N., ją pažinojo iš matymo. Grįžtant namo, netoliese jos laiptinės, prie jos netikėtai atsirado L. N., pradėjo ją įžeidinėti, pavadino „baidykle“ ir „neužauga“. Po tokių įžeidimų spjovė į ją ir kumščiu du kartus trenkė į veidą. Ji bandė veidą apsisaugoti dešine ranka. Dėl susijaudinimo bei šoko negali tiksliai pasakyti kokia ranka L. N. ją mušė. Po to L. N. spyrė jai į kairę koją bei pilvą. Ji pati (T. S.) prieš L. N. fizinio smurto nevartojo, pasipriešinti irgi negalėjo, nes ji fiziškai yra žymiai stipresnė. Po fizinės jėgos jos atžvilgiu panaudojimo pajuto skausmą visame kūne, ypač galvos, pilvo, dešinės rankos, kairės kojos srityse, jautėsi pažeminta. Tą patį vakarą VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai konstatuotas galvos sumušimas, pilvo trauma, pilvo dešinėje pusėje stebimas nubrozdinimas, skausmingumas. Po apžiūros grįžo namo ir tikėjosi savijautos pagerėjimo, tačiau po kelių dienų savijauta pablogėjo. Ji pakartotinai 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į VŠĮ Respublikinės universitetinės ligoninės specialistus (b. l. 1-3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 30 d. Specialisto išvadoje Nr. G1005/2017(01) nustatyta, kad nukentėjusioji skundžiasi stipriu galvos, sumuštų vietų skausmu, pykinimu, galvos svaigimu. Apžiūros metu nustatyta, kad veido kairėje, smilkinio srityje, 2,5 cm skersmens blyški, žalsva poodinė kraujosruva. Dešininio dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje – 2 cm skersmens violetiniai rudo atspalvio poodinė kraujosruva. Dešinio pošonkaulio srityje, 7 cm virš bambos ir 4 cm nuo vidurio linijos, 1,5 cm skersmens gelsvai žalsva poodinė kraujosruva. Kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame–viršutiniame trečdalyje – 5x3 cm žalsva poodinė kraujosruva. Išvada: T. S. padarytos poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, dešiniajame dilbyje, dešinio pošonkaulio srityje, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai tiriamosios nurodytu laiku (2017 m. kovo 26 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 7).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė R. G. parodė, kad tiriamoji į ekspertizės centrą buvo atvykusi 2017 m. kovo 30 d., apie 12.40 val. Ji neturėjo policijos siuntimo, todėl ją šiek tiek apklausė ir tuomet apžiūrėjo. Kadangi po įvykio buvo praėjęs 4 parų laikotarpis, buvo vertinama, kad sužalojimai padaryti galimai vienu metu. Apžiūros metu nustatytos kraujosruvos smilkinyje, kojoje, pilve. Ekspertės nuomone, net ir nepaliekant žymių galvoje, esant smūgiui, gali būti pykinimas ir kiti skundai. Kraujosruvų spalva skyrėsi, nes jos buvo skirtingose vietose, dėl skirtingos kraujotakos jos išsiskirsto kitaip. Šlaunyje ir dilbyje kraujosruvos galėjo būti padarytos vienu metu. T. S. nustatytas smūgių išsidėstymas nepanašus į patirtus už ko nors užkliuvus ar kitaip buityje, kadangi vienu metu negalima užkliūti tokiomis skirtingomis vietomis. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 3-6 parų laikotarpiu (b. l. 73-82).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. kovo 26 d. nukentėjusiosios T. S. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), atvyko Greitosios medicinos pagalbos brigada. Iškvietimo priežastis nurodyta – sumušta. Iškvietė policija. Nukentėjusiosios apžiūros metu nustatyta, kad ji skundėsi galvos ir pilvo skausmais. Užfiksuota, kad ligonės teigimu, apie 21.30 val. ją užpuolė ir sumušė kaimynė prie namo. Skauda pilvą, galvą, pykina. Be sąmonės nebuvo. Nustatyta preliminari diagnozė – galvos sumušimas, pilvo sumušimas (b. l. 4).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017 m. kovo 27 d. medicinos dokumentų išraše objektyviai nustatytas T. S. pilvo dešinės pusės nubrozdinimas, skausminga, pilvo organų sužalojimo nenustatyta (b. l. 5).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017 m. kovo 30 d. paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokole užfiksuota, kad pacientė skundžiasi galvos kairės pusės ir pilvo dešinės pusės skausmu. Teigė prieš 4 dienas buvo sumušta kito asmens. Būklė vidutinė. Skausmo lokalizacija pažymėta ties dešinės pusės apatiniu šonkauliu. Klinikinė būklė atitinka skubios medicininės pagalbos kategoriją (b. l. 6).

Liudytoja Z. M. parodė, kad jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), ji buvo atvykusi pas ją kovo 26 d., sekmadienį. Vakare pastebėjo moterį (nukentėjusiąją), apsivilkusią violetine striuke, ji ėjo su šuniuku. Prie tos moters pribėgo moteriškė juodu paltu ir su „tokiu žiaurumu“ pradėjo ją (T. S.) daužyti rankomis, šaukė necenzūriniais žodžiais, paskui spjovė nukentėjusiajai į veidą, kumščiu sudavė į galvą. Ji bandė užsidengti. Po to kaltinamoji spyrė į pilvą, o kai ta susilenkė, pritūpė, kaltinamoji iškart pabėgo į laiptinę. Kaltinamoji daužė nukentėjusiajai į galvą, buvo gal 3 smūgiai, ji šaukė, kad „tu neduodi mums gyventi“, tu tokia šiokia, paskui ji spyrė su koja nukentėjusiajai į pilvą ir nubėgo gal į paskutinę laiptinę. Pati Teresė tik klausė „ko tu mane muši“. Kaltinamoji šaukė necenzūriniais žodžiais, dėl ko nesuprato, trenkė ir paskui pabėgo. Konfliktas buvo ant žolės gal prie 3 laiptinės nuo kairės namo pusės, ji neskaičiavo. Kaltinamoji po visko nubėgo atgal, į dešinę. Tą kartą T. S. matė pirmą kartą. Visą įvykį stebėjo 8 m atstumu. Buvo prieblanda, bet dar ne tamsu. Ji pati labai išsigando, nes aplinkui nebuvo nieko, ką galėtų pakviesti į pagalbą. Apie tai, ką matė, papasakojo seseriai ir pamanė, kad gal gali padėti tai moteriai, nes viską matė. Sesuo T. S. ir L. N. nepažįsta. Po kažkurio laiko, gal po 2-3 savaičių, ji vėl buvo pas seserį ir pamatė T. S. lauke, priėjusi paklausė, kas ten įvyko, gal reikia kuo padėti. Ji jautėsi kalta, kad žmogų mušė, o ji nepadėjo, išsigando, todėl sutikusi nukentėjusiąja pasisiūlė padėti. Nukentėjusioji pati nieko neprašė, ji pirma priėjo prie jos. Savo noru. Atpažino pagal šuniuką.

Liudytojas S. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Įvykio metu jo namuose nebuvo. Mama paskambinusi pranešė, kad įvyko incidentas, kad ją sumušė kaimynė L.. Mama pasakojo, kad ėjo su šuniuku, o L. priėjusi ją apspjovė ir pradėjo daužyti. Tai buvo apie 21 val. Jis pasakė, kad kviestų policiją. Atvažiavęs mamą rado laiptinėje. Mamos veidas buvo apdaužytas, matėsi raudonos dėmės, ji buvo šoke, sugniuždyta, sumušta, visa purvina. Puikiai matėsi, kad veidas yra sumuštas – abu žandai ir skruostikauliai buvo paraudę. Mamai jautėsi silpnas, skundėsi, kad jai skauda pilvo sritį, galvą, ranką. Liudytojas prisiminė, kad praėjus gal porai savaičių po įvykio, motinai vedžiojant šuniuką, prie jos priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad matė šį įvykį. B., L. kaimynė, rugsėjo 1 d. buvo atėjusi pas juos namo ir sakė, kad jei mama sumokės jai daugiau nei L., liudys jos naudai. Jis tokius žodžius girdėjo asmeniškai. Mama pasakė, kad nemokės ir tokių dalykų nebus.

Liudytojas L. S. teisme parodė, kad yra T. S. sutuoktinis. Įvykio aplinkybes žino iš žmonos žodžių. Sūnus pasakojo, kad girdėjo žmonos ir B. pokalbį, kai B. siūlė duoti parodymus jos naudai. Jis po to dar sakė sūnui, kad reikėjo pokalbį įrašyti, bet sūnus pasakė, kad iš karto nesugalvojo. Sūnus nedarė pokalbio įrašo. Liudytojas patvirtino, kad su L. N. iki įvykio nebendravo, žinojo ją tik iš matymo.

Liudytojas O. K. teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnas, surašęs 2017 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą dėl įvykio. Nurodė, kad pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Šiuo metu įvykio aplinkybių neprisimena. Patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Tarnybinį jis rašė tą pačią dieną po įvykio.

Vilniau apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmos kuopos vyriausiojo patrulio O. K. 2017 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 26 d. dirbant kartu su vyr. patruliu J. Š., apie 21.56 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp kaimynių. Atvykus, kreipėsi T. S. ir paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės tarp jos ir kaimynės L. N. kilo žodinis konfliktas. T. S. teigimu L. N. spjovė jai jį veidą ir sudavė koja į pilvo sritį. Po to T. S. bandė jai atsakyti bet nepataikė, tada L. N. vėl spjovė į ją ir su ranka sudavė į veidą. L. N. paaiškino, kad ji išėjo į lauką ir prie savo namo sutiko kaimynę T. S.. T. S. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. Jis tęsėsi apie 5 min. ir buvo tik žodinis, jokių smūgių ir spjūvių iš jos nebuvo. Jokių muštinių irgi nebuvo. Anot L. N. tai yra ilgalaikis konfliktas tarp jų ir T. S. viską išgalvoja. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. S. iš pradžių medicininės pagalbos atsisakė. Ant jos veido jokių aiškiai matomų smurto, smūgio žymių nepastebėjo. Ant striukės matėsi neaiškus smėlio pėdsakas kuris, anot T. S., atsirado nuo smūgio koja, o L. N. tvirtino, kad tai smėlis nuo T. S. šuns. Apie 23.20 val. dar kartą pasiteiravus dėl med. pagalbos T. S., ji pasakė, kad svaigsta galva ir nori, kad ją apžiūrėtų medikai. Greitosios medicinos pagalbos 0825 brigada T. S. išvežė į VGPUL apžiūrai (b. l. 69).

Nors kaltinamoji neigia, naudojusi smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir nurodo, kad tarp jų vyko tik žodinis konfliktas, tačiau tokius L. N. parodymus paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos Z. M. parodymai, specialisto išvada bei nukentėjusiosios sveikatos būklės patikrinimo dokumentai: 2017 m. kovo 26 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017 m. kovo 27 d. medicinos dokumentų išrašas, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017 m. kovo 30 d. paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad būtent 2017 m. kovo 26 d. T. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dar tą patį vakarą atvykusiems medikams T. S. skundėsi pilvo ir galvos skausmu, teigė buvusi sumušta kaimynės. Analogiškus nusiskundimus bei jų atsiradimo priežastis dėstė ir 2017 m. kovo 27 d. bei 2017 m. kovo 30 d. apžiūroje VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Byloje nenustatyta, kad liudytoja Z. M. būtų pažįstama su T. S. ir tuo pagrindu būtų suinteresuota parodymus duoti jos naudai, taip pat nenustatyta kitų šios liudytojos parodymų objektyvumu leidžiančių abejoti įrodymų. Z. M. patvirtino atsitiktinai pastebėjusi, kaip L. N. mušė T. S. ir nors negalėjo tiksliai įvardinti kuria ranka, koja ir į kurią kūno pusę smūgiai suduoti, tačiau patvirtino mušimo faktą. Jos nurodytos aplinkybės – konflikto vieta, smūgių lokalizacija ir tai, kokiu būdu jie buvo suduoti, iš esmės atitinka T. S. nurodytas aplinkybes, kad L. N. kumščiu sudavė jai į galvos sritį du kartus (po vieną kartą į dešinį ir į kairį smilkinį), po to spyrė koja į pilvą, o ji gynėsi prisidengdama ranka. Tai atitinka ir specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų vietą bei pobūdį, t. y., kad T. S. muštinio pobūdžio sužalojimai konstatuoti kairio smilkinio srityje, dešiniajame dilbyje, dešinio pošonkaulio srityje. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad T. S. ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos Z. M. parodymai, specialisto išvada ir ekspertės parodymai vienas kitą atitinka ir papildo todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Tai, kad 2017 m. kovo 26 d. tarp L. N. ir T. S. įvyko konfliktas patvirtino ir liudytojos N. V. bei B. L..

Liudytoja N. V. parodė, kad yra L. N. kaimynė, gyvena 4 aukšte, toje pačioje laiptinėje, kartais pasikalba su ja apie katinus, bendrauja su jos mama. Nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Tikslios datos neprisimena, gal 2017 m. balandžio 26 d., tačiau tikrai apie 20.30 val., laiką įsidėmėjo, nes tuo metu per televizorių žiūri „Panoramą“, išgirdo lauke triukšmą. Įvykio pradžios nematė. Atidariusi langą lauke pamatė tamsiai apsirengusią L. N. ir prieš ją stovinčią moterį, apsirengusią violetine striuke. Jos stovėjo toliau, ne prie laiptinės, prie krūmų, link kitos laiptinės. Girdėjo kaip ta moteris vadino kaltinamąją negražiais žodžiais, šaukė, kad L. N. nuviliojo jos vyrą, negražių žodžių buvo daug. Po to kaltinamoji ėjo link krūmų paimti katino ir ji daugiau nieko nematė. Matė tik žodinį konfliktą. Stebėjo apie 4-5 min., Vėliau L. N. jai pasakojo, kad buvo iškviesta policija.

Liudytoja B. L. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Su T. S. tik pasisveikindavo, su L. N. kartais pakalbėdavo apie gyvenimą, tačiau daugiau bendrauja su L. N. mama. Ji gyvena ketvirtame aukšte, o L. N. su mama – penktame. Tą vakarą, apie 20.30 val. būdama balkone išgirdo, kaip kaimynė T. S. visokiais žodžiais šaukė kaltinamajai palikti jos vyrą ramybėje. Pirma prie L. N. priėjo T. S. šaukdama necenzūriniais žodžiais. Po to kaltinamoji pastūmė nukentėjusiąją pora kartų, nes ji neleido praeiti, pasiėmė katiną ir galvą mojuodama nuėjo namo. Nukentėjusioji nestūmė, tik šaukė. Konfliktas truko apie 10 min., vyko prie T. S. laiptinės ant žolės. T. S. šaukė necenzūriniais žodžiais „prostitute, palik mano vyrą, mano šeimą“. L. N. apsisuko ir nuėjo namo pasiėmusi katiną. Kai atvažiavo policija, ji išėjo iš balkono namo. Kur gyvena T. S. nežino, niekada nėra pas ją buvusi, su jos šeima nebendravo. Po įvykio praėjus apie savaitei ar dviem su T. S. kalbėjosi lauke, pastaroji klausė, ar matė muštynes. Sakė, kad jos vyras susidėjęs su L. N., klausė, ar L. N. namuose, ar ji nematė, kada L. N. pareina, kada išeina. Vėliau, paprašyta tiksliai pakartoti, ką sakė T. S. lauke, liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji klausė, ar galėsi paliudyti.

Iš šių dviejų liudytojų parodymų matyti, kad jos yra kaltinamosios kaimynės, gyvena toje pačioje laiptinėje. Liudytojos patvirtino, kad tarp L. N. ir T. S. įvyko konfliktas, tačiau jos nepatvirtino, kad kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai. Be to, iš N. V. parodymų matyti, kad ji matė ne visą konfliktą, nematė jo pradžios. B. L., kuri teigė mačiusi L. N. ir T. S. konfliktą nuo pradžių iki pabaigos, parodymai greičiau patvirtina negu paneigia, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgius. B. L. parodė, kad matė kaip L. N. T. S. pora sykių ,,tik pastūmė“, kad galėtų praeiti. Abi liudytojos teigė konfliktą stebėjusios iš viršaus, iš 4 ir 5 aukštų, viena pro langą kita iš balkono, konfliktas vyko tolėliau, ne prie jų laiptinės, todėl esant prieblandai (ką iš esmės patvirtino visos konfliktą mačiusios liudytojos) ne visi kaltinamosios ir nukentėjusiosios judesiai joms galėjo būti gerai įžvelgiami ir jos dėl objektyvių priežasčių galėjo nepamatyti smurto prieš T. S..

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą matyti, kad T. S. parodymus patvirtina kiti įrodymai: Z. M. kitų liudytojų ir specialistės parodymai, specialisto išvada ir medicininių dokumentų duomenys, todėl teismas tiki nukentėjusiosios parodymais ir laiko juos patikimais.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstamos veikos konstatavimui būtina nustatyti tik, kai kaltininko veiksmais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata. Kadangi L. N. panaudojo smurtą prieš T. S. – kumščiu du kartus sudavė į kairį smilkinį, vieną kartą spyrė į pilvą ir sumušė dešinės rankos dilbį, padarydama nukentėjusiajai T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

T. S. pareiškime teismui nurodė, kad L. N. spyrė jai į kairę koją, tačiau teisme detaliai atpasakodama smūgių sudavimo aplinkybes, apie kojos sumušimą neužsiminė ir šią aplinkybę teismui nurodė tik papildomai perklausus, kaip atsirado sumušimas tiksliai paaiškinti negalėjo. Liudytoja Z. M. nenurodė mačiusi, kaip L. N. spyrė ar kitaip sudavė nukentėjusiajai į koją. Specialisto išvadoje ant kairės šlaunies esanti kraujosruva nurodyta kitokios, blyškesnės spalvos (žalsvos), nei esanti ant rankos (violetiniai rudo atspalvio). Šios aplinkybės teismui kelia abejones, ar kojos sumušimas buvo padarytas tuo pačiu metu, kaip ir likusieji sužalojimai, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai ir iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog L. N. nukentėjusiajai 2017 m. kovo 26 d. konflikto metu spyrė į kairę šlaunį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. N. dirba, anksčiau neteista (b. l. 84-85), tačiau ne kartą bausta administracine tvarka, kelis kartus už nedidelį chuliganizmą, pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų garbės ir orumo įžeidimą (b. l. 86-89). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. N. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimumui (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu, teigiamą įtaką kaltinamajai padarys įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 5 valandas (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji prašo priteisti iš L. N. 2 000 EUR neturtinę žalą.

Pagal CPK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civiliniame ieškinyje T. S. nurodo, kad dėl kaltinamosios veiksmų pablogėjo jos savijauta, ji jautė skausmą, buvo priversta kreiptis į gydytojus, blogai miegojo, jautėsi priblokšta, turėjo potrauminę depresiją, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus (b. l. 19-20). Teisme nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų ji juto fizinį skausmą, dėl spjūvių į veidą jautėsi pažeminta, ją pykino. T. S. buvo užpulta savo namo kieme, pakeliui namo, kas pagrįstai asmeniui gali kelti ilgalaikio nesaugumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad T. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl sveikatos sutrikdymo ji ne kartą kreipėsi medicininės pagalbos. Be to, nukentėjusioji yra neįgali (b. l. 23), todėl jos atžvilgiu vartojamą smurtą galėjo priimti dar jautriau nei sveikas žmogus. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad dėl L. N. veiksmų T. S. neabejotinai patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, t. y. neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, T. S. prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Nukentėjusioji teigė, kad dėl sumušimo ji turėjo potrauminę depresiją ir iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdyje patirtus išgyvenimus apibūdino pakankamai lakoniškai – išgąsčiu, skausmu, pažeminimu, duomenų apie tai, kad dėl jai padarytų sužalojimų būtų atsiradusios ilgalaikės pasekmės sveikatai, byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 500 EUR sumos priteisimas (CK 6.250 straipsnis).

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios atstovavimo išlaidas. Proceso metu T. S. atstovavo advokatė Svetlana Antoniuk. Atstovavimą patvirtinantis advokato orderis išduotas 2017 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 22). Pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitą T. S. advokatei S. Antoniuk sumokėjo 450 EUR (b. l. 21), pagal 2017 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą T. S. advokatei S. Antoniuk sumokėjo 250 EUR (b. l. 65), pagal 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą T. S. advokatei S. Antoniuk sumokėjo 250 EUR (b. l. 106). Viso nukentėjusioji patyrė 950 EUR atstovavimo išlaidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjama byla nėra didelės apimties, ją sudaro tik vienas tomas, joje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės taikymo ar veikos kvalifikavimo klausimai, bylos nagrinėjimas truko pakankamai trumpą laiką, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes bei T. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios prašymas tenkintinas iš dalies, jai iš kaltinamosios priteisiant 500 EUR atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. N. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 5 (penkias) valandas.

Iš dalies patenkinti T. S. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš L. N. 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš L. N. nukentėjusiosios T. S. naudai 500 EUR (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.