Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PlusPlus Capital, AS, (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos PlusPlus Capital, AS, prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas (anksčiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10261-512/2012 nusprendė priteisti „Swedbank“, AB, iš D. S. 1179,89 Eur (4073,94 Lt) skolos, 315,31 Eur (1088,74 Lt) delspinigių, 15 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 615,27 Eur (2124,29 Lt) kredito sumą pagal sutartį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1495,22 Eur (5162,68 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. liepos 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 44,89 Eur (155,00 Lt) žyminio mokesčio bei 175,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 12 d. Teismas 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas (anksčiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2016 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16261-642/2016 pakeitė išieškotoją „Swedbank“, AB, nauja išieškotoja „PlusPlus Capital“, AS.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau yra išduotas vienas vykdomasis raštas sprendimo pagrindu, jis nėra grąžintas. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjas duomenų, kad skola neišieškota, skolininko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, dokumentai skolininkui įteikti, nepateikė.

9. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).

10. Reglamentai – tai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 288 straipsnyje apibrėžti teisės aktai. Reglamentai yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas ir jie yra tiesiogiai taikomi visose Europos Sąjungos šalyse.

11. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė CPK įtvirtintomis procesinėmis normomis (CPK 647 str. 1 d., 111 str. 2 d. 4 ir 5 p.), tačiau, kaip minėta 9–10 punktuose, Europos vykdomojo rašto išdavimo procedūra nėra reglamentuota nacionalinės teisės aktais, iš jų CPK. Nacionalinės teisės aktai (įskaitant ir CPK) šiuo atveju aktualūs tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant kitoje valstybėje narėje išduotą Europos vykdomąjį dokumentą (Reglamento 21 straipsnis).

12. Analizuojant tiesiogiai taikytino Reglamento nuostatų turinį galima manyti, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo galima reikalauti siekiant sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje. Tačiau tarptautinio pobūdžio įrodyti neprivaloma. Visų pirma nereikalaujama, kad vienos iš šalių buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta būtų užsienyje, ir neprivaloma įrodyti, kad sprendimas bus įvykdytas užsienyje. Aktualu tai, kad Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad Europos vykdomojo rašto turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnyje nustatyti reikalavimai (iš jų ir nurodyti adresą). Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento I priedo 4.3.2 punktas (dėl skolininko gyvenamosios vietos) pildomas vadovaujantis teismo sprendimo, kurio pagrindu prašomas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, duomenimis, o ne pareiškėjo pateikiama informacija apie skolininko buvimą kitoje valstybėje narėje. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismo nurodyti Reglamento 13, 14 ir 16 straipsniai dėl skolininko gyvenamosios vietos ir įteikimo netaikytini pareiškėjui. Minėtas straipsnis reglamentuoja, ką teismas turi patikrinti išduodamas Europos vykdomąjį raštą, t. y. patikrinti, ar teismas, priimdamas sprendimą, užtikrino skolininkui procesinių dokumentų įteikimą, ar buvo nurodyta skolininko gyvenamoji vieta. Įvertinus, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė trūkumus dėl gyvenamosios vietos nurodymo, įteikimo, skolos (ne)išieškojimo.

13. Tęsiant Reglamento nuostatų analizę pažymėtina, kad teismas, išduodamas Europos vykdomąjį raštą, užpildo standartinę I priede pateiktą formą. Tai darydamas, teismas privalo patikrinti šiuos dalykus: ar reikalavimas yra susijęs su civilinio ar komercinio pobūdžio klausimu, ar reikalavimas yra neginčytinas, ar sprendimas, kuris bus pripažintas Europos vykdomuoju raštu, yra vykdytinas, kt. (Reglamento 6 straipsnis). Taigi Reglamentas, taikytinas tiesiogiai Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyje, tarp nurodytų reikalavimų išduodant Europos vykdomąjį raštą, nenustatytas reikalavimas tikrinti, ar sprendimas kilmės šalyje (šiuo atveju Lietuvoje) jau yra vykdomas. Taigi Reglamentas nustatė konkretų ir apibrėžtą aplinkybių ratą, kurį patikrinus, Europos vykdomasis raštas išduodamas. Į minėtą ratą nepatenka kitų sprendimo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų skaičiaus patikra, dėl to vadovautis CPK nuostatomis bei įterpti papildomą reikalavimą šiuo aspektu nėra pagrindo.

14. Iš to, kas nurodyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išnagrinėjo ginčo klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo ir nepagrįstai nustatė nutartyje nurodytus trūkumus, dėl to ši skundžiama teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos PlusPlus Capital, AS, prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.