- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1889-777/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00156-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. S., Palangos miesto 2-ojo notaro biuro, M. L., notarei J
- Ieškovas
- A. L.
- Advokatai
- Laura Augytė-Kamarauskienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. S. (L.), M. L. atstovės advokatės M. U. ir atsakovės Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. atstovės advokatės L. A.-Kamarauskienės apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį ir jo papildomą ieškinį atsakovėms A. S., M. L., notarei J. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2012-03-01 ieškovas Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-08-23 tarp M. L. ir atsakovės A. S. (L.) sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) dovanojimo sutartį Nr. JD-1632; taikyti restituciją ir M. L. nuosavybėn grąžinti butą.Ieškovas nurodė, kad 2011-12-31 mirė jo tėvas M. L.. Jo pirmos eilės įpėdiniai yra ieškovas (sūnus) ir atsakovė A. S. (dukra). Po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą. Iš VĮ Registrų Kauno filialo 2012-02-07 pažymos ieškovas sužinojo, kad jo tėvas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Paaiškėjo, kad 2011-08-23 dovanojimo sutartimi jo tėvas nuosavybės teise priklausiusį butą padovanojo atsakovei A. S..Ieškovas nurodė, kad tėvas dėl savo sveikatos būklės negalėjo išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Ieškovas nurodė, kad tėvo valia iki susirgimo (2008 m.) buvo visą turtą palikti ieškovui ir atsakovei A. S. lygiomis dalimis.Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė A. S. ne vienerius metus gyvena Jungtinėje Karalystėje ir su tėvu geriausiu atveju galėjo bendrauti telefonu, o ne rūpintis juo. Nurodė ir tai, kad dovanojimo sutartis yra pasirašyta ne tėvo, o kito asmens.2015-06-19 ieškovas teismui pateikė papildomą ieškinį, juo prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-08-22 M. L. pasirašyto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. JD-902, patvirtinto notarės J. D., dalį, kuria M. L. savo turtą paliko M. L. ir A. L., nuo sudarymo momento; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad tik 2015-06-12 sužinojo apie ginčijamo testamento egzistavimą. Nurodė, kad buvo vienintelis paveldėtojas.Ieškovas nurodė, kad ginčijamo testamento dalis prieštarauja tėvo valiai, todėl naikintina analogiškais motyvais kaip ir dovanojimo sutartis, sudaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-08-23 tarp M. L. ir atsakovės M. L. bei A. S. sudarytos dovanojimo sutarties dalį, kuria M. L. padovanojo jam bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią buto dalį A. S.. Taikė restituciją ir M. L. nuosavybėn grąžino jam priklausančią buto dalį. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-22 M. L., atsakovės M. L. pasirašyto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. JD-902, patvirtinto notarės J. D., dalį, kuria M. L. savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų, kas priklausys mirties dieną, paliko sutuoktinei M. L., o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko dukrai A. S. (L). Priteisė iš atsakovių A. S. (L.), M. L. ir notarės J. D. po 428,67 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovių A. S. (L.), M. L. ir notarės J. D. po 16,43 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo paskirtos dvi teismo psichiatrijos pomirtinės ekspertizės. Ekspertizės aktuose ekspertų išvados yra išsamiai motyvuotos, pateikta sveikatos duomenų analizė, ekspertizės aktai abejonių dėl pagrįstumo nekelia. Dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė nors ir nurodė, jog įsitikino M. L. valia pokalbio metu, tačiau neturi specialiųjų medicinos, psichiatrijos žinių, kad įvertintų M. L. psichikos būklę dovanojimo sutarties bei bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu. Tai, kad išoriškai M. L. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų, turinčių specialiųjų žinių, išvadų pagrįstumo. Kitų duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo, byloje nėra. Todėl visuma byloje esančių duomenų kartu su M. L. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis leidžia konstatuoti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu M. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei priteisimo, t. y. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas lygiomis dalimis priteisti tik iš atsakovių A. S. bei M. L.. Priteisti apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad ieškovas papildomame ieškinyje nepagrįstai įvardijo jos procesinę padėtį kaip atsakovės, nors turėjo ir galėjo, jeigu manė esant būtina, į nagrinėjamą bylą ją įtraukti tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, todėl nepagrįstai iš apeliantės ieškovui ir valstybei priteisė anksčiau nurodytas sumas.Apeliantė nurodė, kad iš ginčijamų sandorių kilę sutartiniai santykiai nesiejo M. L. ir jo sudarytus (byloje ginčijamus) sandorius tvirtinusios notarės. Notarė įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais neturės pareigos nei grąžinti M. L. nuosavybėn ginčo buto natūra, nes apeliantė nuosavybės teisės į šį ginčo butą neįgijo, nei atlikti kokių nors kitų pareigų, susijusių su M. L. 2011-06-22 sudarytu bendruoju sutuoktinių testamentu ir jo vykdymu. Nurodė ir tai, kad ginčo sandoriai ieškovo buvo reikalaujami pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento vienu konkrečiu įstatymo pagrindu, t. y. LR CK 1.89 str. pagrindu, kuris reglamentuoja sandorių, sudarytų asmenų, negalėjusių suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pripažinimą negaliojančiais, tačiau ne notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė (notarė) neturėjo specialiųjų medicinos, psichiatrijos žinių, kad būtų galėjusi įvertinti M. L. psichikos būklę dovanojimo sutarties bei bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog notarė būti atlikusi kokius nors kitus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, vykdydama jai valstybės deleguotas funkcijas.Apeliantė nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis – nepagrįstai apeliantę (notarę) įtraukė į bylą atsakove. Pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės 100 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Ieškovas nurodė, kad apeliantė skundė išdėstytus argumentus turėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu, tačiau to nepadarė.Ieškovas nurodė, kad pradinis ieškinys nagrinėjamoje byloje pateiktas 2012 metais, tačiau apeliantė tik 2014-09-24 pateikė teismui jos patvirtintą 2011-06-22 bendrą sutuoktinių testamentą. Ieškovas nurodė ir tai, kad buvo vienintelis M. L. paveldėtojas, tačiau informacija apie testamentą jam nebuvo sutekta. Šios aplinkybės, anot ieškovo, liudija apie apeliantės (notarės) suinteresuotumą ir veikimą kartu su atsakovėmis. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo apeliantei.Ieškovas nurodė, kad apeliantė įtraukta į bylą atsakove, nes ji pažeidė notaro pareigas, neteisėtai patvirtino ginčijamus sandorius, sudarytus asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl yra atsakinga už tokių sandorių patvirtinimą. Apeliantė buvo neatidi, nerūpestinga, nes negalėjo nematyti akivaizdžios ligonio sveikatos būklės, kurią patvirtino medicininiai dokumentai, teismo eksperto išvados, liudytojų paaiškinimai. Juolab kad notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus.Ieškovas nurodė, kad apeliantė (notarė) pagrįstai į bylą įtraukta atsakove.Atsakovės A. S. ir M. L. (toliau – apeliantės) apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantės nurodė, kad ekspertai nepateikė išvadų, jog M. L. nesuprato ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikmės sudarydamas testamentą 2011-06-22 (klaidingai skunde nurodyta, kad testamento data yra 2008-06-22). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino testamentą. Juolab kad ekspertams nebuvo užduotas klausimas dėl M. L. galėjimo ar negalėjimo suvokti ir (ar) suprasti savo veiksmus sudarant 2011-06-22 testamentą.Apeliantės nurodė, kad jų paaiškinimai patvirtina, kad tikroji M. L. valia ir ketinimai buvo padovanoti jam priklausančio buto dalį dukrai A. S., nes buvo sutarę su dukra gyventi kartu, dukra prižiūrėjo tėvą ir sutarė, kad prižiūrės iki gyvos galvos. Nurodė ir tai, kad ieškovas gyvena savo gyvenimą Kaune. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tikruosius M. L. ketinimus dėl dovanojimo sutarties nepagrįstai rėmėsi ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimais. Tikrųjų M. L. ketinimų ir valios negali paneigti ekspertų išvados. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino dovanojimo sutartį.Atsakovė Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė atmesti apeliančių apeliacinį skundą, tenkinti jos apeliacinį skundą ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Notarė nurodė, kad apeliantės ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl testamento panaikinimo, todėl nepagrįstai prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Notarė nurodė, kad pagrįsti apeliančių argumentai, kad ekspertams nebuvo užduotas konkretus klausimas dėl to, ar M. L. galėjo suprasti savo veiksmus, jų pasekmes bei valdyti juos 2011-06-22 notarine tvarka sudarydamas testamentą. Tačiau byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, jog M. L. tiek 2011-08-23, kai buvo notarine tvarka tvirtinama dovanojimo sutartis, tiek 2011-06-22, kai buvo notarine tvarka tvirtinamas ginčo testamentas, buvo tokios sveikatos būklės, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės / prasmės ir jų valdyti.Notarė nurodė, kad ginčo sandoriai buvo patvirtinti notarine tvarka M. L. sukūrus psichiškai sveiko žmogaus įspūdį ir tik bylos nagrinėjimo metu, paskyrus ir atlikus dvi pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes, buvo nustatyta, jog ginčo sandorių sudarymo metu M. L. buvo tokios būklės, jog negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės / prasmės bei jų valdyti. Notarė, neturėdama specialiųjų medicinos ir (ar) psichiatrijos žinių, neturėjo jokių objektyvių galimybių, nesant akivaizdžių išorinių M. L. sveikatos būklės požymių, nustatyti, jog sudaromi sandoriai prieštarauja jo tikrajai valiai.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliančių apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliančių apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliančių solidariai 240 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Ieškovas nurodė, kad apeliančių argumentas, jog ekspertai, atlikę ekspertizes (pirminę ir pakartotinę), nepateikė išvadų, kad testamento ir dovanojimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2011-06-22 ir 2011-08-23, M. L. nesuprato ir negalėjo suprasti ir suvokti savo veiksmų, pasirašydamas testamentą, yra nepagrįstas. Tiek pirminė, tiek pakartotinė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizė vienareikšmiškai atsakė, kad M. L. nesuprato savo veiksmų reikšmės nuo 2010 metų. Todėl nebuvo pagrindo prašyti trečios ekspertizės. Ieškovas nurodė, kad pirminiu ieškiniu ginčijo tik 2011-08-23 dovanojimo sutartį, nes tik 2015-06-12 sužinojo apie ginčijamo testamento egzistavimą.Ieškovas nurodė, kad apeliančių paaiškinimai nėra pakankami daryti išvadą, kad M. L. tikroji valia buvo visą turtą palikti dukrai. Juolab kad sesuo daugelį metu gyveno užsienyje ir tėvu nesirūpino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovių A. L. S., M. L. atstovės advokatės M. U. apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. atstovės advokatės L. A.-Kamarauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl atsakovių A. L. S., M. L. atstovės advokatės M. U. apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje esančių duomenų kartu su M. L. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis leidžia konstatuoti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu M. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jo argumentų neatkartoja. 2014-06-26 teismo psichiatrijos ekspertizės akte (pirminė), taip pat 2014-11-24 – 2014-12-20 teismo psichiatrijos ekspertizės akte (pakartotinė) išvada dėl M. L. (ne)sugebėjimo suvokti savo veiksmų prasmės bei reikšmės ir atitinkamai jų valdyti buvo padaryta ne izoliuotai, t. y. vertinant jo sveikatos būklę tik dovanojimo sutarties sudarymo dieną (2011-08-23), bet nuosekliai ir sistemiškai tiriant bei vertinant visus turimus duomenis apie M. L. sveikatos būklę nuo 2008 m. liepos. Ekspertai nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-12-27 iki 2011-08-23 (dovanojimo sutarties sudarymo) jo sveikatos būklė būtų pagerėjusi. Todėl nepagrįsti apeliančių argumentai, kad ekspertizės aktuose nėra duomenų, jog ginčijamo testamento sudarymo metu M. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentu, kad jų paaiškinimai apie M. L. buvusią tikrąją valią ir ketinimus padovanoti jam priklausančią buto dalį dukrai, faktinė aplinkybė, kad ieškovas gyvena Kaune, yra pakankami paneigti ekspertizių išvadas ir konstatuoti, jog M. L. tikroji valia buvo visą turtą palikti dukrai. Šie apeliančių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su M. L. (ne)sugebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę bei reikšmę ir atitinkamai juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsakovės Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. atstovės advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės apeliacinio skundo
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pradiniu ieškiniu, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2012-03-01, notarė į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta. 2012-07-19 protokoline nutartimi notarė J. D. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Papildomu ieškiniu, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2015-06-19, notarės procesinė padėtis buvo pakeista iš trečiojo asmens į atsakovės. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2015-08-03 išsiuntė trečiajam asmeniui (o ne atsakovei) notarei J. D. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškovo papildomą ieškinį pateikimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-08-20 nutartyje, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nurodyta notarės J. D. procesinė padėtis – trečiasis asmuo (o ne atsakovė). Šios nutarties kopija taip pat buvo išsiųsta trečiajam asmeniui notarei J. D.. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutarties notarę įvardijo trečiuoju asmeniu (o ne atsakove). Palangos miesto apylinkės teismas 2015-12-16 nutartyje dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje notarę įvardijo trečiuoju asmeniu (o ne atsakove). Teismo šaukime į 2016-03-24 teismo posėdį nurodyta, kad notarė J. D. yra byloje trečiasis asmuo (o ne atsakovė). 2016-03-24 teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ieškovas ir jo atstovė, sekretorė paskelbė, kad į posėdį neatvyko trečiasis asmuo notarė J. D.. Pirmosios instancijos teismas 2016-03-24 protokoline nutartimi nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovei notarei J. D.. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 sprendime notarės J. D. nurodyta procesinė padėtis – atsakovė.LR CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei apeliantė (notarė), nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl notarės procesinės padėties byloje, tačiau, kaip matyti iš 40 p. nurodytų aplinkybių, notarė tuo pačiu metu buvo laikoma ir trečiuoju asmeniu, ir atsakove. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nagrinėti apeliantės (notarės) skundo argumentus dėl jos procesinės padėties.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad byloje nebuvo sprendžiamas jos (notarės) deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Todėl pagrįsti notarės argumentai, kad nagrinėjamoje byloje ji nepagrįstai įtraukta atsakove (o ne trečiuoju asmeniu). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantė (notarė) būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar neveikimą, vykdydama jai valstybės deleguotas funkcijas.Ieškovo argumentai dėl apeliantės (notarės) suinteresuotumo ir veikimo kartu su atsakovėmis nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (LR CPK 306 str. 2 d.).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepagrįstai iš apeliantės (notarė) priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ir valstybei, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 121 Eur (6,89 Eur žyminis mokestis grąžintas), 777,92 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 386,64 Eur ekspertizės išlaidos, iš viso 1285,56 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovių A. S. (L.) ir M. L. ieškovui priteistina po 642,78 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR CPK 93 str. 1 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 49,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš esmės tais pačiais argumentais iš atsakovių A. S. (L.) ir M. L. valstybei priteistina po 24,65 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR CPK 93 str. 1 d., 95 str.).Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms naikintina pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovui ir valstybei iš apeliantės (notarės) ir padidintina iš kiekvienos atsakovių A. S. (L.) ir M. L. ieškovui priteista turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nuo 428,67 Eur iki 642,78 Eur, taip pat iš kiekvienos atsakovių A. S. (L.) ir M. L. valstybei priteista turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nuo 16,43 Eur iki 24,65 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė (notarė) už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, tačiau apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl apeliantei gražintinas permokėtas 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė (notarė) už apeliacinio skundo parengimą turėjo 344,85 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantės (notarės) skundas patenkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė (notarė) nekėlė klausimo dėl savo procesinės padėties byloje, konstatuoja, kad apeliantė (notarė) tokiu savo elgesiu prisidėjo prie jos prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Todėl šios išlaidos apeliantei (notarei) iš ieškovo nepriteistinos (LR CPK 93 str. 4 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliantės (notarės) skundą parengimą turėjo 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantės (notarės) skundą patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi atidėtas atsakovėms A. S. (L.) ir M. L. 128 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsakovių apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovių valstybei turėtų būti priteistas atidėtas žyminis mokestis (LR CPK 96 str.). Tačiau nustačius, kad už ieškinį byloje sumokėtas 121 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 4 d.), iš atsakovių valstybei priteistina po 60,50 Eur žyminio mokesčio.Duomenų apie atsakovių A. S. (L.) ir M. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliančių skundą parengimą turėjo 240 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliančių skundas atmestas, todėl iš apeliančių ieškovui priteistina po 120 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR CPK 93 str. 1 d.).
V. C. proceso kodekso 290, 291, 325 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovui A. L. ir valstybei iš Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D..
Padidinti iš kiekvienos atsakovių A. S. (L.) ir M. L. ieškovui A. L. priteistą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą nuo 428,67 Eur iki 642,78 Eur.
Padidinti iš kiekvienos atsakovių A. S. (Lapaitės) ir M. L. valstybei priteistą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą nuo 16,43 Eur iki 24,65 Eur.
Kitas pirmosios instancijos sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarei J. D. grąžinti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016-05-13 mokėjimo nurodymu Nr. 202 AB SEB banke.
Iš atsakovių A. S. (L.) ir M. L. valstybei priteisti po 60,50 Eur atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Iš atsakovių A. S. (L.) ir M. L. ieškovui A. L. priteisti po 120 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.