- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-16132-845/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11152-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Pareiškėjas
- C. M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo C. M. B. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas C. M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atkurti pareiškėjo senelio A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio tėvas – J. L. (vėliau žinomas kaip J. L.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gimimo akto įrašą ir pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Pareiškėjas nurodė, kad jis A. ( A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) vaikaitis. Senelio gimimo akto įrašo atkūrimas pareiškėjui yra reikšmingas, nes jis ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose A. A. L. vardu nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius jo asmens duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo datą bei gimimo vietą, nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti A. A. L. gimimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); todėl nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti. Taigi pareiškėjas dėl šio įrašo atkūrimo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, patenkinti pareiškėjo prašymo atkurti gimimo akto įrašą neturėjo teisinio pagrindo. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje pareikštas reikalavimas dėl civilinės būklės akto – gimimo įrašo – atkūrimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas atkurti jo senelio A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.), gimimo datą (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose A. (A./ A.) L (taip pat žinomo kaip A. L.) vardu nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius jos duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo datą bei gimimo vietą, nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) gimimą (duomenys neskelbtini), - nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti.
Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo nagrinėja teismas (CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 514 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad jo senelio gimimo akto įrašo atkūrimas jam reikalingas siekiant pasinaudoti teise atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 514 straipsnio 4 dalis).
Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Prašymo nagrinėjimui aktuali Taisyklių 2021 m. vasario 26 d. redakcija (įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 27 d.). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Taisyklių 141 punkte nurodyta, kad atkuriant gimimo įrašą, nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.
Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, atkuriant neišlikusius gimimo įrašus, būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir / ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato, pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, nustatyta, kad vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).
Sprendžiant dėl pareiškėjo giminystės ryšio, vertinami šie pareiškėjo pateiktus dokumentai: 1) pareiškėjo motinos J. T. L. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjo mamos tėvas, t. y. senelis A. L., yra gimęs (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo senelio paraiška laidojimui, kurioje nurodyta, kad A. L. yra kilęs iš (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) Vyriausybės (duomenys neskelbtini) leidinyje pateikta informacija apie A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini), natūralizacija (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini); 4) Laidojimo organizacijos C. K., veikiančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pažyma, kuri patvirtina, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis buvo žydas ir palaidotas (duomenys neskelbtini) žydų kapinėse (duomenys neskelbtini). Be to, pažymoje nurodyta, kad A. L. hebrajiškas vardas buvo A., Y. sūnus; 6) išrašai iš archyvinių duomenų, patvirtinantys, kad pareiškėjo senelis A. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo tėvas (pareiškėjo prosenelis) J. L., atvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jo kilmės miestas nurodytas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) miestelis anglų kalba; 8) Laidojimo organizacijos C. K., veikiančios (duomenys neskelbtini) Respublikoje (duomenys neskelbtini) išduota pažyma apie pareiškėjo prosenelį, iš kurios matyti, kad pareiškėjo prosenelis J. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini), buvo žydas ir palaidotas (duomenys neskelbtini) žydų kapinėse (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad J. L. hebrajiškas vardas buvo Y., A. sūnus.
Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėjo C. M. B. motina yra J. T. L., kurios tėvas – A. L.. Taigi pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis yra A. L. vaikaitis.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie A. (A.) L., J. (Y., J.) sūnaus gimimą negali. Iš (duomenys neskelbtini) centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad archyvas pateikė piliečių, grįžusių į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klausimo lapų byloje esančio (duomenys neskelbtini) klausimo lapo ir tame pačiame archyviniame fonde saugumą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams išduotų užsienio pasų (duomenys neskelbtini) m. ištraukos kopiją, iš kurios matyti, kad minėtą klausimą lapą yra užpildęs J. L., tačiau daugiau duomenų patvirtinančių, kad J.(J., J., Y., J.) L., gimęs apie (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki (duomenys neskelbtini) faktus, archyvo saugomose fonduose nerasta. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) centrinis valstybės archyvas (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pridėjo piliečių, grįžusių į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klausimo lapų byloje esančio (duomenys neskelbtini) m. klausimo lapo kopiją, kurią pildė A. (A., A.) L.. Pažymėta, kad daugiau duomenų patvirtinančių, kad A. (A., A.) L., gimęs (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) m.) gyveno (duomenys neskelbtini), dokumentų apie jo turėtą (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę, jam išduotas vidaus arba užsienio pasus, asmens dokumentų pasams, pačių pasų ar pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki (duomenys neskelbtini)faktus, - archyve nerasta.
Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata, įpareigojančia teismą, nagrinėjantį bylą ypatingąja teisena, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nustatė terminą pateikti atsiliepimui, tačiau suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, kuriuo remiantis būtų pagrindas atkurti pareiškėjo senelio gimimo akto įrašą (Taisyklių 140, 141 punktai). Iš pateiktų dokumentų galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad A.(A./ A.) L. yra tas pats asmuo, tačiau nepakanka duomenų nustatyti tikslią jo gimimo datą. Vieninteliai (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduoti dokumentai yra (duomenys neskelbtini). J. L. išduotas pasas bei (duomenys neskelbtini) m. grižusių į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klausimo lapo kopiją, kurią pildė A. (A., A.) L.. Visi kiti pareiškėjo pateikti dokumentai buvo sudaryti arba išduoti (duomenys neskelbtini)Respublikoje, byloje nėra kitų dokumentų nurodančių infomacijos didesnį patikimumą ir sudarytų pagrindą nustatyti tikslią A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) gimimo datą.
Teismas pažymi, kad bylų, nagrinėjamų ypatingąja teisena, įrodymų vertinimo procese galioja bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurias nustatinėjant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia išsiaiškinti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (CPK 180, 182, 184– 185 straipsniai). Kita vertus, bylose dėl gimimo akto įrašo atkūrimo įrodinėjimo procesas savo esme panašus į įrodinėjimo procesą bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose paprastai naudojami netiesioginiai įrodymai, nes būtent dėl tiesioginių įrodymų nebuvimo ar nepakankamumo ir atsiranda poreikis kreiptis į teismą atkurti gimimo įrašą. Teismas atsižvelgia į šį ypatumą ir akcentuoja, kad įrodinėjant netiesioginiais įrodymais prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau net ir darant vieną ar kitą prielaidą, svarbu, kad ji būtų motyvuota, t. y. pakankamai patikimai pagrįsta byloje esančiais įrodymais (2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, LAT 2020-11-04, nutartis e3K-3-284-219/2020). Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti konkrečią pareiškėjo senelio A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) gimimo datą, pateikta informacija ir įrodymai nėra keliantys pakankamą patikimumą jų teisingumu pagal konkrečios bylos aplinkybes.
Taigi, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pastarojo pateikti duomenys nėra pakankami pareiškėjo senelio A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) tiksliai gimimo datai nustatyti, kad būtų galima atkurti jo gimimo akto įrašą; pabrėžtina, kad nėra nei vieno civilinės būklės įrašo, pagal kurio duomenis būtų galima atkurti tikslią pareiškėjo senelio gimimo datą, taip pat iš pateiktų įrodymų visumos nėra galimybių šios tikslios datos nustatyti (CPK 185 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad gautų duomenų nepakanka pareiškėjo senelio A. (A./ A.) L. (taip pat žinomo kaip A. L.) gimimo akto įrašui atkurti, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 514 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo C. M. B. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.