Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1822-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-1822-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09594-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“
Ieškovas
UAB „PrimeConsultants Lietuva“
Civilinė byla Nr. 2A-1822-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09594-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 55; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PrimeConsultants Lietuva“ ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (dokumentinio proceso tvarka) prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Lt skolos, 1 620 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad atsakovui pagal Paslaugų tiekimo sutartį Nr. SP10 (toliau- sutartis) suteikė atsakovui paraiškos dėl biodujų jėgainės finansavimo (toliau- paraiška) parengimo paslaugas, už kurias išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai.

2012-08-13 teisme buvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo. Juose nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai prašė iš atsakovo priteisti ieškinyje nurodytą pinigų sumą, nes ieškovas neįvykdė tarp jų sudarytos 2011-10-12 paslaugų teikimo sutarties, sutartyje nurodytų paslaugų nesuteikė, nes ieškovo parengtos paraiškos VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ nepriėmė dėl trūkumų.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į pareikštus prieštaravimus su ieškovo teiginiais dėl netinkamai įvykdytos sutarties nesutiko. Nurodė, kad su atsakovu sudaryta sutartis yra pilnai įvykdyta. Jie užpildė paraišką pagal tokią informaciją, kokią gavo iš atsakovo. Jie netgi atliko tokius veiksmus atsakovo naudai vykdydami tarp jų sudarytą sutartį, kurie į šią sutartį net nebuvo įtraukti. Paraiška VšĮ „Lietuvos verslo plėtros agentūra“ buvo pateikta nepraleidžiant termino. Paraiška buvo nepriimta dėl to, kad atsakovas nepateikė visų reikiamų dokumentų – projekto finansavimą užtikrinančių dokumentų, leidimo gaminti elektros energiją ir/ar leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. galutiniu sprendimu Vilniaus ieškinys patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 9 000 Lt skolos, 1 620 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (10 620 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159 Lt žyminio mokesčio ir 998,86 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad sutarties 4.2 p. numatyta, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovui) sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą po paslaugų suteikimo ir paslaugų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 9 000 Lt įsiskolinimas už suteiktą paslaugą. Iš pateikto VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ rašto, adresuoto atsakovui, turinio matyti, kad atsakovas Agentūrai nepateikė eilės dokumentų ir ataskaitų tam, kad pateikta paraiška, kurią ruošė ieškovas, būtų priimta. Iš pateiktų į bylą dokumentų darytina išvada, kad ieškovas nėra atsakingas už tai, kad atsakovas nepateikė Agentūrai reikalaujamų dokumentų, dėl ko atsakovo paraiška buvo atmesta. Iš pateikto susirašinėjimo su atsakovu turinio matyti, kad ieškovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus tam, kad jų paruošta paraiška būtų priimta. Sutarties 9.2. punkte nustatyta, jog atsakovas laiku nesumokėjęs ieškovui, turi mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Atsakovas prievolės atsiskaityti nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteisti 1 620 Lt delspinigiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas tinkamai neįvykdė sutarties, todėl jis nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas atsiskaitytų su ieškovu už neatliktas paslaugas. T.y. ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, nes nesuteikė atsakovui visos reikiamos informacijos, apie tai kokius dokumentus reikia pristatyti kartu su paraiška, o atsakovas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo pats tų reikiamų dokumentų pateikti. Nepateikus reikiamų dokumentų, paraiška buvo atmesta. Taigi, paraiška buvo atmesta dėl ieškovo kaltės, todėl atlyginimas pagal sutartį ieškovui nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, nesiaiškino dėl ko buvo atmesta paraiška. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad paraiška buvo atmesta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės. Atsakovas VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ nepateikė visų reikiamų dokumentų, kurie įrodytų, jog atsakovas savo projekto įgyvendinimui gaus reikiamą finansavimą bei leidimų dėl elektros gamybos. Ieškovas net ir po sutarties termino stengėsi, kad sutartis būtų įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas tinkamai neįvykdė sutarties, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas atsiskaitytų su ieškovu už neatliktas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog ieškovas netinkamai vykdė sutartį. Teismo nuomone, šiuo atveju yra priešingai- būtent ieškovas įrodė, kad jis tinkamai vykdė sutartį, o atsakovo paraiška buvo atmesta dėl atsakovo kaltės, o ne dėl to, jog ieškovas būtų netinkamai įvykdęs sutartį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paraiška, kurią sutartimi buvo įsipareigojęs parengti ieškovas, nustatytais terminais buvo pateikta VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ (toliau- LVPA). Kadangi nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai LVPA 2012 m. sausio 23 d. raštu (b.l. 50-52) įpareigojo pateikti papildomus įrodymus. Šiame rašte, be kita ko, ieškovas buvo įpareigotas pateikti konkrečius duomenis apie projekto finansavimą bei leidimą gaminti ar plėsti elektros gamybos pajėgumus. Rašte buvo nurodytos labai konkrečios priežastys dėl ko reikalaujama papildomų dokumentų: pirma - atsakovas, kartu su paraiška pateikė AB bankas „Snoras“ 2011 m. lapkričio 15 d. pažymą dėl projekto finansavimo, tačiau AB bankui „Snoras“ 2011 m. gruodžio 7 d. buvo iškelta bankroto byla; antra- atsakovas paraišką pateikė dėl specifinio objekto- kogeneracinės elektrinės statymo, todėl šiam objektui reikėjo gauti atitinkamus leidimus iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas pagal sutartį, nes nesuteikė atsakovui visos reikiamos informacijos, apie tai kokius dokumentus reikia pristatyti kartu su paraiška, o atsakovas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo pats tų reikiamų dokumentų pateikti. Šiuos atsakovo teiginius paneigia, tiek byloje esanti medžiaga, tiek visuotinai žinomos aplinkybės.

Kaip matyti iš bylos, atsakovo rengiamą projektą turėjo finansuoti AB Bankas „Snoras“. Visuotinai yra žinoma, kad tuo metu, kai atsakovas pateikinėjo paraišką- 2011 m. lapkričio antroje pusėje, AB bankas Snoras susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis, Šio banko veikla iš pradžių buvo sustabdyta, o vėliau apskritai kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos šiam bankui iškėlimo. Šios aplinkybės turėjo būti žinomos ir atsakovui, o jų supratimas jokių specialių žinių nereikalauja. T.y. atsakovas yra komercine veikla užsiimantis ūkio subjektas, todėl turėjo suvokti, kad bankas, kuriam iškelta bankroto byla, nebus pajėgus užtikrinti apskritai jokio finansavimo visiems būsimiems projektams. Dėl šios priežasties atsakovas, elgdamasis protingai, atidžiai ir rūpestingai, pats turėjo kreiptis į LVPA ir pranešti apie sunkumus, susidariusius dėl AB bankas „Snoras“ bankroto, taip pat pats turėjo kreiptis į kitus Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus dėl finansavimo būsimam projektui užtikrinimo. Iš minėto LVPA rašto matyti, kad atsakovas to nepadarė. Teismas, išanalizavęs šalių sutartį, nenustatė, kad ieškovui sutartimi yra nustatytas reikalavimas surasti šiam atsakovo projektui tinkamą finansavimą. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, ieškovas ne tik aktyviai ragino atsakovą ieškoti finansavimo, bet ir pats ieškojo finansavimo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas susirašinėjimas su atsakovu elektroniniu paštu (b.l. 80-82), atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovo įrodymus (CPK 178 str.).

LVPA 2012 m. birželio 28 d. pateikė atsakovui raštą (b.l. 63-64), kuriame nurodė, jog atsakovo paraišką atmeta. Atsakovas teigia, jog paraiška buvo atmesta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas neįvykdė sutarties ir netinkamai paruošė paraišką. Tokie atsakovo argumentai nepagrįsti, nes pats LVPA raštas tokius atsakovo argumentus paneigia. Šiame rašte nurodoma, kad atsakovas neįvykdė LVPA 2012 m. sausio 23 d. rašto reikalavimų pateikti įrodymus apie atsakovo projekto finansavimą bei atsakovui išduotus leidimus dėl elektros gamybos.

Kaip minėta, ieškovas pats nesirūpino reikiamu finansavimo užtikrinimu, o dėl nepateiktų leidimų gaminti elektrą LVPA atsakovui nurodė, kad: „2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. S12-012 Jūs atsakėte, kad 2011 m. lapkričio 16 d., esate pateikę Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai prašymą gauti leidimą plėsti elektros gamybos pajėgumus, tačiau šis leidimas iki šiol nėra išduotas ir paprašėte atidėti jo pateikimo terminą iki 2012 m. kovo 16 d. Į 2012 m. balandžio 10 d. raštą Nr. R4-5964 iš Jūsų negavus jokios papildomos informacijos, LVPA 2012 m. gegužės 31 d. raštu Nr. R4-8935 dar kartą paprašė pateikti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus kopiją.“

Iš ieškovo susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakovu matyti, kad ieškovas ne tik intensyviai skatino atsakovo pasirūpinti reikiamų leidimų gavimu iš energetikos ministerijos, bet ir pats kontaktavo su atitinkamomis institucijomis dėl tokių leidimų gavimo (b.l. 65-82).

Taigi, iš čia paminėtų įrodymų (LVPA rašto, ieškovo laiškų) matyti, jog būtent pats atsakovas nesirūpino sklandžiu savo vystomo projekto (skaitant ir ieškovo paruoštos paraiškos) įgyvendinimu, nes pasyviai reagavo teik į LVPA, tiek į ieškovo raginimus gauti ir laiku pateikti leidimus dėl elektros energijos gamybos pajėgumų plėtimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovo ir LVPA 2012 m. birželio 28 d. rašte nurodytus teiginius (CPK 178 str.). Kaip ir finansavimo gavimo atveju, taip ir gaunant leidimus dėl elektros gamybos, dėl šios paslaugos šalių sutartyje sutarta nebuvo. Taigi, ieškovas neprivalėjo rūpintis tokių leidimų gavimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos jis aktyviai tuo rūpinosi ir kelis kartus ragino tai padaryti atsakovą. Todėl ir šiuo atveju visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas nesuteikė visos reikalingos informacijos atsakovui ir būtent dėl ieškovo kaltės atsakovas negalėjo laiku gauti ir pristatyti LVPA leidimų dėl elektros gamybos pajėgumų didinimo.

Įvertinęs, tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paraiška buvo atmesta, ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės, o ieškovas kaip tik visais įmanomais būdais stengėsi, kad paraiška būtų priimta, t.y. ieškovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus net ir po sutartyje nustatyto termino ir didesne, nei sutartyje numatyta apimtimi.

Dėl išvardintų priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu pagrįstai tenkino ieškinį, o galutiniu sprendimu pagrįstai preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikia įrodymus apie patirtas 2117,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ši suma gerokai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Dėl šios priežasties atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 1500 Lt (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ ieškovui UAB „PrimeConsultants Lietuva“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėOna GasiulytėVidas Stankevičius