Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams T. V., G. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi galiojančią administracinę nuobaudą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 95 str. 1 d., dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1-2 d. bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties apie E. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, atvežė į statybos objektą ir 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val. leido įmonės naudai statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti pagalbinius darbus įrenginėjant laiptus.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovai T. V., G. Z. paaiškino, kad R. B. administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas, dėl to prašo skirti R. B. LR ANK 95 str. 1 d. numatytos baudos vidurkį, kadangi jis neprisipažino kaltas dėl padaryto nusižengimo bei neigia jį padaręs.

R. B. neprisipažino kaltas dėl nusižengimo, paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonė vykdo laiptų įrengimo veiklą. Dažniausiai laiptus įrenginėja vienas jų įmonės darbuotojas. R. K. žodiniu prašymu užsakė laiptų įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal šį užsakymą laiptų įrengimo darbus turėjo atlikti vienas įmonės darbuotojas E. V., darbai turėjo būti atlikti maždaug per savaitę. Tokius darbus paprastai atlieka vienas darbuotojas ir pagalbininko nereikia, tik vėliau atliekant betonavimą padeda antras darbuotojas, nes betonas greitai džiūsta. 2019 m. kovo 5 d. buvo pirma darbų atlikimo diena. Susitarė, kad darbuotoją E. V. iš Vilniaus į Šalčininkus vežios jis (R. B.), medžiagos į objektą jau buvo nuvežtos. Prieš išvažiuojant darbuotojas E. V. paprašė kartu pavežti jo draugą E. M., sutiko. Kiek suprato E. M. tuo metu niekur nedirbo. E. M. buvo apsirengęs darbiniais rūbus. Nesidomėjo dėl kokios priežasties E. M. vyko į Šalčininkus. Atvykus į objektą paliko darbuotoją E. V. su E. M., o pats išvažiavo. Su E. M. dėl darbų atlikimo nesitarė, pastarasis jokių darbų jo įmonei neatliko, jokios naudos jo įmonė neturėjo, darbo inspektorius vertė jį prisipažinti dėl neva padaryto nusižengimo, patyrė psichologinį spaudimą, prašo bylą nutraukti.

Liudytojas E. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie metus. Jo darbo pobūdis – laiptų įrengimas. Dažniausiai dirba vienas. Vykdamas į darbą dėvi sportinio stiliaus rūbus, vėliau persirengia darbiniais rūbais, kuriuos davė darbdavys: kelnes, džemperį su striuke, batus. Šie rūbai nėra pažymėti specialiais ženklais, jie išduodami priimant į darbą, taip pat darbdavys aprūpina darbo įrankiais. 2019 m. kovo 5 d. turėjo užsakymą Šalčininkuose, gyvenamajame name turėjo įrengti laiptus: susukti laiptų karkasą, įtvirtinti armatūrą ir užlieti betoną. Šį darbą taip pat turėjo atlikti vienas, darbo atlikimo terminas nustatytas nebuvo. 2019 m. kovo 5 d. buvo pirma darbo diena. Iš Vilniaus į Šalčininkus jį atvežė direktorius R. B.. Kartu paėmė draugą E. M.. Pastarasis tuo metu buvo bedarbis, ieškojo darbo, paėmė jį norėdamas supažindinti su savo darbo pobūdžiu, jeigu pastarajam šis darbas tiktų, vėliau būtų pasiūlęs jam darbą. Paprašė direktoriaus, kad pavežtų jo draugą, direktorius sutiko, tačiau neklausinėjo, dėl ko E. M. važiuoja į Šalčininkus, atvežė į objektą, paliko jį ir jo draugą ir išvažiavo. Atsivežė darbo įrankius, kuriuos suteikia darbdavys, montavo medinį karkasą. Atvažiavus darbo inspektoriams suko laiptų karkasą, draugas E. M. stovėjo šalia. E. M. buvo apsivilkęs paprastus rūbus, jo rūbai skyrėsi nuo jam (liudytojui) išduotų darbdavio darbinių rūbų. E. M. jokių darbų faktiškai neatliko, stebėjo kaip vyksta darbas. Šalčininkų mieste laiptus įrenginėjo tris dienas. Įvykio dieną darbą atlikinėjo vienas, sekančią dieną darbus dirbo vienas, o trečią dieną padėti atlikti betonavimo darbus buvo atvykęs dar vienas įmonės darbuotojas.

Apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad metus laiko niekur nedirbo. Jo draugas E. V. dirba darbininku. Pastarasis pasiūlė atvažiuoti pažiūrėt ką jis dirba, sakė, kad jei patiks galės bandyti dirbti. 2019 m. kovo 5 d. su draugu E. V. susitiko Vilniuje. Prie jų privažiavo autobusiukas, kurį vairavo įmonės, kurioje dirba E. V., direktorius R. B.. Pastarasis E. V. prašymu atvežė juos į Šalčininkus, jokių pretenzijų, kad jis (E. M.) važiuoja darbiniu transportu R. B. nereiškė. Tuomet vilkėjo sportinį kostiumą, su savimi turėjo savo darbinius rūbus. Kadangi anksčiau dirbo statybose žinojo, kad bus dulkių, nenorėdamas išpurvinti savo rūbų persirengė darbiniais rūbais. Atvažiavus draugas E. V. persirengė darbiniais rūbais, pastarasis turėjo susukti laiptų karkasą. Jis stebėjo darbą. Atvykus darbo inspektoriams jis stovėjo ir žiūrėjo kaip E. V. dirba. Nei E. V., nei R. B. jam jokio darbo ir atlygio nežadėjo, važiavo į Šalčininkus su tikslu pažiūrėti kaip yra dirbama. Su R. B. išvis nebendravo.

L. R. K. parodė, kad su sutuoktine gyvena neužbaigtame statyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vykdo laiptų įrengimo darbus sužinojo internete. Apžiūrėjo įrengtus laiptus, susidomėjo, paskambino nurodytu telefonu. Bendravo su (duomenys neskelbtini) vadovu R. B.. Sutarė dėl laiptų įrengimo. Iš pradžių buvo sudaryta žodinė sutartis, po darbų atlikimo pareikalavus garantijos sudarė rašytinę sutartį. 2019 m. kovo 5 d. rašytinė sutartis dar sudaryta nebuvo. 2019 m. kovo 5 d. į jo namus atvažiavo E. V. kartu su E. M., atvežė medžiagas ir pradėjo įrenginėti laiptus. Dirbo tik E. V., E. M. vieną kartą ar du padavė E. V. pagalį, tačiau faktiškai jokių darbų neatliko. Išėjęs į lauką parūkyti pamatė už netoliese esančio paminklo du asmenis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo darbo inspektoriai. Pastarieji įsibrovė į jo namus ir filmavo be jo leidimo, aiškino, kad E. M. dirba nelegaliai. Nors faktiškai E. M. jokių darbų neatliko. Laiptų įrengimas užtruko apie penkias dienas. Laiptų įrengimo pagrindinius darbus atliko vienas E. V., pagalbinis darbuotojas buvo atvykęs tik kai liejo betoną, šis darbininkas vėliau buvo atvykęs išrinkti karkasą ir išvežti šiukšles.

Iš peržiūrėto teismo posėdžio metu vaizdo įrašo matyti, kad R. K. gyvenamajame name E. V., apsirengęs darbiniais rūbais, įrenginėja laiptus, rankose laiko pieštuką, šalia atsirėmęs į medinį turėklą stovi E. M., kuris dėvi tamsias kelnes, džemperį su gaubtuvu, yra su baltos spalvos darbinėmis pirštinėmis. Šalia E. V. sėdi R. K..

2019 m. kovo 5 d. tyrimo veiksmų protokole, surašytame LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriaus G. Z., T. V., nurodyta, kad 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val. statomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laiptų įrengimo laiptus vykdė E. V. ir pagalbinius skydo laikymo darbus E. M.. Pastarasis buvo apsirengęs darbo rūbus, darbo batus ir darbo pirštines. Namo savininkas R. K. nurodė, kad laiptus pagal žodinę sutartį įrenginėja (duomenys neskelbtini). Dėl darbų tarėsi su direktoriumi R. B.. Abu dirbantieji E. V. ir E. M. atvyko su direktoriumi R. B.. R. K. nežinojo, kad E. M. nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojas (b. l. 12).

Iš 2019-03-05 R. K. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog šių metu kovo 5 d. 11.20 val. E. M. į statybos objektą atvyko ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. B., su bendrove sudarė sutartį dėl laiptų įrengimo, E. M. padavinėjo instrumentus kitam darbininkui (b.l.11). E. V. 2019 m. kovo 5 d. paaiškino, kad šių metų kovo 5 d. atvyko iš Vilniaus į Šalčininkus statybos objektą (duomenys neskelbtini), su juo kartu atvyko senas pažįstamas E. M., kuris prilaikė skydą ir kartą padavė plaktuką, direktorius matė, kad atvyko firmos automobiliu kartu (b.l. 13). Iš 2019 m. kovo 5 d. E. M. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. kovo 5 d. atvyko iš Vilniaus su draugu E. V. pažiūrėti, susipažinti su darbu, apsidairyti darbo specifikos, žinojo, kad draugas daro laiptus, joks atlygis pažadėtas nebuvo, su darbine apranga buvo dėl to, kad neišpurvinti drabužių, laikė skydą (b.l.9). 2019 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. paaiškino, kad 2019 m. kovo 5 d. važiuojant į objektą darbuotojas E. V. panoro pasiimti į darbą savo draugą, tam neprieštaravo, sutiko, ką jie objekte darė jam nežinoma, į objektą (duomenys neskelbtini), juos atvežė savo automobiliu, apie atlygį nebuvo kalbėta, apie darbus, kuriuos jis darė jam nežinoma, darbuotojas ir jo draugas savo maišus turėjo mašinoje, kiekvienas turėjo maišus su savimi. E. V. turėjo atlikti laiptų montavimo darbus, laiptų montavimo sutartis žodinė, nėra įgaliojęs kitus asmenis sudaryti darbo sutarčių, su pažeidimu nesutinka (b.l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 16 d. yra R. B. (b.l.13).

Pagal 2019 m. kovo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1090-0014 duomenis, LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. inspektoriai G. Z., T. V. 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val., vykdydami Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2019 m. vasario 28 d. pavedimą Nr. 442, atliko planinį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais (duomenys neskelbtini), statome gyvenamajame name. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val. nurodytu adresu laiptų įrengimo darbus vykdė E. V., gim. 1990 m., kuris draustas socialiniu draudimu, draudėjas (duomenys neskelbtini), bei E. M., gim. 1991 m., patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad pastarasis nėra įmonės darbuotojas (b.l.15). Patikrinimo metu darbuotojai atlikinėjo laiptų karkaso surinkimo/tvirtinimo darbus. E. M. buvo apsirengęs darbo rūbus, batus, mūvėjo darbines pirštines, atlikinėjo darbines funkcijas, darbų užsakovas R. K., apie tai, kad E. M. nėra įmonės darbuotojas, nežinojo. Įvertinus visą surinktą medžiagą buvo konstatuota, kad 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val. statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), laiptų įrengimo darbus atliekantis E. V. ir pagalbinius darbus atliekantis E. M., kuris vykdė pagalbinius laiptų įrengimo darbus, sukurdamas (duomenys neskelbtini) naudą-savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro pobūdžio produkto kūrimo ir bendros tvarkos palaikymo-atliko pagalbinio darbuotojo darbą, siekiant gauti pelno. Įmonės vadovo R. B. paaiškinimai vertinami kritiškai, buvo nustatyta, kad jis pažeidė LR DK 42 str. 1, 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 p. 1 p. nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą LR ANK 95 str. 1 d. (b.l.2, 13).

Motyvuojamoji dalis

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur.

Nelegalaus darbo sąvoką reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog nelegaliu darbu laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal LR DK 32 str. 1 d. darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

LR DK 33 str. 1 d. numato, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Pagal šio straipsnio 2 d. būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta.

LR DK 34 str. numato, kad: 1. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. 2. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. 3. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. 4. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas.

Pagal LR DK 42 str. 1-2 d. nuostatas darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 str.), apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų pagal ANK 95 straipsnį, būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Tokiu būdu nelegalaus darbo objektyvusis požymis yra realus asmens darbas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2019 m. kovo 5 d. 11.20 val. E. V. ir E. M. atlikinėjo laiptų karkaso surinkimo/tvirtinimo darbus, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. leido E. M. dirbti pagalbinius darbus įrenginėjant laiptus statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ( b.l. 2). (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. 2019-03-07 surašytame paaiškinime ir teisme paaiškino, kad 2019 m. kovo 5 d. vežė bendrovės autobusiuku darbuotoją E. V. į (duomenys neskelbtini), įrenginėti laiptus pagal namo savininko R. K. užsakymą, kartu važiavo E. V. draugas E. M., kokiu tikslu pastarasis važiavo jis nežino, abu paliko (duomenys neskelbtini), jokių susitarimų dėl darbo su E. M. nebuvo, kokius darbus pastarasis atlikinėjo jis nežino. Apklaustas liudytoju E. V. parodė, kad jo iniciatyva draugas E. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes buvo bedarbis, domėjosi šiuo darbu, jis (liudytojas) įrenginėjo laiptus, montavo medinį karkasą, šį darbą turėjo atlikti vienas, E. M. stovėjo šalia, stebėjo darbą. Liudytojo E. V. parodymus patvirtino E. M. paaiškindamas, kad jis tik stebėjo E. V. darbą, stovėdamas šalia, apsirengęs buvo savo drabužiais, jokio susitarimo dėl darbo su R. B. nebuvo, su pastaruoju išvis nebendravo. Iš E. V., E. M. paaiškinimų, esančių byloje matyti, kad E. M. prilaikė skydą (b.l.9, 13). Liudytojas R. K. taip pat parodė, kad pagal jo užsakymą (duomenys neskelbtini) įrenginėjo jo namuose laiptus, dirbo tik E. V., E. M. vieną kartą ar du padavė E. V. pagalį, tačiau faktiškai jokių darbų neatliko, jo (R. K.) paaiškinime nurodyta, kad E. M. padavinėjo instrumentus kitam darbininkui (b.l.11). Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad atvykus darbo inspektoriams darbus atlieka (duomenys neskelbtini) darbuotojas E. V., kuris apsirengęs darbiniais rūbais, E. M., apsirengęs džinsus, megztinį, mūvėjo baltos spalvos pirštines, stovi šalia, taip pat šalia sėdi R. K..

Kaip matyti iš visų šių įrodymų laiptų medinio karkaso darbus atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas E. V., kuris paaiškino, kad dėvėjo įmonės darbinius rūbus, nors kaip matyti iš vaizdo įrašo, rūbai skiriamųjų ženklų neturėjo, E. M. buvo šioje statybvietėje, stovėjo šalia E. V., kuriam, kaip nurodyta paaiškinime prilaikė skydą, padavė vieną ar du kartus plaktuką, pagalį, pastarasis buvo apsirengęs savo drabužius: džinsus, megztinį (ne (duomenys neskelbtini)), mūvėjo darbines pirštines. Iš R. B. paaiškinimo, E. V. parodymų matyti, kad paprastai bendrovėje laiptų medinio karkaso įrengimą atlieka vienas darbuotojas, patikrinimo metu šiuos darbus faktiškai atlikinėjo E. V.. Šie paaiškinimai byloje surinktais įrodymais nepaneigti, nes objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant šiuos darbus pagal darbo specifiką būtina antro darbuotojo pagalba, byloje nėra. Todėl vertinti E. M. veiksmus (skydo prilaikymą, vieną ar du kartus darbo įrankio padavimą) kaip realiai atliekamą pagalbinį darbą, už kurį turi būti apmokama, nėra pagrindo.

Antrasis nelegalaus darbo elementas yra darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai). Vertinant, ar šioje byloje yra analizuojamas nelegalaus darbo požymis, visų pirma, reikia nustatyti, ar buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. ir E. M. susitarimas dėl darbo. Iš R. B. pirminio paaiškinimo bei paaiškinimo, duoto teisme, matyti, kad jis neigė, jog tarp jo ir E. M. būtų susitarimas dėl darbo atlikimo statybvietėje, esančioje(duomenys neskelbtini), nes pavežė pastarąjį kaip E. V. draugą į Šalčininkus. Apklaustas liudytoju teisme bei pirminiame paaiškinime E. M. taip pat parodė, kad su R. B. jokio susitarimo dėl darbo ir atlygio nebuvo.

Susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis, tame tarpe netiesiogiai, tai yra nurodant sąlygas ir aptariant aplinkybes per kitus asmenis. Tačiau iš liudytojo E. V. pirminio paaiškinimo bei teisme duotų parodymų matyti, kad tarp jo ir E. M. susitarimo padėti jam atlikti laiptų medinio karkaso darbus ar kitus darbus statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo, pastarajam tik pasiūlė atvažiuoti, apsidairyti dėl darbo specifikos. Todėl tik vieno fakto, jog (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. atvežė iš Vilniaus autobusiuku bendrovės darbuotoją E. V. kartu su E. M. į statybos objektą (Šalčininkus) ir paliko juos šiame objekte nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp R. B. ir E. M. buvo susitarimas dėl darbo šiame objekte, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, atliekant darbus bendrovės naudai. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. B., kaip bendrovės vadovas, netiesiogai per E. V., kaip įmonės darbuotoją, tarėsi dėl E. M. tokio darbo pobūdžio.

Kaip minėta, objektyvųjį nelegalaus darbo elementą apibūdina tokie dalykai kaip asmens darbo atlygintinumas. Atlygintinumo pobūdis – periodinės išmokos, kas mėnesį ar už atliktą darbą mokamos išmokos. LR DK 34 str. 3 d. taip pat numato, kad darbdavys su darbuotoju taip pat turi susitarti dėl darbo apmokėjimo, kuris negali būti mažesnis nei minimalus darbo užmokesti. Tačiau atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbdama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, įvertinant ar dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: natūra, pinigais ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

Tačiau iš R. B. paaiškinimų, liudytojo E. V. paaiškinimo ir parodymų, E. M. paaiškinimo ir parodymų matyti, kad tarp jų nebuvo susitarimo dėl atlygio bet kokia forma, t.y. pinigais, natūra ir kt. Be to, pažymėtina, kad buvo pripažinta, kad E. M. neatliko realaus darbo, kuris turėjo būti apmokėtas.

Tokiu būdu byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. kovo 5 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1-2 d. bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties apie E. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, atvežė į statybos objektą ir 2019 m. kovo 5 d. apie 11.20 val. leido įmonės naudai statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti pagalbinius darbus įrenginėjant laiptus.

Dėl to yra pagrindas nutraukti R. B. atžvilgiu pradėtą pagal LR ANK 95 str. 1 d. administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.