Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-116/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
1A-58-116/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00131-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Bronius Zalaga
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudž. bylos Nr. 1A-58-116/2015(S)
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00131-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.; 2.4.2.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Ernestos Montvidienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,nuteistajam A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2014-01-25 veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2014-02-28 veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė sumažinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką A. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. kovo 1 d. 16.00 val. iki 2014 m. kovo 3 d. 15.50 val. (2 paros).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė bei platino narkotines medžiagas, t. y. 2013 m. gruodžio – 2014 m. sausio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. sausio 25 d., iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, nusipirkdamas įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,9703 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas turėdamas tikslą platinti tą pačią arba kitą dieną po įgijimo, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. sausio 25 d., tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,9703 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą platinti atgabeno prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), kur už sutartą atlygį pardavė A. V. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,9703 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip platino narkotines medžiagas.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. vasario 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje turėdamas tikslą platinti už sutartą atlygį nusipirkdamas įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 22,93 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas turėdamas tikslą platinti atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten turėdamas tikslą platinti laikė, kai nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. vasario 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, dalį narkotinių medžiagų, tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,592 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą platinti atgabeno prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir už 210 Lt pardavė A. V. ir taip platino narkotines medžiagas, likusias narkotines medžiagas – 15,338 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą platinti laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2014-03-01 nuo 16.00 val. iki 17.20 val. kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį – sumažinti jam paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas nurodo sutinkantis su jo veiksmų kvalifikacija, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirta bausme, kuri, pastarojo vertinimu, yra per griežta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pasisakė tik dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistojo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, anksčiau nebuvo teistas, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nors teismas pritaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę negu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bausmė, tačiau ši bausmė visgi susijusi su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad jam, jaunam, anksčiau neteistam žmogui 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra labai didelė ir griežta. Apeliantas nurodo, kad darydamas nusikalstamas veikas jis nebuvo susipažinęs su baudžiamuoju įstatymu, pats narkotikų nevartoja ir negalvojo, kad už padarytas veikas jis gali atsidurti pataisos namuose su kitais nusikaltėliais, kurie pataisos namuose atlikinėja laisvės atėmimo bausmes už padarytus žiaurus bei sunkus nusikaltimus. Taip pat nurodo negalintis paaiškinti, kodėl jis platino narkotines medžiagas. Pažymi, kad jis gyvena su jaunesniu broliu ir tėvais jiems priklausančiame bute, kūrė ateities planus, po profesinės mokyklos baigimo buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Teigia, kad jo šeimoje viskas buvo gerai – jo šeima nėra asociali, jis turi labai gerus, darbščius, jį mylinčius tėvus, visa jo šeima labai išgyvena dėl to, ką jis padarė. Apelianto teigimu, pataisos namai, jų aplinka, žmonės, atlikinėjantys bausmę, jį labai gąsdina. Jis labai daug išgyveno ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, patyrė nemažai dvasinių išgyvenimų dėl savo ateities. Pažada ateityje nusikalstamų veikų nebepadaryti, taip pat nepadaryti administracinių teisės pažeidimų, dirbti, gerbti įstatymus ir savo tėvus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V., jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), taip pat įvertino tai, kad A. V. nusikalto anksčiau nebūdamas teistas (4 t. 50 b. l.), nėra baustas administracine tvarka (4 t. 54 b. l.), nors laikinai dirba. Įvertinęs tai, kad A. V. prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl šias aplinkybes vertinti dar kartą ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Juo labiau, kad paskirtos bausmės nėra per griežtos – už vieną nusikalstamą veiką A. V. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, o už kitą nusikalstamą veiką – tik nežymiai ją viršijanti bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė bausmė taip pat nėra per griežta.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, skirdamas A. V. bausmę, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikė, todėl nesuprantamas skundo teiginys, kad „teismas skiriant <...> bausmę, pritaikė LR BK 54 str. 3 d.“.

Kaip jau minėta, skundu nuteistasis prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą išaiškinęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2014, Nr. 2K-P-89/2014).

Kadangi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė A. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti apeliantui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tai, kad A. V. pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad darydamas nusikalstamas veikas jis nebuvo susipažinęs su baudžiamuoju įstatymu atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Ernesta MontvidienėBronius Zalaga