- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-14
- Bylos Nr.
- 1-2400-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Ž. K. 2023 m. liepos 27 d. apie 23.38 val. Vilniuje, Viršuliškių g., ties pastatu Nr. 75, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Ž. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis bylai reikšmingą dieną buvo išvažiavęs į stovyklavietę už (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį (išgėrė gal 300 g „Čepkelių“ trauktinės), baigė vartoti alkoholį vakare, paskui kažkas paskambino, vyko konfliktinė situacija ir vyko į Vilnių automobiliu Škoda Octavia, kuris priklauso jam. Pasak kaltinamojo, jis, sėsdamas prie vairo, nesijuto neblaivus. Buvo sustabdytas Vilniuje, Viršuliškių g. 75, pareigūnai davė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, sutinka su nustatytu neblaivumu. Labai neigiamai vertina savo elgesį, po įvykio nebevartoja alkoholio.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2023 m. liepos 27 d. apie 23.38 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad paskambinęs asmuo į Bendrąjį pagalbos centrą informavo, jog važiuoja savo automobiliu iš paskos kitam automobiliui, kuris pavojingai manevruoja kelyje. Pranešėjas pasakė, kad asmuo, kuris vairuoja automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra neblaivus, nes vairuodamas kelia didelį pavojų eismo saugumui. Pranešėjas visą laiką stebėjo važiuojantį šį automobilį ir, važiuodamas jam iš paskos, pranešinėjo, kuria kryptimi automobilis Škoda Octavia juda. Skambučio pranešėjo buvo patikslinta informacija, kad tas pats vairuotojas, pavojingai vairuojantis transporto priemonę, jau įvažiavo į kiemą, t. y. konkrečiai pasuko į Viršuliškių g., 75-ojo namo link. Jis kartu su kolege iš karto sureagavo į gautą pranešimą ir nedelsiant vyko pranešėjo nurodytu adresu. Vykstant nurodytu adresu, pastebėjo važiuojantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungė garso signalus ir parodė ženklą, kad jis sustotų. Automobilis Škoda Octavia buvo sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo ir liudytojui prisistačius, buvo paaiškinta transporto priemonės sustabdymo priežastis ir paprašyta vairuotojo pateikti asmens dokumentą. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto dokumento buvo nustatyta vairuotojo asmenybė, tai – Ž. K.. Vairuotojo buvo paklausta, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. K. paaiškino, kad prieš 6 valandas gėrė alų. Kilus įtarimui, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, buvo patikrintas vairuotojo blaivumas alkoholio kieko matuokliu. Ž. K. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,84 promilių girtumo laipsnis, o antruoju pūtimu į alkotesterį – 1,79 promilių girtumo laipsnis (b. l. 27–29).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. liepos 27 d. 23.40 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8–14).
Kūno kameros („Bodycam“) vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas) vaizdo įrašas, kuriame nustatomas Ž. K. neblaivumo patikrinimo faktas (b. l. 15–17).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas) garso įrašas, kuriame aprašomas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 18–21).
Policijos pareigūno V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias jis nurodė apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis įvykio vietos adresu Vilnius, Viršuliškių g. 75. Taip pat prie protokolo pridėtos nuotraukos (b. l. 35–45).
2023 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti Ž. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2023 m. liepos 27 d. 23.55 val. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2023 m. liepos 28 d. 0.12 val. – 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 33–34). Analogiški Ž. K. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 31–32). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 30).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra Ž. K. (b. l. 48).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia, 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1990 Eur (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Škoda Octavia, kai jo iškvėptame ore buvo 1,79 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina Ž. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Ž. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad Ž. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo V. S., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo tarnybinis pranešimas; policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys; Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas; kūno kameros („Bodycam“) vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Ž. K. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, Ž. K. 2023 m. liepos 28 d. 0.12 val. buvo 1,79 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi Ž. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl Ž. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja D. V. prašymą atleisti Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos (D. V.) atsakomybėn (b. l. 110).
Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pasirinko D. V. kaip laiduotoją, nes ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai yra geri, D. V. yra labai geras žmogus, šeimyniška, pareiginga, atsakinga, drausminga, rūpestinga. Pats pasakė jai apie įvykį, ji reagavo neigiamai. D. V. požiūris į alkoholį neigiamas, ji labai retai vartoja alkoholį. Laiduotoja yra jam autoritetas, ji gali daryti teigiamą įtaką, nuolat primins apie įvykį.
Galima laiduotoja D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju pažįstami (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) metų kartu veda bendrą ūkį, jis visą laiką buvo geras, nuoširdus žmogus, alkoholį vartojo saikingai ir netoleravo kitų vartojimo. Ji dirba bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m., šeimoje yra gerbiamas ir mylimas žmogus. Jos požiūris į alkoholį yra neigiamas, alkoholį vartoja saikingai. Ž. K. pats papasakojo apie įvykį, jautėsi labai blogai, ji taip pat sureagavo itin neigiamai. D. V. yra autoritetas savo gyvenimo draugui, ji priima vadovaujančius sprendimus, atsako už šeimos ūkį, kaltinamasis visada klauso jos sprendimų. Jie kalbės apie įvykį dar daug kartų, bendraus, tiki, kad Ž. K. daugiau taip nebepasielgs.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Ž. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, Ž. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti Ž. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 84–85). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į Ž. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo gyvenimo draugę D. V.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad Ž. K. su D. V. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, D. V. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. V. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 111). Ji anksčiau neteista (b. l. 91), nebausta administracine tvarka (b. l. 93). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima Ž. K., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką Ž. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Ž. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybės kaltintoja.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti Ž. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Škoda Octavia konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Ž. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis vartojo alkoholį netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, o buvo sustabdytas policijos pareigūnų Vilniuje. Vadinasi, Ž. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus nemažą atstumą. Be to, remiantis byloje surinktais įrodymais (liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu ir kt.), nustatyta, kad buvo gauta informacija, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis pavojingai manevravo kelyje. Taigi nėra abejonių, kad Ž. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į Ž. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Taigi Ž. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. liepos 31 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Nagrinėjamu atveju Ž. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Škoda Octavia, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu registruota kaip priklausanti nuosavybės teise kaltinamajam (b. l. 48).Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, Ž. K. priklausantis automobilis Škoda Octavia konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1990 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo Ž. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – Ž. K. priklausančio automobilio Škoda Octavia – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 71–74). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Ž. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti byloje.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. liepos 31 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. K. priklausančiam automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (b. l. 50–53). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. APD-2023-12587 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį Ž. K. gynusios advokatės darbo užmokestį (103,33 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti Ž. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. liepos 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti Ž. K. priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Ž. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti byloje.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Iš Ž. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažymą Nr. APD-2023-12587.
Išaiškinti Ž. K. ir D. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti Ž. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.