- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- I2-2015-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00262-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- "Laiptų studija"
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laiptų studija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo taikyti ekonominę sankciją panaikinimo (pakeitimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Laiptų studija“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19721 arba pakeisti skundžiamą nutarimą, sumažinant baudos dydį.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. A5.-124-957/2021 pripažino pareiškėjos vadovą R. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir paskyrė jam 1 600 eurų dydžio baudą. Teigia, kad atsakovė ginčijamu nutarimu už tą patį administracinį nusižengimą negalėjo paskirti baudos antrą kartą, todėl ginčijamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad bauda skiriama nuo 868 iki 2896 eurų. Vidutinis baudos dydis yra 1 014 Eur. Mano, kad atsakovė paskyrusi baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 1 850 Eur, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja už tokį pažeidimą yra bausta pirmą kartą, pažeidimas truko tik vieną dieną (2020 m. rugsėjo 23 d.), taip pat neatsižvelgė į nusižengimo padarymo sukeltus padarinius. Todėl mano, kad bauda turėtų būti sumažinta iki 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovė VDI atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamas nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui – UAB ,,Laiptų studija“. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė – finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbo sutartis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas – juridinis asmuo.
Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymo yra negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-119-908/2017).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl VDI 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 19721, kuriuo pareiškėjai už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus paskirta 3 700 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai 2020 m. rugsėjo 23 d. 10.00 val. atliko planinį patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Patikrinimo metu statybvietėje dirbo trys darbuotojai, kurie montavo laiptus. Bandant nustatyti dirbusių asmenų tapatybes, du darbuotojai pasišalino iš statybvietės. Kadangi statybvietė patikrinimo metu buvo filmuojama dronu, VDI darbuotojams pavyko nustatyti, kur pasišalino abu darbuotojai ir jų tapatybes. Nustačius abiejų asmenų tapatybes, gavus pareiškėjo vadovo ir tų asmenų paaiškinimus, įmonės dokumentus, atsakovė nustatė, kad įmonės vadovas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 11 val. 10 min. įmonėje leido dirbti E. M. ir E. V. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su jais darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. A5-124-957/2021 pripažino pareiškėjos vadovą R. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir paskyrė jam 1 600 eurų dydžio baudą.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai įmonei paskirta 3 700 Eur bauda, už tai, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. įmonėje dirbo E. M. ir E. V. nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. už tai, kad pareiškėja padarė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus. Nutarime nurodyta, kad ekonominė sankcija savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje nustatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžių vidurkiui.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI.
DK 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 10.00 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, E. M. ir E. V. dirbo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. VDI skundžiamame nutarime taip pat konstatuota, kad minėti asmenys dirbo teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarę rašytinių darbo sutarčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei darbdavys (pareiškėja), nei minėti darbuotojai negalėjo VDI darbuotojam pateikti nei rašytinių darbo sutarčių, nei kitų dokumentų, kurių pagrindu jie legaliai dirbtų. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio, DK nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pareiškėja buvo darbdavys, kuriam Užimtumo įstatyme taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Ankščiau aptartų įrodymų visetas teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. UAB „Laiptų studija“ nelegaliai dirbo 2 (du) asmenys (ABTĮ 56 straipsnis), nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos, pranešimai apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pateikti. Pareiškėja skunde iš esmės neneigia padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nepadarė nusižengimo ir dėl to jai nekyla teisinė atsakomybė.
Teismas pažymi, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Fizinis asmuo ir juridinis asmuo nėra tas pats subjektas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 str. 4 d.).
Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, nes pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, truko trumpai, pareiškėja pažeidimą padaro pirmą kartą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjos teiginys, kad VDI, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, priimdamas nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visumą, t. y. kad UAB ,,Laiptų studija“ direktorius pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo skirta administracinė nuobauda, pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, įmonėje dirbo du nelegalūs darbuotojai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir tai, kad skiriant finansinę sankciją įmonės vadovas pažeidimo nepripažino. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pažymėtina, kad pareiškėja veikia rizikingame ūkio sektoriuje (statybose), nelegalaus darbo atvejai nutraukti darbo inspektorių pastangomis, o pačiam pareiškėjui pašalinus pažeidimą. Argumentai, kad pažeidimas truko trumpai ir nesukėlė neigiamų padarinių, negali būti pagrindu mažinti pareiškėjui skirtiną baudą, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo socialiai vertingu ir atsakingu elgesiu ar pastangomis mažinti pažeidimu padarytą žalą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankciją, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta artima vidurkiui 3 700 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir sumažinta iki minimalaus dydžio, t. y. iki 1 736 Eur.
Teismas konstatuoja, kad VDI, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 3 700 Eur baudą (finansinę sankciją) pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį vidurkis yra 1 850 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Laiptų studija“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.