Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., jo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

išnagrinėjęs S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2015 m. vasario 12 d. apie 17.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įžeidžiančiais žodžiais išplūdo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos būrio vadą H. P., vykdantį teisėtas policijos pareigas, įžeisdamas jo, kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. teisme pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasario 12 d. buvo autobusų stotyje. Jam reikėjo pereiti gatvę į kitą pusę, einant degė žalias šviesoforo signalas. Einant žmonės sustojo salelėje per gatvės vidurį. Pagalvojo, kad dar spės pereiti degant geltonam šviesoforo signalui. Prie jo priėjo pareigūnas ir chamiškai liepė eiti į automobilį. Nuėjus buvo du pareigūnų automobiliai, viename jam buvo surašytas protokolas. Grįžo į stotelę ir pamatė vaizdą, kad visi žmonės stovi prie gatvės ir degant raudonam šviesoforo signalui gatvę pereina dvi merginos. Pareigūnas į tai sureagavo ne iš karto, po to sušvilpė ir sustabdė merginas, su kuriomis pakalbėjęs, jas paleido. Pamatė tokią neteisybę ir pasakė „visiems bauda, o merginas paleidote“. Pareigūnas sakė „merginos ėjo degant žaliam signalui“. Atsakė, kad gėda taip daryti, pasakė „suka, blet, neteisybė, visiems bauda, o merginoms atleidžia“. Tokie žodžiai buvo dėl tos situacijos. Konkrečiam asmeniui žodžių neadresavo. Rusai nesako „suka tu, blet“. Žodžio „tu“ pasakyta nebuvo. Pareigūnas pastovėjo ir sugalvojo jam keršyti, sakė „mane pavadinai suka, aš tau parodysiu“. Nuvežė į policijos komisariatą, patikrino blaivumą, palaikė iki 19.00 val. ir išleido. Pažymi, kad per gatvę pradėjo eiti degant žaliam šviesos signalui. Iki pusės gatvės degė žalias signalas, po to užsidegė geltonas. Kokios šviesos signalas degė perėjus gatvę, nepamatė. Žmonių buvo daug. Pažįstamų asmenų nebuvo. Jam buvo surašytas protokolas. Bauda 11 Eur dydžio sumokėta. Pripažino, kad pusę kelio perėjo degant žaliam šviesoforo signalui, o kitą pusę perbėgo degant geltonam. Žodžius išsakant žmonių aplink 2 m nebuvo. Pareigūnai gali parašyti ką nori. Pareigūnas įrašė žodį „tu“. Pats apie pareigūną nekalbėjo. Žodžiais buvo išreikšta emocija, žodžiai išsprūdo. Aplink niekas nesureagavo. Pareigūnas paklausė „ar tu man pasakei suka“. Pasakė, kad nevadino „suka“. Žodžius pasakė vidutiniu garsu, nešaukė. Su pareigūnu ankščiau susitikęs nebuvo, jo nepažįsta.

Liudytojas H. P. teisme parodė, kad S. L. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Tą dieną nuo 16.00 iki 19.00 val. buvo vykdomas reidas su pėsčiaisiais. Kurie pažeidė Kelių eismo taisykles, tuos baudė. S. L. perėjo gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Jam buvo surašytas protokolas. Vėliau S. L. atbėgo iš kitos kelio pusės, sakė „kokia pavardė, kodėl nenubaudėte merginų, kurios ėjo per raudoną šviesą“. Pats merginoms paaiškino, kad jos negerai perėjo gatvę mirksint šviesoforui ir paleido. Žmogus sakė „suka tu, blet, vienus baudi, kitus paleidi“. Tuomet S. L. sakė „einam į automobilį“. Akcentuoja, kad S. L. pašoko prie jo ir sakė „suka“, suprato, kad tai adresuota jam. Nežino, ar S. P. tai girdėjo. Jonikas ir kita pareigūnė rašė protokolus. Praėjo kažkiek laiko nuo protokolo surašymo. Jam pakalbėjus su merginomis, S. L. parbėgo nuo stoties pusės ir su emocijomis išreiškė „suka tu, blet“. Sako kaip viskas buvo. Pasakė „už suka, neatleisiu“. S. L. buvo susinervinęs, pilnas emocijų. Jį (H. P.) tie žodžiai įžeidė. Su J. ir J. asmuo bendravo automobilyje. Automobilyje jis buvo ramus ir policijos komisariate buvo ramus. Kiti pareigūnai šių žodžių negirdėjo. Pėsčiųjų aplink galėjo būti. Aplink triukšmas buvo. Žodžius gerai išgirdo. Mano, kad jie buvo adresuoti jam. S. L. pašoko ir sako „nu, tu“. Kaip jį atvedė prie automobilių, kiti pareigūnai matė. Jis tuo metu nurimo. Aplinkiniai nekreipė dėmesio. Kitas pareigūnas stovėjo 25 m už sankryžos. Einant per gatvę paskui žmones, užsidegė geltonas šviesoforo signalas, ir priėjęs iki salelės paspartinus žingsnį ėjo, kol užsidegė raudona. Merginos ėjo per gatvę mirksint šviesoforui, joms švilpė, bet į gatvę jos įžengė mirksint žaliam signalui. Paaiškino, kad ateityje reikia sustoti ir laukti salelėje. Žmonės sustoja ir laukia salelėje. Prie jo prišoko S. L. ir sakė „nu, suka tu, blet“, atpuolė prie liemenės ir žiūrėjo jo pavardę.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad S. L. matytas. Žmogus perėjo gatvę per raudoną šviesoforo signalą. H. P. jį sulaikė. Buvo surašytas protokolas ir asmuo paleistas. Po kiek laiko pamatė jį agresyviai elgiantis. Žodžių negirdėjo, nes buvo 20 m atstumu nuo jų. Matėsi iš veido mimikos, gestų. H. P. asmenį parsivedė prie automobilių ir sakė, kad asmuo necenzūriniais žodžiais keikė ir pavadino jį „suka“. H. P. pasakė, kad jį įžeidė. Kas dar galėjo matyti, nežino. Pats su S. L. nebendravo. Nesuprato dėl ko kilo konfliktas, galvojo, gal dėl protokolo. Kolega dirbo, stebėjo sankryžą, siekė nustatyti pažeidimus. Jei gerai pamena, prieš tai buvo dvi merginos, H. P. su jomis bendravo, bet pažeidimo nebuvo. Gatvėje buvo daug žmonių ir automobilių. Aplinkinių reakcijos negali pasakyti. S. L. žiūrėjo paniekinančiu žvilgsniu, pasipriešinimo nebuvo, bet pirmą kartą buvo ramesnis.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad S. L. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Įvykio pats nematė. Asmuo aiškino, kad su pažeidimu nesutinka, jis pareigūnų įžeisti nenorėjo, tuos žodžius sakė pats sau, susikeikė sau. Protokolą rašė remiantis H. P. tarnybiniu pranešimu. Kuomet atveda žmogų, pareigūno paklausia „už ką“. Paklausius „už ką“, atsakė „už įžeidimą“. Kokia buvo pasakyta frazė, sužinojo iš tarnybinio pranešimo. Nepasakytų, kad pareigūnas buvo susinervinęs. S. L. buvo susinervinęs, kad jį be reikalo pristatė. Sakė, kad jį nubaudė, o merginų nebaudė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Taigi, ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio pažeidimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad pažeidimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.

Nors S. L. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina byloje įrodymų visuma.

Nagrinėtinu atveju S. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno H. P. tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų H. P., S. P., E. N. teisme duotais parodymais.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas H. P. parodė, kad tą dieną nuo 16.00 iki 19.00 val. buvo vykdomas reidas su pėsčiaisiais; kurie pažeidė Kelių eismo taisykles, tuos baudė; S. L. perėjo gatvę degant raudonam šviesoforo signalui; jam buvo surašytas protokolas; vėliau jis atbėgo iš kitos kelio pusės, sako „kokia pavardė, kodėl nenubaudėte merginų, kurios ėjo per raudoną šviesą“; pats merginoms paaiškino, kad jos negerai perėjo gatvę mirksint šviesoforui ir paleido; S. L. sakė „suka tu, blet, vienus baudi, kitus paleidi“; S. L. buvo susinervinęs, pilnas emocijų; jį (H. P.) tie žodžiai įžeidė; pėsčiųjų aplink galėjo būti; žodžius gerai išgirdo; mano, kad žodžiai buvo adresuoti jam.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad S. L. perėjo gatvę per raudoną šviesoforo signalą; H. P. jį sulaikė; buvo surašytas protokolas ir asmuo paleistas; po kiek laiko pamatė jį agresyviai elgiantis; žodžių negirdėjo, nes buvo 20 m atstumu nuo jų; matėsi iš veido mimikos, gestų; H. P. asmenį parsivedė prie automobilių ir sakė, kad asmuo necenzūriniais žodžiais keikė ir pavadino jį „suka“. H. P. pasakė, kad jį įžeidė; S. L. žiūrėjo paniekinančiu žvilgsniu, pasipriešinimo nebuvo.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad protokolą rašė remiantis H. P. tarnybiniu pranešimu; kokia buvo pasakyta frazė, sužinojo iš tarnybinio pranešimo.

Akivaizdu, kad liudytojų H. P., S. P., E. N. parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys pirminiame H. P. paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, papildantys vieni kitus. Liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Duomenų, kad policijos pareigūnai, davę S. L. kaltinančius parodymus, būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę jį melagingai apkalbėti, byloje nėra. Kaip jau minėta, policijos pareigūnas H. P. aiškiai nurodė kokie žodžiai buvo išsakyti jo, kaip pareigūno, atžvilgiu ir įvertinus jų reikšmę, taip pat įvertinus kreipinį į pareigūną „tu“, jie laikytini pareigūną įžeidžiančiais žodžiais. Be to, svarbu ir tai, kad minėti žodžiai buvo išsakyti pareigūno atžvilgiu ne iškart fiksuojant padarytą teisės pažeidimą, o jau praėjus atititinkamam laiko tarpui, kas tik patvirtina sąmoningą S. L. veikimą ir toks veikimas negali būti toleruotinas teisine prasme. S. L. parodymai (kad nebuvo kreipinio „tu“, kad tai buvo tik emocijų išreiškimas ir kt.) šiuo atveju vertintini kaip S. L. siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Byloje nėra neginčijamų įrodymų (taip pat kalbant ir apie filmuotą medžiagą) apie tai, kad H. P. 2015-02-12 vykdydamas pareigas taikė dvigubus standartus (esant pažeidimo faktui, vienus asmenis baudė, kitus – ne). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad S. L. suprato, kad H. P. yra policijos pareigūnas, žinojo, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Asmens neteisėti veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius, nes S. L. įžeidžiančiais žodžiais išplūdo policijos pareigūną, vykdantį teisėtas policijos pareigas, įžeisdamas jo garbę ir orumą.

S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31-32 str.) nenustatyta.

Atsižvelgus į S. L. asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, S. L. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda. Šiuo nutarimu paskirta bauda, atsižvelgiant į S. L. poziciją, išreikštą teisme dėl nuobaudos rūšies (sunki materialinė padėtis), keistina į viešuosius darbus, kuriuos asmuo sutinka atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

S. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Šiuo nutarimu paskirtą 86 Eur baudą pakeisti 14 (keturiolikos) valandų nemokamais viešaisiais darbais, juos atliekant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.