- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- e2-33512-1012/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27237-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. V. 157,58 Eur negrąžinto kredito, 2,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) 12 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 157,58 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 21,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,36 Eur sutartinių (kompensacinių) palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 13 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2018 m. birželio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 900 Eur kreditą 12 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė.
Atsakovui P. V. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. lapkričio 18 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 12 d. ieškovas UAB „NEO Finance“ ir atsakovas P. V. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K635713927 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 900 Eur kreditą 12 mėn. terminui (e. b. l. 26-30, 33-40). Atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovui palūkanas, tarpininkavimo mokestį Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 p., 5.1-5.2 p.). Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir kitų mokėjimų, todėl ieškovas 2019 m. rugsėjo 4 d. pranešimu Sutartį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. vienašališkai nutraukė (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.6 p., 8.4 p., 8.6 p., e. b. l. 31). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 157,58 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), 6,36 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gegužės 13 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) ir 12 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 157,58 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovo mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 59,52 Eur (metinė palūkanų norma – 12 proc.), šią palūkanų sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 900 Eur kreditu/jo dalimis 12 mėnesių laikotarpiu (Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovui jo suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovo reikalavimai priteisti jo naudai iš atsakovo 2,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), taip pat 12 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 157,58 Eur kreditą, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, yra pagrįsti ir tenkintini (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.6 p., 2.1 p., 5.1-5.2 p., 6.1 p., CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 12 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, įvertinus šią Vartojimo kredito sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė būtent dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo bei jų dydžio. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remiantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 6,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gegužės 13 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).
Ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 21,60 Eur tarpininkavimo mokesčio.
Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 66,20 Eur (e. b. l. 40). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Taigi tiek bendrosios, tiek specialiosios dalių sąlygose yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis.
Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 66,20 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 6,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto matyti, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).
Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 66,20 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 125,72 Eur (59,52 Eur (palūkanos) + 66,20 Eur (tarpininkavimo mokestis) (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 900 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistinas ieškovo reikalaujamas 21,60 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 187,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 13 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 105 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 120 Eur.
Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 5,37 Eur, yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 157,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 58 ct) negrąžinto kredito, 2,34 Eur (du eurus ir 34 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 12 (dvylikos) proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (157,58 Eur), skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 6,36 Eur sutartinių (kompensacinių), 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 60 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (187,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.