- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-199-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00561-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- S. L.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo S. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 str. 2 d., padarymą paskirta 86 Eur dydžio bauda, kuri pakeista 14 valandų nemokamais viešaisiais darbais, juos atliekant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 12 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įžeidžiančiais žodžiais išplūdo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini) būrio vadą H. P., vykdantį teisėtas policijos pareigas, įžeisdamas jo, kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas teigia, kad jis nejautė priešiškumo policijos pareigūnams, užfiksavusiems jo kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes nuo tada buvo praėjęs daugiau kaip pusvalandis, jis per tą laiką jau buvo susitaikęs su nubaudimu. Taip pat skunde pažymi, kad jis buvo blaivus, prie policijos pareigūno priėjo ne tuoj pat, kai šis paleido merginas, o praėjus virš minutės, nes jam dar reikėjo pereiti sankryžą.
Be to, skunde S. L. nurodo, kad jis turėjo pagrindo prieiti ir paklausti policijos pareigūno, kodėl vienus asmenis baudžia, o kitus ne, nes iš vaizdo medžiagos matosi, jog merginos perėjo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau policijos pareigūnas objektyviai nepaaiškino, kodėl merginų atžvilgiu nebuvo taikytos administracinės priemonės (nuobaudos) už pažeidimą, o tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad buvo taikomi dvigubi standartai pareigūno darbe.
Apelianto teigimu, jo pasakyti žodžiai „suka blia, neteisybė, visiems bauda, o merginoms atleidžia“ nebuvo adresuoti policijos pareigūnui, tai buvo bendro pobūdžio išsireiškimas, neskirtas pareigūnui ar pareigūnams. Apeliantas pastebi, kad rusų kalboje žodis „tu“ tarp žodžių „suka“ ir „blia“ nevartojamas. Skunde taip pat nurodoma, kad šio išsireiškimo niekas iš aplinkinių asmenų negirdėjo, todėl policijos pareigūnas negalėjo būti pažemintas kitų asmenų akivaizdoje.
Taip pat S. L. skunde nurodo, kad neteisingai konstatuotas pavartotas žodis „blet“, nes jis vartojo žodį „blia“, o jis netapatus žodžiui „blet“.
Galiausiai apeliantas pažymi, kad jis neturėjo jokio išankstinio ar staigaus priešiškumo policijos pareigūnui, nesiruošė jo pažeminti ar įžeisti, o tai, kad du asmenys skirtingai konstatuoja faktines aplinkybes ir išsakytus žodžius, negali būti konstatuojama kaip jo tiesioginė tyčia, padarant administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o S. L. nesutikimas su jam inkriminuojamu administracinės teisės pažeidimu turėtų būti vertinamas kaip gynybinė pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. L., žodžiu įžeisdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini) būrio vadą H. P., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Teismų praktikoje nurodyta, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 187 str. 2 d. turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005), ir tai gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini) būrio vado H. P.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. vasario 12 d., apie 17.10 val., dirbant reide (duomenys neskelbtini), prie jo staiga pribėgo pilietis S. L., kurį prieš tai nubaudė jo (H. P.) kolegė už tai, kad minėtas pilietis perėjo gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Anot H. P., S. L. paklausė jo pavardės, sakė, kad paskųs, pradėjo šaukti, priekaištauti, kad nenubaudė mergaičių, jo atsakymų neklausė, dar labiau supyko ir pasakė: „Suka tu blet, vienus baudi, o kitus blet paleidi” (1 b. l.). Šias aplinkybes pareigūnas nurodė ir 2015 m. kovo 4 d. paaiškinime (28 b. l.). Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, H. P. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad vykdė reidą su pėsčiaisiais, S. L. buvo surašytas protokolas, vėliau jis atėjo iš kitos kelio pusės, sakydamas: „Kokia pavardė, kodėl nenubaudėte merginų, kurios ėjo per raudoną šviesą“, po jo bandymo paaiškinti, S. L. pasakė: „Suka tu, blet, vienus baudi, kitus paleidi“ (b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnas tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai, logiškai, iš esmės neprieštaringai, todėl teismas netikėti H. P. nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas pareigūnas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. L.parodymus, matyti, kad jis 2015 m. vasario 13 d. pasiaiškinime nurodė, jog pamatęs, kad pareigūnas nenubaudė dviejų jaunų moterų, susinervino, priėjo prie pareigūno ir pasakė, kodėl šis nebaudžia kitų žmonių už tokį pat pažeidimą, tuo metu susinervinęs susikeikė ir dar paklausė, ar jis (pareigūnas) neturi gėdos (b. l. 15). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. L. jau teigė, kad pasakė žodį „suka“, tačiau nevartojo žodžio „tu“ (38 b. l.), o apeliaciniame skunde jau nurodė, kad sakė: „Suka-blia“, pažymėdamas, kad žodis „blia“ netapatus žodžiui „blet“. Teismo posėdžio metu H. P. nurodė, kad žodžius gerai išgirdo (38 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo pozicija kai kurias įvykio aplinkybes aiškinant sau palankia linkme, vertintina kaip pažeidėjo pasirinkta gynyba, ir nesiremiama pažeidėjo parodymais, nes juos paneigia byloje surinkti ir įvertinti kiti įrodymai.
Apeliaciniame skunde S. L.pažymi, kad jo išsakyti žodžiai nebuvo nukreipti į policijos pareigūną asmeniškai, kad nuo jo nubaudimo už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo praėję nemažai laiko, todėl jis jautėsi ramus. Pažymėtina, kad iš S. L. skundo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis pats pripažįsta, kad išėjęs iš parduotuvės ir pamatęs, jo manymu, tokią neteisybę – H. P. nenubaudė merginų – perėjo sankryžą ir nuėjo prie policijos pareigūno. Taigi, S. L. specialiai nuėjo prie policijos pareigūno, kad išreikštų savo pasipiktinimą dėl to, jog, jo manymu, pareigūnai taiko dvigubus standartus. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus tam tikram laikui po apelianto nubaudimo už tai, kad šis ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, matė jį elgiantis agresyviai, taip jis (S. P.) nusprendė iš S. L. mimikos, gestų (39 b. l.). Šie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. L. tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui pasakė įžeidžiančius žodžius, taip įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą.
Taip pat pažymėtina, jog S. L.padaryto pažeidimo konstatavimui neturi įtakos skunde nurodytos aplinkybės dėl tariamų pareigūno ir jo kolegės veiksmų neteisėtumo – merginos dėl pažeidimo buvo tik įspėtos, o S. L. buvo nubaustas. Manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti, S. L. galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o S. L.veiksmų neteisėtumo klausimas, ir tai objektyviai įrodyta.
Tai, kad įžeidžiančių žodžių negirdėjo kiti asmenys, taip pat nepaneigia įžeidimo fakto, tai gali būti svarbu tik atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės (BK 290 str. ir ATPK 187 str.), nes, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą (kasacinė nutartis 2K-324/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, padarydamas ATPK 187 str. 2 d. pažeidimą, kenkia ne tik pareigūno moraliniam prestižui aplinkinių, bet ir jo paties akyse. Todėl minėtas skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 26 d. nutarimą S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.