- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-74-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47496-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išdirbti 70 valandų per 7 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš D. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 119,39 Eur D. M. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. J. nuteista už tai, kad 2019-11-01 apie 17.50 val. skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės, Palangoje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. M., dėl to ji parkrito ant žemės ir taip patyrė abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžius, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. J. prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, taip pat palikti nenagrinėtą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nes ji nusikalstamos veikos nepadarė.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-11-01 apie 17.50 val. skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės, Palangoje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. M., dėl to ji parkrito ant žemės ir taip patyrė abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžius, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad ji kaltę pripažino, tačiau apeliantė pažymi, kad ji kaltės nepripažino, nes nusikalstamos veikos neįvykdė. Ji sutiko taikytis su nukentėjusiąja, nepripažino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, taip pat nepripažįsta kaltės. Nukentėjusiosios nurodytoje vietoje, t. y. skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės, Palangoje, apie 17.50 val. jos nebuvo. Nuo 18 val. iki 18.30 ji buvo Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Klaipėdoje mišiose už mirusiuosius. Iš Klaipėdos į Palangą išvyko apie 19 val. Todėl apie 17.50 val. jokiu būdu negalėjo būti Palangoje, nes kelionė iš Klaipėdos iki Palangos trunka daugiau negu pusvalandį. Apie 20 val. prie namų sutiko pažįstamą R. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, nes, D. J. teigimu, jai niekas nepaaiškino, jog R. B. tikslinga apklausti, įrodinėjant tai, kad apie 17.50 val. ji negalėjo būti įvykio vietoje. Apeliantės D. J. nuomone, D. M. ją apkalba, nes tarp jų yra konfliktas dėl laukinių kačių maitinimo. Ji kates maitina, o D. M. yra priešiškai nusiteikusi prieš tokį jos elgesį, tai jau tęsiasi ne vienerius metus. Kokiomis aplinkybėmis D. M. susižalojo ar buvo sužalota, D. J. teigimu, ji nežino.
2. Teismo posėdyje nuteistoji D. J. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. D. J. teigimu, byloje nebuvo surinkta neabejotinų jos kaltės įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios D. M. parodymus, kuri, apeliantės teigimu, ją apkalba dėl ne vienerius metus tarp jų besitęsiančio konflikto dėl laukinių kačių maitinimo, todėl, nuteistosios nuomone, ji pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiosios D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą buvo nuteista nepagrįstai. Su šiais apeliantės skundo argumentais sutikti negalima.
5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurių vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti procesiniame sprendime išdėstytas išvadas.
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir nuteistosios D. J. kaltę nesunkiai sužalojus D. M. grindė ne tik nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo apklausų metu ir teisme nurodytomis jos sužalojimo aplinkybėmis, liudytojos A. Z., suteikusios pirmąją med. pagalbą nukentėjusiajai ir apklausos teisme metu nurodžiusios, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo išsigandusi, drebanti, su rankos trauma, nurodė, kad įvyko konfliktas su kaimyne dėl kačių ir ši ją pastūmė, dėl to ji nukrito ir susižalojo, taip pat liudytojo policijos pareigūno D. Š., netrukus po įvykio apklaususio ligoninėje nukentėjusiąją, parodymais teisme, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, nurodė, kad žodinio konflikto su kaimyne dėl gyvūnų metu ši ją pastūmė, o ji nuvirto, bet ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais: 2019-11-04 protokole-pareiškime D. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad 2019-11-01 (2019-11-04 liudytojo apklausos nukentėjusioji nurodė, kad pareiškime nurodyta neteisinga 2019-11-04 data (t. 1, b. l. 28–29), apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, Palangoje, esančiame skverelyje ji buvo pastumta iš matymo pažįstamos moters, vardu D., stambaus kūno sudėjimo, dėl to ji patyrė rankų traumas (t. 1, b. l. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-12-03 specialisto išvada Nr. G 2319/2019(03) ir šią išvadą papildančia 2019-12-30 specialisto išvada Nr. pG 2471/2019(03), kurioje konstatuoti D. M. patirti sužalojimai – abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžiai, būdingi netiesioginiai traumai – vienam griuvimui, remiantis į kietą pagrindą refleksiškai ištiesta ranka, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 42, 49–50), ir kitais byloje esančiais duomenimis, bet ir pačios nuteistosios D. J. kaltės prisipažinimu teisme metu, kai ši, 2021-10-28 apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad D. M. pastūmė, nes ji puldavo ant katinėlių, dėl to nukentėjusiosios atsiprašė ir sutinka su ja susitaikyti, dėl to jos gynėjas prašė atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kadangi ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nuskalstamą veiką ir gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, sutinka atlyginti D. M. gydymo išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Šių duomenų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020-11-01, apie 17.50 val., skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės Palangoje D. J. tyčia pastūmė D. M., taip padarydama nukentėjusiajai abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydama D. M. sveikatą.
8. Nors D. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios nurodytoje vietoje – skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės Palangoje – apie 17.50 val. jos nebuvo, nes tuo metu ji buvo Klaipėdoje (nuo 18 val. iki 18.30 ji buvo Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišiose), į Palangą išvyko tik apie 19 val. (tai galėtų patvirtinti jos pažįstama R. B., kurią ji tą dieną buvo sutikusi apie 20 val. prie namų), taip teigė ir 2021-07-08 teisiamojo posėdžio metu, nurodydama: „Tuo metu, lapkričio 1 d. 18.40 val. nebuvau Palangoje. Buvau išvykusi lankyti kapų. <...> Taip išeitų, kad 18 val. buvau užsakiusi mišias ir buvau Klaipėdoje bažnyčioje. Buvau ir kapuose, ir bažnyčioje. Iš Klaipėdos grįžau apie 8 val. ar pusę devynių. Autobuso stotyje laukiau autobuso. Ir skverelyje nebuvau.“, tačiau 2019-11-15 pirminės ir 2020-02-11 papildomos įtariamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94–95, 104) apie tai, kad 2019-11-01 ji buvo išvykusi į Klaipėdą, o į Palangą grįžo tik apie 20.00 val., nenurodė, tik teigė neprisimenanti, ar 2019-11-01, apie 17.50 val., buvo sutikusi D. M. skverelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) aikštėje, Palangoje, kur su ja dažnai susitikdavo, kai ši ateidavo pasivaikščioti su savo šuneliu ir jai priekaištaudavo, kad ji šeria beglobius katinėlius, nurodydama, kad nukentėjusioji ją apkalba, jog ji 2019-11-01 skverelyje ją pastūmė ir ši nukrito bei susilaužė rankos riešą (t. 1, b. l. 94–95), šiuos savo parodymus patvirtino ir 2020-02-11 apklausos metu, nurodydama, kad nukentėjusiosios nestūmė (t. 1, b. l. 104), tačiau, kaip minėta, apklausiama 2021-10-28 teisiamojo posėdžio metu D. J. prisipažino pastūmusi nukentėjusiąją, nurodydama: „Prisipažįstu, kad pastūmiau <...> konfliktas buvo dėl gyvūno <...> mes buvome prieš tai susipykusios, dėl to ir pastūmiau. <...> sutinku atsiprašyti ir noriu susitaikyti.“, ir tokie jos parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios D. M. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie visiškai sutampa su pačios D. J. parodymais 2021-10-28 teismo posėdyje, nėra pagrindo, nepaisant to, jog, apeliantės teigimu, jų santykiai jau keletą metų yra konfliktiški. Nukentėjusioji tiek pareiškime policijai, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neabejotinai ir nuosekliai nurodė jos sužalojimo aplinkybes, nurodydama, jog įvykio dieną išvedusi šunį ir pamačiusi D. J., šeriančią katinėlius, jai pasakė, kad ji labai labdaringą darbą daro šerdama katinėlius, bet ateina žiema, ką tada darys su jais, ši atsakė, koks tavo reikalas, tau kliudo ir panašiai, todėl ji, matydama, kad pokalbis nevyks, nuėjo su šuneliu link namų, eidama pajuto stūmį iš nugaros, nugriuvo ir nebegalėjo atsikelti, atsisukusi pamatė nueinančią D. J., prašė jos padėti atsikelti (kai nukrito, D. J. buvo netoli nuo jos), bet ji nepadėjo, nueidama vis atsisukdavo ir dar pasakė, kad atsives sūnų ir dar ne taip jai parodys. Jokių kitų žmonių aplink nebuvo. Ji išsikvietė greitąją ir šiaip ne taip nuvedė šunį į namus. Atvažiavę medikai išvežė ją į ligoninę, kur jai buvo sugipsuota ranka. Ligoninėje iškvietė policiją, vėliau dėl šio įvykio ji parašė pareiškimą policijai ir apklausos metu papasakojo pareigūnams jos sužalojimo aplinkybes, neabejotinai patvirtindama, kad būtent D. J. ją pastūmė, dėl to ji nugriuvo ir susižalojo abi rankas. Be to, nurodė, kad D. J. vieną kartą prisipažino pastūmusi ją, tačiau netikėjo, kad nuo pastūmimo galėjo padaryti lūžius.
9. Kaip minėta, kaip liudytojai teisme apklausti A. Z., netrukus po įvykio atvykusi pagal iškvietimą nurodytu adresu ir suteikusi pirmąją med. pagalbą nukentėjusiajai, ir policijos pareigūnas D. Š., kuris, gavęs pranešimą, atvyko į ligoninę ir bendravo su nukentėjusiąja dėl įvykio, nurodė, jog nukentėjusioji nurodė, kad būtent D. J. žodinio konflikto metu ją pastūmė, dėl to ji nukrito ir susižalojo, nurodydami, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, drebėjo. Šie duomenys netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios D. M. parodymus (tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nebuvo) apie 2019-11-01 konflikto su D. J. metu patirtus sužalojimus, kai ši ją pastūmė, dėl to ji nukrito ir susižalojo abi rankas. Tai, kaip minėta, pripažino ir pati D. J. 2021-10-28 teisiamojo posėdžio metu, nors ikiteisminio tyrimo apklausų metu ir 2021-07-08 teisiamojo posėdžio metu ir savo apeliaciniame skunde neigė pastūmusi nukentėjusiąją, nurodydama, kad ši ją apkalba dėl jų konfliktinių santykių, vėliau, apklausiama teisme 2021-07-08 posėdžio metu ir savo apeliaciniame skunde nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, nes buvo išvykusi į Klaipėdą ir į Palangą grįžo tik apie 20 val., nors apie tai ikiteisminio tyrimo apklausų metu nenurodė. Tokia D. J. parodymų kaita, kai ji ikiteisminio tyrimo metu ir 2021-07-08 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodydama, kad nukentėjusiosios nepastūmė, ši ją apklaba, taip tvirtina ir savo apeliaciniame skunde, akcentuodama, kad tuo metu Palangoje ji nebuvo (buvo išvykusi į Klaipėdą), nors apie tai ikiteisminio tyrimo apklausų metu neminėjo (tokią versiją iškėlė tik 2021-07-08 teisiamojo posėdžio metu, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė), galiausiai 2021-10-28 teisiamojo posėdžio metu prisipažino pastūmusi nukentėjusiąją, nurodydama, kad sutinka jos atsiprašyti ir nori susitaikyti, tik parodo, kad D. J. pasirinko tokią gynybos poziciją, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią paneigia byloje surinktų duomenų visuma.
10. Nors D. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2019-11-01 apie 20 val. Palangoje, kai grįžo iš Klaipėdos, ji buvo sutikusi pažįstamą R. B. ir ši, pasak apeliantės, galėtų patvirtinti, jog tą dieną 17.50 val. ji negalėjo būti įvykio vietoje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu ir būtų nustatyta ši aplinkybė (kad D. J. įvykio dieną, apie 20 val., Palangoje buvo sutikusi pažįstamą R. B.), tai neturėtų jokios įrodomosios reikšmės byloje – nukentėjusioji galėjo susitikti jos nurodomą pažįstamą tiek po įvykio Palangoje, tiek ir grįždama iš Klaipėdos, nors tokią versiją, kaip minėta, ji iškėlė tik apklausiama 2021-07-08 teismo posėdžio metu, kurią pati paneigė 2021-10-28 teisiamojo posėdžio metu.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl D. J. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad ji 2019-11-01 apie 17.50 val. skverelyje šalia (duomenys neskelbtini) aikštės, Palangoje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. M., dėl to ji parkrito ant žemės ir taip patyrė abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžius, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie D. J. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jos kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais argumentais, D. J. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą nuosprendį, remiantis vien deklaratyviu apeliantės D. J. argumentu dėl neva neįrodytos jos kaltės, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.