Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriui/atsakingam asmeniui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi/darbdaviui atstovaujančiu asmeniu/atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, 2020 m. rugsėjo 23 d., esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje dirbti E. M. ir E. V., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) apie minėtų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/darbdaviui atstovaujančiu asmeniu/atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu, neužtikrino, kad būtų saugiai organizuojami ir vykdomi laiptų betonavimo/montavimo darbai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. J. laiptų betonavimo darbus iš pastato pirmo į antrą aukštą vykdė nesant įrengtoms kolektyvinėms saugos priemonėms (aptvarams) ir nenaudodamas asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio; nebuvo numatytas ir įrengtas saugus patekimas į darbo vietas aukštyje – darbuotojas į pastato antrą aukštą, kur atlikinėjo suvirinimo darbus, patekdavo per klojinius; darbdaviui atstovaujantis asmuo nepateikė technologinės kortelės (laiptų betonavimo/montavimo technologijos) ar kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyti saugaus darbo sprendiniai konkrečioje laiptų įrengimo darbo vietoje; darbdaviui atstovaujantis asmuo neužtikrino, kad prieš darbų pradžią būtų išduota paskyra-leidimas, kur būtų numatytos būtinosios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės ir paskirtas asmuo toms priemonėms įgyvendinti bei neužtikrino, kad parenkant asmenines apsaugos priemones būtų įvertinta kritimo iš aukščio rizika betonuotojo darbo vietoje ir betonuotojui V. J. išduotos asmeninės apsaugos priemonės nuo kritimo iš aukščio (apraišai), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus, 28 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ 4 priedo 37 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 6, 9, 10, 11, 17 ir 65 punktus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, patvirtintų darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis priemonėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.13 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog neužtikrino saugaus darbo, tačiau nesutinka su nelegalaus darbo faktu. Jis (R. B.) (duomenys neskelbtini) g. vykdė laiptų betonavimo darbus. Sudarė sutartį tarp įmonių su užsakovu, su kuriuo tiksliai neapsibrėžė darbų pradžios, tačiau darbai turėjo prasidėti rugsėjo mėn. Darbo užmokesčius sutarė žodžiu, nes jie neviršijo 1 500 Eur ir pagal įstatymą neprivaloma sudarinėti sutarčių, bet vėliau patvirtino sutartį. Šiai dienai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra 4 darbuotojai, rugsėjo mėn. įmonėje dirbo 3-4 darbuotojai: jis (R. B.), V. J., T. Č. ir gali būti, kad tuo metu dirbo Ž. L., tačiau tiksliai negali pasakyti, nes greičiausiai jis vėliau buvo įdarbintas. Rugsėjo mėn. pradžioje sudarė sutartį su E. V. ir E. M., kad jie įrengs laiptų betonavimą pagal patentą ir susitarė, kad darbus atliks rugsėjo mėn. Greičiausiai, aptarė darbus su E. V. ir E. M. Naujininkuose, prie „Lidl“, rugsėjo mėn. pradžioje, kai pasirašė sutartį. Laiptų pagaminimo laikas užtrunka labai įvairiai, priklauso nuo laiptų konstrukcijos. Šiuo atveju laiptai turėtų būti padaryti per 2-3 dienas. Nesidomėjo, ar E. V. ir E. M. turėjo individualios veiklos pažymas, nes jokie teisės aktai to daryti neįpareigoja. Jis sudarė sutartis būtent su E. V. ir E. M., nes šie asmenys prieš tai turėjo patirties ir buvo vieninteliai kandidatai, kuriuos galėjo pasirinkti specifiniam darbui, t. y. jie turėjo betonuoti laiptus. E. V. ir E. M. pradėjo dirbti nuo rugsėjo 23 d. – tos dienos, kai atvažiavo pareigūnai. Negali tiksliai pasakyti, ar minėti asmenys dirba nuo rugsėjo 2 d. Dieną, kai buvo atvykę pareigūnai, objekte pats nebuvo, bet buvo V. J., E. V. ir E. M.. Tuo metu V. J. darė laiptinę gretimame name, o E. M. su E. V. darė laiptinę kaimyniniame name. (duomenys neskelbtini) g. yra dvibutis namas, dvi laiptinės. Su E. M. ir E. V. buvo sutarta, kad sumokės 300 Eur už laiptinę, darbas turėjo būti padarytas per rugsėjo mėn. Jam nebuvo svarbu, kaip jie tą atliks, kokiomis valandomis dirbs. Svarbu, kad darbas būtų padarytas. Jis (R. B.) suteikė E. V. ir E. M. darbo įrankius ir priemones, kartu su automobiliu, kuriame yra visi įrankiai skirti atlikti darbui. Didžioji įrankių dalis yra jo (R. B.). Yra paskolinęs E. V. savo automobilį, kuriuo pastarasis naudojasi atvažiuoti į darbą. Pasak R. B., seniai atidavė tą automobilį E. V., nes pats neturi kur laikyti automobilio, tai palieka pas E. V. kieme. Taip yra sutarę su E. V., tačiau jokių paskolos sutarčių sudarę nėra. Patikrinimo dieną į objektą E. V. ir E. M. patys atvyko jo (R. B.) automobiliu. Be to, E. V. ir E. M. buvo išduotos visos saugos priemonės. Jis (R. B.) nieko nesiėmė dėl kopėčių ir saugaus patekimo į antrą aukštą, objekte nebuvo saugaus patekimo į darbą aukštyje. Į aukštį V. J. patekdavo per klojinį. Aptvarai objekte gal ir buvo, o gal ir ne, tačiau turėjo būti. Taip pat leidimas dėl darbų saugos patekti į antrą prieš darbų pradžią nebuvo gautas. Vertinant dėl kritimo rizikos, antrame aukšte jokių atitvarų neturėjo. R. B. teigimu, į patį antrą aukštą asmenys galėjo užnešinėti įrankius, bet būti pačiame antrame aukšte per klojinį ir jame kažką daryti negalėjo, nes pats pagrindas yra tarp pirmo aukšto erdvė, kur remontuojasi laiptai. Tai tokios kaip ir būtinybės patekti į antrą aukštą nebuvo, o jei patekdavo, tai per klojinį. Klausimas, kiek klojinys yra saugus dalykas lipti į antrą aukštą, turbūt, tai yra ne kopėčios. V. J., kuris yra įmonės darbuotojas, objekte įrenginėjo laiptus. Įmonės pareiginiuose nuostatų 1.6 punkte yra nurodyta, kad asmuo turi apmokyti ir prainstruktuoti naujus įmonės darbuotojus, konsultuoti įmonės subrangovus ir kitus įmonės vadovo paskirtus žmones. Atitinkamai V. J. buvo kitame objekte ir atliko konsultaciją tiems dviem žmonėms, kadangi E. M. ir E. V. ne visus dalykus galėjo atlikti. Šia tema buvo kalbėta su E. V., jis turėjo perduoti tą visą informaciją E. M., kad jeigu bus klausimų, gaus sąskaitą už konsultaciją. Tokia sąskaita yra išrašyta spalio 29 d., apmokėta ir priduota VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai tokius laiptus įrenginėja, tačiau dabar tai tampa ne pagrindinė įmonės veikla. Į klausimą, kodėl V. J. tokiam pačiam darbui priimamas į darbą, o E. V. su E. M. nepriimami, R. B. paaiškino, kad įmonės užsakymai nėra pastovūs ir, kad balansuotų, atsiranda poreikis samdyti žmones tokiam darbui atlikti. Laiptinių susirenka esamiems darbuotojams pakankamai, tačiau, kad numatytų pastovią darbų tėkmę ištisus metus papildomiems darbuotojams yra be galo sunku. Tai yra neprognozuojama, vieną savaitę turi darbų, kitą neturi. Todėl kai atsiranda užsakymai, į kurių terminus gali netilpti, imasi kitų priemonių ir samdo subrangovus. Per 2020 m. jo įmonė samdė 4-5 fizinius asmenis, kurie dirbo su verslo liudijimais laiptų atlikimo darbams. E. V. dirbo jo įmonėje ir anksčiau, iki 2020 m. sausio 6 d., tačiau darbo santykiai buvo nutraukti, nes darbai nėra pastovūs, o geriausi darbuotojai gauna darbus ir lieka įmonėje. Patikrinimo metu, užfiksuotas asmuo neatliko tų pačių darbų su įmonėje dirbančiu V. J.. V. J. konsultavo asmenį, kaip atlikti tam tikras užduotis. Pas juos įmonėje konsultacija yra tada, kai kartais ir parodai, kaip reikia padaryti, ir tai gali būti konsultacijos dalis. Nežino, kodėl E. V. ir E. M., atvykus darbo inspekcijai, pasišalino. Jeigu jie turi skolų, tai neaišku, kas galėjo atvažiuoti ir reikalauti. Šoko būsenoje žmonės gali įvairių sprendimų priimti ir nebūtinai daryti adekvačius sprendimus. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nežino, kodėl V. J. nurodė, kad apmokė tik vieną asmenį. Buvo žmonės, nežino, kodėl jis taip nusprendė. Įmonėje kaupia rangos sutartis, PVM sąskaitas faktūras, bet registracijos nėra. Turi popierinius variantus, kuriuos kaupia buhalterijoje. 2020 m. įmonė yra sudariusi daug rangos sutarčių. Nesieks 100 sutarčių, bet didžioji dauguma, neviršijus 1 500 Eur, sudaroma žodine foma tiek su klientais, tiek su rangovu. Kiek žinoma, įstatymas nenumato rangos sutarčių rašytinės formos, kai neviršija 1 500 Eur sumos. Įmonė sudarė 5 rangos sutartis, kur asmenys dirba su patentais. Dauguma yra žodinių sutarčių, jeigu nereikia įrodymų. 2020 m. įmonė yra sudariusi rangos sutartis su šiais asmenimis, kurie dirba pagal verslo liudijimus: E. R., Ž. L., E. M., E. V. ir dar vienu asmeniu. Paskutinės rangos sutartys sudarytos neseniai, o su E. R. dar prieš tai buvo, gal 2019 m., t. y. prieš E. V. ir E. M. sutartis 2020 m. yra sudaryta viena arba dvi rangos sutartys. Žino, kad vasarį tikrai su E. R. sudarė kvitą, greičiausiai turėtų mėtytis kažkur sutartis. 2020 m. yra tikrai sudaręs 1-2 žodines sutartis su D., atrodo, ir V. dėl tų pačių laiptų betonavimo darbų. Šiaip stengiasi rašytinių nesudarinėti, tik sudaro, kai reikia įrodymų. Šiuo atveju sudarė, nes reikėjo dokumentų. Jie atrodė nepatikimi, todėl buvo pagrindas sudaryti sutartis. Reikėjo apsidraudimo, kad įvykdys sąlygas. Jeigu parašė, kad išsiims patentus, tai turi išsiimti. Jo nuomone, tai draudimas, kad išsiims patentus. Jeigu esi tikras, kad žmogus turi patentą, tai viskas tvarkoje, o suabejojus rašai sutartį. Dėl rangos sutarčių numeravimo R. B. paaiškino, kad su E. M. sutartis Nr. 01, su E. V. Nr. 2, tai jo visos sutartys sudaromos metai, mėnuo, diena ir numeris, jeigu daugiau negu viena sudaroma rašoma -1, -2. Neklausė jų, ar turi liudijimus, neprašė parodyti. Duodant sutartį pasakė jiems, kad privalo įsigyti ir viskas, tačiau neįsitikino, ar jie įsigijo patentus. Jeigu čia įstatymo pažeidimas, tai šią klaidą pripažįsta. Kažkaip įsivaizdavo, kad parašius sutartį to pilnai užtenka. Pavyzdžiui, jeigu su žmogumi susitari mokėti 300 Eur ir žmogus nurodo, jog nemoka kažko, tada sutaria dėl 270 Eur, sąskaitos dėl mokymų neišrašo. Šiuo atveju išrašė, nes žinojo, kad reikės įrodyti, jog mokė. 2020 m. rugsėjo 23 d. vyko ir darbas, ir konsultacija. Šiuo atveju du žmonės buvo įpareigoti atlikti vieną darbą. Visi trys žmonės buvo viename pastate, jie visi trys tuos pačius laiptus įrenginėjo. PVM sąskaita faktūra už mokymą išrašyta tik spalio 30 d., nes spalio mėn. baigėsi laiptų gamyba, kad suvestų visus skaičius. Išrašė tada, kai baigėsi užsakymas, kad teisingai sudėliotų mėnesio apskaitą. Negali paaiškinti, kodėl E. V. ir E. M. nurodė, jog jų darbo laikas nuo 8.00-17.00 val.

Liudytojas J. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. žino tik kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, asmeniškai jo nepažįsta. Vedėjo pavedimu 2020 m. rugsėjo 23 d. su kolegomis atliko patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo neatsimena. Prieš patikrinimą gatvėje pakėlė droną, kurio pagalba apžiūrėjo visą objektą. Tada nuvažiavo į patį objektą, patikrinimo pradžia buvo apie 10.00 val. Gatvės pradžioje, 4 name buvo matyti mūro darbus atliekantys asmenys. Patikrinus vieną įmonę, joje viskas buvo tvarkoje. Paklausė kolegos G. K., kuris valdė droną, ar dar yra asmenų atliekančių darbus. G. K. nurodė, kad šalia vyksta darbai. Pasak liudytojo, iš karto nuėjo į šalimais esamą namą, kur viduje dirbo du vyrai. Jie darė paruošiamuosius laiptų betonavimo darbus, suko armatūras. Paklausus jų, kokioje įmonėje jie dirba, įmonėje dirbantis asmuo V. J. atsakė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus, kiek jų čia dirba, V. J. atsakė, kad trys. Pasitikslinus ar dirba trise, jau kitas asmuo E. V. atsakė, kad dviese. Paklausus dėl trečio asmens, atsakė, kad kažkur išėjęs. Tikrinant „(duomenys neskelbtini)“ Sodros duomenis, E. V., nusiėmęs pirštines, pasiėmė cigaretę ir išėjo pro duris. Nuėjus E. V. iš paskos pastebėjo, kad E. V. kažką pasakė kitam vyrukui, kuris pasileido bėgti per gatvę. Jis (J. V.) dar pašaukė tą vyruką, bet jis neatsigręžęs toliau nubėgo. Su G. K. pagalba, kadangi jis buvo pakėlęs droną, surado tą vyrą, kuris pabėgo. Nuvažiavus vyruką pasiėmė. Vėliau paaiškėjo, kad tas vyras yra E.. Jis buvo su barzda. E. M. sakė, „o kolega nepasakė, kad yra dronas, būčiau pabėgęs ir pasislėpęs į krūmus“. Parsivežus jį į statybos objektą ten apsiklausė. Vyrukas sakė, kad nieko bendro su objektu neturi, tik ėjo ieškotis darbo. Vėliau sakė, kad ten ieškojo butelių. Sakė, kad nieko bendro su „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Apklausus jį, jis iš objekto buvo paleistas. Tuo metu jam (J. V.) R. B. nebuvo žinomas, tik žinojo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. E. M. sakė, kad nieko bendro su šia įmone neturi, tik ėjo ieškotis darbo. Apklausos metu E. M. skambino pats E. V., kuris iš objekto išvažiavo, kol gaudė E. M.. E. M. po pokalbio telefonu viską pamiršo, prarado atmintį. Kai grįžo su E. M., E. V. jau buvo išvažiavęs geltonu autobusiuku. Galiausiai pagal įmonės pavadinimą atsekė duomenis, kolega „(duomenys neskelbtini)“ jau žinojo, patikrinus duomenis pasakė, kad čia tie patys asmenys, dalyvavę prieš tai byloje. T. V. paskambino E. V., bandė jį apklausti, tačiau jis negrįžo atgal į objektą. Trečiasis asmuo buvo įdarbintas oficialiai ir apklaustas raštu. Pradžioje šis asmuo sakė, kad nežino tų vyrukų, gal jie ėjo pro šalį. Vėliau rašė, kad jie buvo užėję, bet jų nepažįsta. Nei vadovas, nei jis neprašė jokių pagalbinių darbuotojų. Jis sakė, kad nieko nežino apie kažkokius pagalbinius darbininkus, dirbo vienas. Apžiūrėjus vietą buvo pastebėtas ne vienas įrankis, buvo kelios pirštinės, kelios ruletės. Pasak liudytojo, jau jam užėjus patikrinimo metu matė, kad E. V. buvo su pirštinėmis ir tuo metu dėjo grąžtą, dirbo kartu prie laiptų. Grąžtas veikė, vaizdo įraše turėtų girdėtis gręžimas. Jam (J. V.) įeinant girdisi, kad gręžia, o įėjus E. V. tą grąžtą padeda ir atsisukęs kažką daro, ar armatūrą pjovė, ar gręžė skyles. Peržiūrėjus drono įrašus matyti, kad pats E. M. antrame aukšte ant stogo prie tų pačių laiptų kažką matuoja. Patikrino duomenis bazėje, kai atsivežė E. M. atgal į objektą, o kito asmens pavardę sužinojo patikrinimo metu, kadangi apsiklausinėjo dirbantį įmonės darbuotoją. Kolega prisiminė, kad tokią įmonę yra girdėjęs, pažiūrėjo kokie prieš tai asmenys dalyvavo prieš tai byloje. Turėjo E. V. duomenis ir patikrinimo metu jam buvo paskambinta. Kiek atsimena, E. V. pakėlęs ragelį sakė, kad dabar jis išvažiavęs iš Vilniaus, nieko nežino ir negrįš. Patikrinimo metu V. J. nenurodė, kad jis atlieka laiptų konsultavimo funkcijas. V. J. teigimu, jis apie tuos darbuotojus nieko konkretaus nežinojo. Jo paklausus, ar tie asmenys buvo atsiųsti įmonės vadovo ar pats prašė darbuotojų pagalbos, V. J. atsakė neigiamai ir patikrinimo metu tokių aplinkybių neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, E. V. ir E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko nustatytas funkcijas – atliko laiptų betonavimą darbdavio paskirtame objekte. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, priešingai nei nurodo R. B., tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Iš bylos duomenų matyti, kad darbdavys R. B. nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, suteikė darbuotojams darbo priemones. Taigi pirmiau minėtos E. V. ir E. M. aplinkybės patvirtina esant šalių pavaldumą, kas būdinga darbo sutarties požymiams, o ne civiliniams teisiniams santykiams, tame tarpe ir sudarius rangos sutartį.

Teismas atmeta R. B. gynybinę poziciją, neva patikrinimo metu V. J. apmokė E. V. ir E. M., kadangi tokia gynybinė versija yra nelogiška ir nepagrįsta, įvertinus tiek jo paties išsakytus teiginius teismo posėdžio metu, tiek liudytojų parodymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš pradžių apklausiamas teisme R. B. teigė, kad sudarė rangos sutartis būtent su E. M. ir E. V., nes šie asmenys prieš tai turėjo patirties ir buvo vieninteliai kandidatai, kuriuos galėjo pasirinkti specifiniam darbui – laiptų betonavimui. Štai vėliau R. B. pozicija kito ir jis teigė, kad V. J. buvo kitame objekte ir atliko konsultaciją tiems dviem žmonėms, kadangi E. M. ir E. V. ne visus dalykus galėjo atlikti, kad patikrinimo metu užfiksuotas asmuo neatliko tų pačių darbų su įmonėje dirbančiu V. J., o pastarasis konsultavo asmenį, kaip atlikti tam tikras užduotis. Dar vėliau, apklausus liudytojus, R. B. jau keitė parodymus supratęs situacijos kontekstą tos pačios apklausos metu ir nurodė skirtingas aplinkybes dėl rašytinių rangos sutarčių sudarymo, neva įprastai, sumai neviršijant 1 500 Eur nesudaro rašytinių rangos sutarčių, tačiau šiuo atveju sudarė, nes reikėjo dokumentų, įrodymų. E. V. ir E. M. jam atrodė nepatikimi, todėl buvo pagrindas sudaryti sutartis. Reikėjo apsidraudimo, kad įvykdys sąlygas, jeigu sutartyje parašė, kad išsiims patentus, tai turi išsiimti. Sudarant sutartis asmenų neklausė jų, ar turi liudijimus, neprašė parodyti. Neįsitikino, ar jie įsigijo patentus. Jeigu čia įstatymo pažeidimas, tai šią klaidą pripažįsta. Tokie R. B. parodymai verčia abejoti tuo, kad iš tiesų E. V. ir E. M. dirbo rangos sutarčių pagrindu, nes pagal šiuos parodymus matyti, kad iš pradžių jis asmenis pasamdė, nes buvo tinkamiausi kandidatai tokiam darbui, vėliau jau nurodo, kaip nepatikimus ir kuriems reikėjo apmokymų. Taigi jo keliama versija apie patikrinimo metu atliktą apmokymą yra nelogiška ir nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad iš tyrimo metu pateikto V. J. paaiškinimo turinio matyti, kad jis dirbo vienas, daugiau niekas jam nepadėjo; kad jo darbus žiūrėjo du žmonės; parodžius pasišalinusio E. V. nuotrauką nurodė, kad parodytas pilietis laikė jam armatūrą; kad pastarasis į statybos objektą atėjo apie 9.30 val. ir kelis kartus matytas įmonės statybos objektuose (b. l. 13). Apklausiamas teisme liudytojas V. J. savo poziciją pakeitė ir stengdamasis duoti palankius parodymus darbdaviui R. B. teigė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. atvažiavus darbo inspekcijai, tuo metu vienam žmogui aiškino, kaip reikia daryti laiptus. Neatsimena, ką konkrečiai aiškino, rodė kaip pasukt, nežino kaip pasakyti. Direktorius pasakė, kad atvažiuos žmogus ir jam reikės paaiškinti, kaip padaryti laiptus, nes jis to nesupranta. Atvažiavo vienas žmogus vardu E.. Paklausus, ką mokė daryti E. V., liudytojas nurodė, jog nespėjo apmokinti, nes atvyko darbo inspekcija. E. V. gal armatūrą rankose turėjo, kai įėjo inspektorius. Neatsimena, ar E. V. ką nors gręžė. Įmonės vadovas tą pačią dieną pasakė, kad atvažiuos žmogus ir jam reikės paaiškinti, kaip padaryti darbą. Pasak liudytojo, rašydamas paaiškinime nurodė, kad du žmonės, o dabar apklausiamas nurodo, kad vienas, tai gal ne taip suprato klausimą, todėl skiriasi paaiškinimai. Teismas, tokiais pastarojo liudytojo V. J. parodymais nesiremia, kadangi jie prieštaringi, neatitinka jo paties pirminio paaiškinimo turinio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir kitų apklaustų liuydytojų parodymų turinio.

Antai apklausiamas teisme VDI skyriaus darbuotojas J. V. nurodė, kad patikrinimo metu paklausus kiek objekte asmenų dirba, V. J. atsakė, kad trys. Pasitikslinus ar dirba trise, jau kitas asmuo E. V. atsakė, kad dviese. J. V. teigimu, V. J. pradžioje sakė, kad nežino tų vyrukų, gal jie ėjo pro šalį. Vėliau rašė, kad jie buvo užėję, bet jų nepažįsta. Nei vadovas, nei jis neprašė jokių pagalbinių darbuotojų. Jis sakė, kad nieko nežino apie kažkokius pagalbinius darbininkus, dirbo vienas. Tokias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 31). Liudytojas E. V. laikėsi panašios pozicijos kaip ir V. J. bei teigė, kad V. J. mokino, tiesiog aiškino, kaip reikia daryti. E. M. nereikėjo nieko aiškinti, jis buvo kaip pagalbinis. E. M. atnešė lentas, sutvarkė armatūras, matavosi kokių lentų gali reikėti, vaikščiojo su rulete arba daiktus nešiojo. Jo teigimu, PVM sąskaita faktūra pateikta buvo už tai, kad galbūt jį apmokė V. J.. Pats R. B. iš pradžių apklausiamas teisme teigė, kad V. J. buvo kitame objekte ir atliko konsultaciją tiems dviem žmonėms, kadangi E. M. ir E. V. ne visus dalykus galėjo atlikti bei nežino, kodėl V. J. nurodė, kad apmokė tik vieną asmenį. Kaip jau buvo minėta, vėliau R. B. paaiškino, kad visi trys žmonės buvo viename pastate, jie visi trys tuos pačius laiptus įrenginėjo. Tuo tarpu E. M. taip pat dvejodamas teigė, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta turbūt už mokymus, kažkas tokio, už konsultaciją. Konsultacija turbūt buvo apie darbo eigą, V. J. kažką sakė, apmokė, tai išrašė. Liudytojo teigimu, jis nesuprato, kaip reikia dirbti su armatūros konstrukcija. V. J. asmeniškai jį apmokė, rodė, kaip dedasi armatūra, kaip ją reikia rišti. Nežino, kodėl V. J. nurodė, kad jo neapmokė. Vėliau E. M. apklausiamas nurodė, kad reikia patirties dirbant su armatūra, o jis minimaliai mokėjo daryti darbus su armatūra. Rugsėjo 23 d. pats savo nuožiūra lankstė armatūrą, jam niekas nesakė, kad sulankstytų. Maždaug žino, kaip sulankstyti armatūrą, ne viską moka, bet ten gi nereikia mokslo.

Bendrame bylos aplinkybių kontekste taip pat pažymima, kad net jei ir tikėti, jog asmenys veikė rangos sutarčių pagrindu, kuriose buvo numatyta, jog rangovas teikia medžiagas ir priemones darbui atlikti, ko iš esmės nedraudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 6.648 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, tačiau tokiu atveju užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus. Šiuo gi atveju, tokių dokumentų, galinčių patvirtinti, jog rangovo suteiktos medžiagos buvo perduotos užsakovui, nėra, jų VDI Vilniaus skyriui, pateikdamas rangos sutartis, nepateikė ir įmonės vadovas R. B.. Be kita ko, rangos sutartyse numatyta darbų kaina ir atsiskaitymo tvarka, pagal kurią, už atliktus darbus rangovas sumoka per 5 darbo dienas nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš tyrimo metu pateikto E. V. paaiškinimo matyti, kad objektą baigė kartu su E. M., kai jau buvo išsiėmę patentus, nors apklausiami teisme pastarieji teigė po patikrinimo daugiau objekte nesilankę. Išties tokią aplinkybę galėtų patvirtinti liudijimų duomenų tikrinimo išraše užfiksuoti duomenys, kad E. M. ir E. V. verslo liudijimai išduoti 2020 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 24-25), kai pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 2020-10-19, 2020-10-29 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka laiptų įrengimą už 300 Eur iš paslaugų pardavėjų E. V. bei E. M., kartu nurodomi verslo liudijimo numeriai (b. l. 19-20), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta nei darbų perdavimo-priėmimo akto kopija, neaišku ir kodėl tarp sudarytų kvitų yra 10 dienų skirtumas. Maža to, apklausiami teisme E. V. ir E. M. nurodė išvis, kad objekte dirbo tik tą vieną dieną, o po inspekcijos patikrinimo jame daugiau nebedirbo. Pastarosios aplinkybės, gretinant jas tarpusavyje, ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme tik patvirtina, kad rangos sutartimis buvo siekiama nuslėpti tikrąją darbo teisinių santykių kilmę, o ne faktiškai atlikti darbus, kaip tai numatyta rangos sutartyse.

Byloje pateiktose rangos sutartyse yra sutarta, kad rangovas įsipareigoja atlikdamas darbus turėti galiojantį verslo liudijimą arba VMI reikalavimus atitinkantį dokumentą, kuris suteikia teisę atlikti sutartyje numatytus darbus. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2744/2011; Nr. N575-454/2012). Nagrinėjamu atveju matyti, kad patikrinimo metu, praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo sudarytų rangos sutarčių, kuriomis rangovai įsipareigojo atlikti darbus turint galiojantį verslo liudijimą, nei E. M., nei E. V. neturėjo galiojančio verslo liudijimo, jie minėtiems asmenims išduoti tik 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus dviem dienom po VDI atlikto patikrinimo (b. l. 24-25).

Atitinkamai, įvertinus ir susiejus visas aplinkybes į vieningą visumą, darytina išvada, kad R. B. leido E. M., E. V. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesudarius darbo sutarties, tai atitinka nelegalaus darbo požymius, t. y. nagrinėjamu atveju R. B. veikė paslėpto nelegalaus darbo forma, kadangi iš pirmiau įvertintų aplinkybių matyti, jog šiuo atveju abi šalys siekė nuslėpti darbo santykius.

Teismas įvertinęs asmenų parodymus, tikslina nelegalaus darbo laiką ir nustato, kad E. V. ir E. M. nelegaliai dirbo ne laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., o tik 2020 m. rugsėjo 23 d., kai į objektą atvyko VDI inspektoriai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik E. M. nurodė, kad jie dirbo apie savaitę objekte, tačiau kiti asmenys tvirtino, kad dirbo pirmą dieną. Teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu šias abejones vertina R. B. naudai.

Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/darbdaviui atstovaujamu asmeniu/atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, 2020 m. rugsėjo 23 d., leido įmonėje dirbti E. M. ir E. V., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė VSDFV apie minėtų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku R. B. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

R. B. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (1 punktas); sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus (15 punktas). Pagal 28 straipsnio 1 ir 2 dalis kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones (1 dalis). Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ 4 priedo 37 punktą, nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 6 punktą prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. 9 punkte numatyta, kad pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Pagal 10 punktą pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos. Pagal 11 punktą darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas); įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas, kurį tvirtina darbdavys; paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo, kuris privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės; darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime. Pagal 17 punktą statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse, o 65 punkte numatyta, kad angos sienose, prie kurių paklotas (perdengimas) yra tik iš vienos pusės ir atstumas nuo pakloto iki angos apačios sienoje yra mažesnis negu 0,7 m, turi būti aptvertos arba uždengtos.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, patvirtintų darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis priemonėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.13 punktą darbdavys, siekdamas vertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/425, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais privalo sudaryti rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelę, vadovaudamasis Nuostatų 1, 2 ir 3 priedais. Jeigu kenksmingų, pavojingų veiksnių yra daugiau, negu nurodyta Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelėje (Nuostatų 1 priedas), darbdavys šią lentelę gali papildyti atskirais neišvardytais veiksniais; parengti Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą pagal Nuostatų 4 priedą, vadovaudamasis sudaryta Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentele bei atsižvelgdamas į Nebaigtinį asmeninių apsaugos priemonių (Nuostatų 5 priedas) ir Nebaigtinį darbų arba darbo sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių (Nuostatų 6 priedas), sąrašus, kuriuos, jei reikia, darbdavys gali papildyti asmeninių apsaugos priemonių bei darbų arba darbo sričių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių, pavadinimais. Darbdavys, rengdamas Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, privalo konsultuotis su darbdavio įgaliotais asmenimis darbuotojų saugai ir sveikatai, specialistais, darbuotojų atstovais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. B. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Šioje byloje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, ginčo nekilo, apklausiamas teismo posėdžio metu R. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad E. V. ir E. M. buvo išduotos visos saugos priemonės. Jis (R. B.) nieko nesiėmė dėl kopėčių ir saugaus pateikimo į antrą aukštą, objekte nebuvo saugaus patekimo į darbą aukštyje. Į aukštį V. J. patekdavo per klojinį. Pasak R. B., aptvarai objekte gal ir buvo, o gal ir ne, tačiau turėjo būti. Leidimas dėl darbų saugos patekti į antrą prieš darbų pradžią nebuvo gautas. Vertinant dėl kritimo rizikos, antrame aukšte jokių atitvarų neturėjo. R. B. teigimu, į patį antrą aukštą asmenys galėjo užnešinėti įrankius, bet būti pačiame antrame aukšte per klojinį ir jame kažką daryti negalėjo, nes pats pagrindas yra tarp pirmo aukšto erdvė, kur remontuojasi laiptai. Tai tokios kaip ir būtinybės patekti į antrą aukštą nebuvo, o jei patekdavo, tai per klojinį. Klausimas, kiek klojinys yra saugus dalykas lipti į antrą aukštą, turbūt, tai yra ne kopėčios.

Be pirmiau minėtų parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2-3). Taip pat 2020 m. lapkričio 16 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0610 nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. J. laiptų betonavimo darbus iš pastato pirmo į antrą aukštą vykdė nesant įrengtoms kolektyvinėms saugos priemonėms (antrajame pastato aukšte nebuvo aptvertos angos sienose ir grindyse) ir nenaudodamas asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio; nebuvo numatytas ir įrengtas saugus patekimas į darbo vietas aukštyje- darbuotojas į pastato antrą aukštą, kur vykdė armatūros suvirinimo arbus, patekdavo klojiniais (b. l. 4-6). Aplinkybė, jog statybos objekte buvo nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, užfiksuota Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. tyrimo veiksmų protokole, iš kurio matyti, kad darbuotojai statybos objekte buvo be šalmų, objekte nėra įrengtos patekimo į darbo vietą 2 aukštą priemonės, darbuotojai lipa „apalupke“ – pradėtais montuoti laiptais (b. l. 14), šią aplinkybę nurodė ir statybos objekte dirbęs darbuotojas V. J. savo paaiškinime, kad į antrą aukštą lipa per „apalupkes“, kopėčių nėra (b. l. 13). Būtent šią aplinkybę kartu patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „2020_0923_095521_138.MOV“, kuriame matyti, kad V. J., rašydamas paaiškinimą nurodė, jog lipa per „apalupkes“ (b. l. 31). Taigi, bendrovės vadovas R. B., būdamas atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu, neužtikrino, kad būtų saugiai organizuojami ir vykdomi laiptų betonavimo/montavimo darbai statybos objekte. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog bendrovės vadovas R. B. VDI Vilniaus skyriui pateikė dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti kokios numatytos prevencinės priemonės konkrečiame objekte ir kas atsakingas už tų priemonių įgyvendinimą bei kuriuose būtų nurodyti saugaus darbo sprendiniai konkrečioje laiptų montavimo darbo vietoje, tokia aplinkybė užfiksuota ir VDI Vilniaus skyriaus Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 4-6). Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/darbdaviui atstovaujamu asmeniu/atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu, neužtikrino, kad būtų saugiai organizuojami ir vykdomi laiptų betonavimo/montavimo darbai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. J. laiptų betonavimo darbus iš pastato pirmo į antrą aukštą vykdė nesant įrengtoms kolektyvinėms saugos priemonėms (aptvarams) ir nenaudodamas asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio; nebuvo numatytas ir įrengtas saugus patekimas į darbo vietas aukštyje – darbuotojas į pastato antrą aukštą, kur atlikinėjo suvirinimo darbus, patekdavo per klojinius; darbdaviui atstovaujantis asmuo nepateikė technologinės kortelės (laiptų betonavimo/montavimo technologijos) ar kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyti saugaus darbo sprendiniai konkrečioje laiptų įrengimo darbo vietoje; darbdaviui atstovaujantis asmuo neužtikrino, kad prieš darbų pradžią būtų išduota paskyra-leidimas, kur būtų numatytos būtinosios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės ir paskirtas asmuo toms priemonėms įgyvendinti bei neužtikrino, kad parenkant asmenines apsaugos priemones būtų įvertinta kritimo iš aukščio rizika betonuotojo darbo vietoje ir betonuotojui V. J. išduotos asmeninės apsaugos priemonės nuo kritimo iš aukščio (apraišai), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus, 28 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ 4 priedo 37 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 6, 9, 10, 11, 17 ir 65 punktus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, patvirtintų darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis priemonėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.13 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kuris protokole kvalifikuotas tinkamai.

Dėl R. B. skirtinų nuobaudų

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, tuo tarpu ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia). Įvertinama ir R. B. asmenybė – gana jauno amžiaus, dirbantis, administracinių nusižengimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų, visi jo padaryti nusižengimai iš esmės susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 26-29), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Nagrinėjamu atveju jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog R. B. iš esmės nėra neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. B. skirtina šios dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį nesiekiant šios nuobaudos vidurkio, taip pat už administracinį ANK 96 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio šešių šimtų eurų (1600 Eur) dydžio baudą.

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dviejų šimtų keturiasdešimties eurų (240 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio šešių šimtų eurų (1600 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125961027.