- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2YT-1132-759/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00796-2065-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
Įžanginė dalis
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant pareiškėjai B. B., pareiškėjos atstovei adv. V. Budrevičienei, suinteresuotam asmeniui R. B.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai- mirusios S. B. dukrai, motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. B., tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Pareiškėja nurodė, kad ji įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Švenčionių rajono 1-ąjį notarų biurą, jai buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad notaro biure užvesta paveldėjimo byla po S. B. mirties. Pareiškėją notarų biure informavo apie tai, kad yra motinos testamentas, kuriuo S. B. po savo mirties palikimą paliko savo anūkui- pareiškėjos sūnui R. B.. Pareiškėja nurodė, kad buvo nuvykusi į testamento paskelbimą ir sužinojo, kad po mirties motina S. B. gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui R. B.. Pareiškėja nurodė, kad jai, kaip mirusiosios dukrai, mirties dienai, t.y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos ir J. B. santuoka įregistruota, sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje vaikų nesusilaukė, o sūnus R. B. yra pareiškėjos nesantuokinis vaikas. Pareiškėja nurodė, kad jos sveikata visada buvo silpna, nuo 1999 metų serga psichine liga, 17 kartų yra gydyta stacionare, reguliariai gydoma ambulatoriškai. Nurodė, kad jai išduota darbingumo lygio pažyma, kurioje laikotarpiu nuo 2007-10-10 iki 2020-07-08 jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Pareiškėja nurodė, kad 2015 metų balandžio mėnesį patyrė infarktą, diagnozuoti kraujotakos sutrikimai, širdies angina, kad jai išrašomi vaistai, kurių dalis nekompensuojama. Nurodė, kad jai nepakanka gaunamų pajamų pragyvenimui, kiekvieną mėnesį yra priversta skolintis pinigų, dirbti negali dėl sveikatos būklės. Pareiškėja nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jos gaunamos pajamos yra invalidumo/netekto darbingumo pensija 104,36 EUR ir 21,00 EUR našlių pensija. Nurodė, kad gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) kad jai nuosavybės teise priklausančių baldų, buitinės technikos vertė yra apie 150,00 EUR, kad už buto komunalinius mokesčius moka apie 50,00 EUR kas mėnesį. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: 4 žemės sklypai, esantys Švenčionių rajone, gyvenamasis namas su ūkio pastatais, kuris nėra registruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama mirė 2015 metų lapkričio 28 d., palaidota lapkričio 30 dieną. Papasakojo, kad ji nenuvyko į laidotuves, nes niekas jos neatvyko pasiimti, kad tą dieną pas ją kelis kartus buvo greitoji atvykusi. Patvirtino, kad ji yra vienintelė dukra, tėvas mirė 1978 metais, kai buvo nepilnametė, kad atsisakė palikimo po tėvo mirties mamos naudai ir mama jai pasakė, kad visą turtą paliks jai. Pareiškėja papasakojo, kad neturi jokio turto, kiekvieną mėnesį skolinasi pinigų, kad galėtų pragyventi, kad jos sveikatos būklė yra labai bloga, turi invalidumo 2 grupę, turi psichinę negalią, darbingumo lygis yra tik 30 procentų. Paaiškino, kad invalidumas nustatytas nuo 1990 metų, kad jokio nekilnojamojo turto neturi, gaunamos pajamos yra 120,00 EUR invalidumo pensija, gyvena socialiniame būste, moka už buto nuomą apie 19,00 EUR, už šaltą vandenį apie 10,00 EUR kas mėnesį, taip pat už laiptinės šviesą. Pareiškėja papasakojo, kad žino, jog po mamos mirties liko gyvenamasis namas, žemės sklypai. Pareiškėja patvirtino, kad yra mamos surašytas testamentas 1994 metais, kad yra tik vienas testamentas, jo turinys jai yra žinomas. Pareiškėja papasakojo, kad mama žadėjo, jog visą turtą paliks per pusę jai ir anūkui R. B..
Pareiškėjos atstovė adv. V. Budrevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimas pagrįstas ir prašo jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad įstatymas numato pareiškėjai, kaip įpėdinei, teisę į privalomą palikimo dalį. Paaiškino, kad kai pareiškėja nuvyko pas notarą po motinos mirties, sužinojo, kad yra motinos paliktas testamentas, kad visą savo palikimą palieka anūkui R. B.. Atstovė paaiškino, kad pareiškėja atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties motinos naudai, kad motina jai pažadėjo, jog turtas liks dukrai. Atstovė paaiškino, kad įstatymas ir teismų praktika nurodo, kad reikia įrodyti reikalingumą išlaikymo, kad pareiškėja tai įrodė pilnai, t.y. pareiškėjos sveikata yra labai sunki, nuo 1999 metų serga psichikos liga, jai reikalingas nepertraukiamas gydymas, jos darbingumo lygis tik 30 procentų, 2015 metais patyrė infarktą. Paaiškino, kad pats suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėja pastoviai vartoja visokius vaistus. Paaiškino, kad mirus jos sutuoktiniui turtinė padėtis labai pablogėjo, nes gaunamos pajamos yra tik invalidumo pašalpa, našlės pensija, pareiškėja susitvarkė visus dokumentus, kad gauna visą jai priklausančią paramą, t.y. turi socialinį būstą, susitvarkė kompensaciją dėl malkų. Atstovė mano, kad pats pareiškėjas kaltindamas savo motiną, kad ši niekur nedirba, taip pat ilgą laiką nedirbo, nors ir būdamas sveikas, darbo neieškojo, gyveno iš močiutės gaunamos pensijos. Suinteresuotas asmuo nepakankamai rūpinosi ir turtu, nes nežino koks močiutės turtas, kokie žemės sklypai, kada jie įsigyti, taip pat neįsiregistravo jam palikto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, pats nepakankamai rūpinasi ir domisi močiutės turtu. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, mano, kad pareiškimas nepagrįstas, neatitinka jokių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja yra jo biologinė motina, kad jis yra pareiškėjos nesantuokinis vaikas. Nurodė, kad pareiškėja palikus jį visai dar mažą savo motina S. B., gyveno netinkamai, t.y. girtavo, jai labiau rūpėjo draugų kompanijos nei šeima, neieškojo darbo, o jei susirasdavo darbą, tai būdavo atleista už pravaikštas. R. B. nurodė, kad 1988-04-19 teismo sprendimu iš pareiškėjos buvo atimtos motinystės teisės sūnaus R. B. atžvilgiu, jo globėja paskirta močiutė S. B., su kuria gyveno visą laiką ir iki šiol gyvena močiutės name. Nurodė, kad močiute rūpinosi iki jos mirties, ją palaidojo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja motinos laidotuvėse nedalyvavo, nors apie pablogėjusią sveikatą ir buvo informuota, kad močiutės namuose pasirodė praėjus tik 2 savaitėms po močiutės mirties ir pareikalavo mirties liudijimo. Atsiliepime nurodė, kad netinkamas pareiškėjos gyvenimo būdas, nuolatiniai girtavimai, žalingi įpročiai įtakojo jos dabartinę sveikatos būklę bei sunkią materialinę padėtį, nurodė, kad ji niekada S. B. nebuvo išlaikoma, bei pati niekada nesirūpino savo motinos sveikata, nesidomėjo jos gyvenimu, poreikiais, apie dvidešimt metų savo motinos nebuvo aplankiusi. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad močiutė testamentą surašė 1994 metais ir iki jos mirties testamentas nebuvo pakeistas, kad močiutė jį užaugino kaip savo sūnų. Nurodė, kad pareiškėja savo poreikius patenkina, kadangi gauna neįgalumo pensiją, kompensuojamus vaistus, našlės pensiją, nemokamą gydymą, turi būstą, yra dalinai darbinga. Prašo pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mamai pranešė apie močiutės mirtį, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jis važiuos pasiimti pareiškėjos į laidotuves. Paaiškino, kad pareiškėja pasirodė tik po laidotuvių. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja pati kalta dėl savo dabartinės sveikatos būklės, kadangi visą gyvenimą girtaudavo, rūpėjo tik draugai, kad vėliau ir teisės motinystės jai buvo atimtos, o jį augino močiutė. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad pareiškėja nurodė teisingas gaunamas pajamas, tačiau mano, kad turint 30 procentų darbingumą gali susirasti darbą ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad anksčiau pareiškėja turėjo vyrą, ar dabar ji turi kokį vyrą, jam nėra žinoma. Prašo pareiškimą atmesti.
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskirtai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.
Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja S. B. 1994 m. gruodžio 14 d. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko anūkui R. B. (b.l. 24). Testamente nurodyta, kad testatorei Lietuvos TSR civilinio kodekso 576 straipsnio turinys išaiškintas. Lietuvos TSR civilinio kodekso 576 straipsnis numato, kad nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Šio straipsnio antrame punkte numatyta, kad nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama ir į paveldimo turto, susidedančio iš įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, vertę. S. B. pasirašytą testamentą patvirtino Švenčionių rajono Svirkų apylinkės viršaičio pavaduotoja V. P.. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad net ir išaiškinus palikėjai Lietuvos TSR civilinio kodekso 576 straipsnio turinį – teisę į privalomąją palikimo dalį, palikėja išreiškė valią po jos mirties visą jai priklausiusį turtą palikti vaikaičiui R. B.. Testamentas yra valinis veiksnaus asmens sprendimas ir ne mažiau reikšminga yra pačios palikėjos testamente išreikšta valia, kuria teisę į palikimą ji suteikė savo anūkui. Kai yra įpėdiniai pagal įstatymą, o įpėdiniais pagal testamentą paskiriami kiti asmenys, tai vertintina kaip testatoriaus valia įstatyminius įpėdinius dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminuoti iš potencialaus paveldėtojų rato.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja B. B., būdama mirusiosios dukra (b.l. 5, 6), kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Pareiškėjos motina S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad pareiškėjai B. B. mokama invalidumo/ netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 107,00 EUR, taip pat našlės pensija- 21,00 EUR dydžio (b.l. 33-34). Transporto priemonių bei nekilnojamojo turto pareiškėjos vardu neįregistruota (b.l. 12). Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-10-10 iki 2020-07-08 pakartotinai išduota darbingumo lygio pažyma Nr. 0211813, kurioje nustatyta, kad pareiškėja iš dalies darbinga, netektas darbingumo lygis sudaro 70 procentų (b.l. 26). Iš medicininio pažymėjimo (b.l. 27) matyti, kad rekomenduojama pareiškėjai pensiją pristatyti į namus. Pareiškėja pateikė teismui Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo (b.l. 28, 29-31, 32), kuriame nurodyta, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui J. B., buto esančio adresu Šviesos g. 3a-17, Ukmergėje, pirmine nuomininke pripažįstama B. B. (vieno asmens šeima). Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad pareiškėja serga psichikos liga nuo 1999 metų, kad 17 kartų buvo gydyta stacionare (b.l. 70). Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad už komunalinius mokesčius ir buto nuomą moka kas mėnesį apie 50,00 EUR, kad dalis vaistų yra nekompensuojami.
Pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai motinos mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, privalo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į pareiškėjos reikalavimus, turi pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, pareiškėjos materialinė padėtis yra sunki, jokio turto neturi, serga psichikos liga, nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Pareiškėja pateikė patvirtinančius įrodymus, kad išnaudojo visas savo subjektines teises, t.y. teisę į invalidumo pensiją, našlės pensiją, taip pat gavo socialinį būstą, susitvarkiusi savivaldybės teikiamą paramą dėl malkų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. D. papasakojo, kad jos kaimynė B. B. sunkiai gyvena, labai serga, dažnai guli ligoninėje, kad jai padeda kaimynai, paskolina pinigų. Suinteresuoto asmens R. B. kviesti liudytojai G. M. ir S. G. iš dalies patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja niekada neturi pinigų, kad pareiškėja vartoja vaistus, serga psichikos liga. Suinteresuotas asmuo teigdamas, kad pareiškėjai pakanka lėšų pragyvenimui, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat pripažino, kad pareiškėjos sveikata tikrai bloga. Suinteresuoto asmens teiginiai apie tai, kad pareiškėjos sveikata pašlijusi dėl anksčiau vesto žalingo gyvenimo būdo atmestini, kadangi teismui nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į pareiškėjos teiginius dėl sunkios materialinės padėties paaiškino, kad pareiškėja turi 30 procentų lygio darbingumą, todėl gali dirbti atitinkamus darbus, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, pareiškėja dažnai gydosi ambulatoriškai, be to yra pateikta išvada apie tai, kad pensija jai būtų pristatoma į namus, vadinasi, pareiškėjos sveikatos būklė tikrai yra bloga.
Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus mano, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai B. B. jos motinos S. B. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 448 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos dukrai B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.