- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1252/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Stora Enso Lietuva“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stora Enso Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4419-232/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. dėl atlikto išankstinio mokėjimo bei patirtų nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. ieškovo naudai 501 500 Lt išankstinio mokėjimo, 88 500 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Nutarė ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 590 000 Lt sumai areštuoti atsakovui R. V. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo R. V. darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. kreipėsi į teismą su prašymu pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 500 000 Lt sumoje atlyginimo užtikrinimą; patenkinus atsakovo minėtą prašymą ir ieškovui nepateikus nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 500 000 Lt sumoje atlyginimo užtikrinimo, prašo panaikinti 2010 m. kovo 20 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog 2010 m. sausio 7 d. atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl atsakovui priklausančių žemės sklypų pardavimo VšĮ „Finansinės strategijos“. Šia preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl preliminariojoje sutartyje nurodytų žemės sklypų pardavimo, o dėl kokių nors priežasčių negalint parduoti žemės sklypų, t. y. sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas įsipareigojo sumokėti VšĮ „Finansinės strategijos“ 500 000 Lt baudą. Todėl teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį, patirs 500 000 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi šį atsakovą prašymą patenkino, įpareigojo ieškovą UAB ,,Stora Enso Lietuva“ per penkias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 500 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai bei pateikti teismui įrodymus apie įvykdytą įpareigojimą. Teismas išaiškino ieškovui, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas nurodė, kad atsakovas tokio dydžio nuostolių atsiradimą kildina iš 2010 m. sausio 7 d. sudarytos su VšĮ „Finansinės strategijos“ preliminarios sutarties nevykdymu, kadangi, kaip numatyta preliminarios sutarties 6.1 punkte, pardavėjui dėl kokių nors priežasčių negalint parduoti viso žemės sklypų masyvo nustatytu terminu, t. y. iki 2010 m. gegužės 30 d., pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti priešingai šaliai 500 000 Lt dydžio netesybas (baudą). Atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių bei pridėtų rašytinių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolių, todėl, patenkinus atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtų apsaugoti ir atsakovo interesai, o tuo pačiu išlaikyta ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Stora Enso Lietuva“ prašo šią teismo nutartį panaikinti. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:
Ieškovas su atsakovu 2004 m. gruodžio 23 d. sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo perkama mediena yra būtent tuose žemės sklypuose, kuri preliminaria sutartimi parduodama VšĮ „Finansinės strategijos“. Vadovaujantis CK 6.321 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų. Kadangi atsakovo ketinami parduoti sklypai yra įkeisti AB DnB NORD bankui, atsakovas turėtų gauti banko sutikimą vykdyti preliminariąją sutartį. Atsakovas be ketinamo parduoti turto turi ir kito nekilnojamojo turto, kuris nenurodytas preliminariojoje sutartyje. Taigi, atsakovas turi teisę prašyti, kad teismas areštuotų kitą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. V. prašo šį skundą atmesti. Prašymui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos motyvus:
Tarp šalių sudaryta 2004 m. gruodžio 23 d. sutartis yra įvykdyta. Atsakovo galimybės įvykdyti preliminariąją sutartį nėra atskirojo skundo dalykas. Ne visi preliminariojoje sutartyje nurodyti sklypai yra įkeisti bankui. Be to, turto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn, nes hipoteka seka paskui daiktą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju medžiai, kaip žemės priklausiniai, nėra įkeičiami kartu su žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, dėl ko galimas nuostolių atsiradimas. Todėl įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutai ne tik tarpusavyje susiję, bet ir panašūs, abu skirti šalių reikalavimų atlyginimo užtikrinimui: ieškovo – ieškinio reikalavimų užtikrinimui, atsakovo – reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Taikant šį teisės institutą, šalių procesinis lygiateisiškumas, interesų pusiausvyra ir teisingumas pasiekiamas užtikrinant, jog šalių interesai bus apginti, t. y., kad ieškovas atlygins atsakovo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį bei įrodymus, jog ieškovas atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės.
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi taikė atsakovo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Koks konkretus atsakovo turtas yra areštuotas, byloje duomenų nėra. Atsakovas 2010 m. gegužės 5 d. prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo 500 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Savo prašymą atsakovas iš esmės siejo su žemės sklypų areštu, nurodė negalėsiąs vykdyti sutartinių įsipareigojimų (parduoti areštuotų žemės sklypų) pagal 2010 m. sausio 7 d. preliminariąją sutartį, dėl ko patirs 500 000 Lt nuostolių – neįvykdęs preliminariosios sutarties turės sumokėti tokio dydžio baudą.
Kaip minėta, tokį prašymą pateikusiam atsakovui kyla pareiga įrodyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti nuostolius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007, kt.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota, be to, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šios sutarties šalys siekė sukurti realius verslo santykius.
Pažymėtina ir tai, kad net ir laikant preliminariąją sutartį tinkamu pagrindu atsakovo galimiems nuostoliams įrodinėti, atsakovo nurodyti preliminariojoje sutartyje 500 000 Lt dydžio nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos jis esą patirs iki 2010 m. gegužės 30 d. nesudaręs pirkimo-pardavimo sutarties (preliminarios sutarties 6.1 punktas), teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti. Nors, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau pastarojo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą (ar kitą laikinąsias apsaugos priemones taikyti pareikalavusį byloje dalyvaujantį asmenį) ar privalomai taikyti priemones, artimas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovas teismui išsiuntė 2010 m. birželio 16 d. (b. l. 73), tačiau, nors preliminariojoje sutartyje pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties terminas numatytas 2010 m. gegužės 30 d., atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nenurodė jokių 2010 m. sausio 7 d. preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmių.
Pažymėtina, kad dar viena sąlyga, kai teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra ta, jog byloje turi būti pakankamai duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. ieškovas negalėtų atsiradusių nuostolių atlyginti. Iš skundžiamos nutarties turtinio matyti, jog atsakovas neįrodinėjo ieškovo blogos finansinės padėties, o teismas tokios būklės iš viso nevertino.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje jis gali patirti nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo R. V. prašymo užtikrinti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.