Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam D. T., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, kaltinamajam L. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Jonui Gliaudeniui, kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Broniui Šimkui, nukentėjusiajam Ž. M., jo atstovui advokatui Georgijui Gromovui, nukentėjusiajam D. L., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirba Uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) staliumi montuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-06-08 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. bauda 10 MGL ( 1300 Lt.), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalyje;

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirba Akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) mechaniku surinkimo darbų šaltkalviu, mokosi Alytaus Jaunimo suaugusių mokykloje vakariniame skyriuje, 10 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-07-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, skirtas įpareigojimas per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

M. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis Uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) surinkėju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. T., L. V., M. Ž. sunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent : 2006-01-26 d. apie 23 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiajam Ž. M. pasakius įžeidžiamus žodžius, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. M. kiekvienas ne mažiau po 2 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, ko pasekoje dėl panaudoto fizinio smurto jam buvo padarytas viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei padarytos kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, veido odos nubrozdinimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat dėl panaudoto fizinio smurto Ž. M. nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis, griuvimo pasekoje jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas dėl vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, o dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Taip pat, D. T., M. Ž. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra 2006-01-26 d. apie 23 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, įžūliais veiksmais pasireiškusiais smurtu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sudavė nukentėjusiajam D. L. kiekvienas ne mažiau po 2 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko sutrikdė visuomeninę rimtį (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, o nukentėjusiajam D. L. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje kaktos srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje ir kairės akies vokų-kairio skruosto srityje bei odos nubrozdinimo viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje.

Kaltinamųjų kaltumas padarius nusikaltimus patvirtinamas sekančiais įrodymais.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2006-01-26 jis, M. Ž. ir L. V. buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir ten koridoriaus laiptinėje leido laiką. Kuomet pro šalį ėjo nukentėjusieji, tarp Ž. M. ir M. Ž. kilo konfliktas. Nukentėjusysis Ž. M. vadino M. Ž. gaidžiu ir jie susikibo. Pripažįsta, kad jis ranka sudavė du smūgius Ž. M. į dešinę veido pusę ir pats atsitraukė. Nurodo, kad nuo jo smūgio Ž. M. nenukrito. Po to du smūgius į veidą Ž. M. sudavė L. V. ir nukentėjusysis nukrito ant kairiojo šono. Pargriuvusiam Ž. M. smūgius sudavė L. V. ir M. Ž., spardė į galvą. Matė sumuštą Ž. M., jis gulėjo ant grindų. Po to M. Ž. konfliktavo su D. L.. Su nukentėjusiojo Ž. M. civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Sutinka su valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, neprieštarauja atlyginti gydymo išlaidas, kurias patyrė valstybė.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2006-01-26 jis, M. Ž. ir D. T. buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir ten koridoriaus laiptinėje leido laiką. Kuomet pro šalį ėjo nukentėjusieji, tarp jų ir kaltinamųjų kilo konfliktas, Ž. M. juos koliojo. Pripažįsta, kad jis ranka sudavė į veidą du smūgius stovinčiam ir vieną-du smūgius gulinčiam Ž. M., taip pat jam spyrė. Tvirtina, kad D. T., M. Ž. taip pat sudavė kelis smūgius rankomis nukentėjusiajam Ž. M.. Dėl pavartoto smurto nukentėjusysis buvo nukritęs. Negali nurodyti nuo kurio iš kaltinamojo smūgio nukentėjusysis nukrito. Mano, kad Ž. M. sužalotas dėl visų kaltinamųjų panaudoto smurto. Su nukentėjusiojo Ž. M. civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Sutinka su valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, neprieštarauja atlyginti gydymo išlaidas, kurias patyrė valstybė.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2006-01-26 jis, L. V. ir D. T. buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir ten koridoriaus laiptinėje leido laiką. Jis tą vakarą buvo labai girtas ir įvykio aplinkybių nepamena. Tvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, kurio metu jis spyrė Ž. M. į petį. Po įvykio kiti kaltinamieji jam pasakojo, kad praeidamas Ž. M. jį kliudė pečiu ir vadino gaidžiu. Kaltinamasis mano, kad jo veiksmų pasekoje Ž. M. negalėjo būti padarytas sunkus kūno sužalojimas. Su nukentėjusiojo Ž. M. civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Sutinka su valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, neprieštarauja atlyginti gydymo išlaidas, kurias patyrė valstybė.

Nukentėjusysis Ž. M. paaiškino, kad 2006-01-26 apie 23 val. jis lydėjo bendradarbį D. L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), o po to draugas lydėjo jį. Laiptinėje sutiko nepažįstamus jaunuolius, tarp jo ir vaikinų kilo žodinis konfliktas. Pajuto smūgį į galvą ir neteko sąmonės. Kuris iš kaltinamųjų jam sudavė ir nuo kurio smūgio pakrito, jis nurodyti negali. Šalia jo iš dešinės pusės stovėjo D. T., jam atrodo, kad pirmas smūgį sudavė jis. L. V. stovėjo jam iš kairės, o M. Ž.- iš priekio. Dėl sumušimo ir sužalojimo buvo gydomas ligoninėje ir namuose. Kaltinamieji atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, prašo priteisti 49510 lt.

Nukentėjusysis D. L. paaiškino, kad 2006-01-26 jis su bendradarbiais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. su Ž. M. ėjo į namus, Ž. M. jį lydėjo (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto laiptinėje, stovėjo vaikinai. Prasilenkiant, tarp Ž. M. ir vaikinų kilo žodinis konfliktas. Jis ir Ž. M. nuėjo į butą, netrukus abu iš buto išėjo ir jis lydėjo Ž. M.. Koridoriuje kažkas jam sudavė ir mušė, buvo sužalotas. Kurie iš kaltinamųjų jį mušė nurodyti negali. Rimtis buvo sutrikdyta. Po įvykio Ž. M. jam pasakojo, kad kaltinamieji prikibo, suspardė ir jį sužalojo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja S. L. paaiškino, kad 2006-01-26 d. apie 23 val. 30 min. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivūs jos vyras D. L. su bendradarbiu Ž. M.. Pastarasis skundėsi, kad jaunuoliai kimba ir trukdo praėjimui. Netrukus jie išėjo ir jiems išėjus, po kelių minučių ji išgirdo triukšmą sklindantį iš koridoriaus. Išėjusi į koridorių, prie buto durų, pamatė ant žemės gulintį D. L., kuriam smūgius rankomis ir kojomis sudavė M. Ž. ir D. T.. Patvirtino, kad M. Ž. sėdėjo ant D. L., mušė rankomis, o D. T. spardė į galvą. D. L. ji parsivedė į butą ir netrukus išgirdo iš koridoriaus sklindantį aimanavimą. Išėjusi į koridorių ji pamatė koridoriuje sukniubusį ir sužalotą Ž. M., kvietė greitąją medicinos pagalbą. Rimtis ir poilsis buvo sutrikdyti.

Liudytoja M. M. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir 2006-01-26 buvo savo bute. Apie 23 val. išgirdo iš koridoriaus sklindantį triukšmą. Prasidariusi buto duris ji pamatė, kad koridoriuje prie 414 ir 415 butų durų yra mušamas jos kaimynas iš 414 buto-D. L.. Tai pamačiusi ji uždarė savo buto duris. Nurimus triukšmui, ji išėjo į koridorių, ketvirto aukšto laiptų aikštelėje ji pamatė gulintį stipriai sumuštą nepažįstamą vyriškį. Patvirtino, kad tą vakarą kilęs triukšmas sudrumstė ramybę ir jis truko nuo 5 iki 10 minučių, dėl kilusių muštynių ir triukšmo koridoriuje susirinko daugiau kaimynų.

Liudytojas D. T. paaiškino, kad 2006-01-26 vakare jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Išgirdęs iš koridoriaus sklindantį triukšmą išėjo pažiūrėti. Išėjęs į koridorių pamatė gulintį ir sumuštą nepažįstamą vyrą. Laiptų aikštelėje stovėjo M. Ž., jo veidas buvo kraujuotas.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2006-01-26 vakare ji išėjo iš buto ir laiptinėje matė stovinčius D. T., L. V., M. Ž., kurie buvo neblaivūs. Taip pat, pastebėjo, kad į namus grįžta neblaivus D. L., kartu su juo ėjo Ž. M.. Jie abu nuėjo į D. L. butą ir po 10 minučių iš buto išėjo. Ž. M. pradėjo kibti prie M. Ž., vadino jį gaidžiu, siūlė laužti rankomis. Supratusi, kad kils muštynės pasišalino. Girdėjo koridoriuje triukšmą, kuris truko 10 minučių. Po kiek laiko pamatė sumuštą, kruviną ir gulintį ant grindų Ž. M., kuris aimanavo.

Liudytoja N. B. paaiškino, kad ji dirba Alytaus greitosios medicinos pagalbos felčere. 2006-01-26 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name guli sumuštas vyras. Nuvykusi į vietą rado sužalotą Ž. M., jo sveikatos būklė buvo sunki. Nukentėjusįjį pristatė į gydymo įstaigą. Jo kaktoje matėsi bato padų pėdsakas.

Specialistas Stasys Jasinskas paaiškino, kad sunkus kūno sužalojimas Ž. M. padarytas galvai kontaktuojant su kietu, plokščiu paviršiumi, tai yra griūnant ir atsitrenkiant galva į grindis, bet ne tiesioginio smūgio pasekoje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2006-01-27 buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) name. Laiptinės aikštelės patalpoje ir ant laiptų rastos dėmės panašios į kraują.(t.1. b.l. 12-16)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2006-03-06 - 2006-04-03 specialisto išvada Nr.G 205/06 (06) patvirtina, kad 2006-01-26 Ž. M. dėl kaukolės pamato lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuota, kad jam padaryta kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, veido odos nubrozdijimai, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas, viršutinio žandikaulio lūžimas.(t.1. b.l. 73-76)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2006-05-19 - 2006-05-29 papildoma specialisto išvada G 44-205/06 (06), patvirtina, kad Ž. M. vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galva kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi, tai yra griūnant ūgiu ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių. Viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą padarytas veikiant tarpuakio-nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. (t.1. b.l. 78-80)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2006-08-03 papildoma specialisto išvada G 68-205/06 (06), patvirtina, kad mažai tikėtina, jog Ž. M. kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas smūgiuojant rankomis ir kojomis. (t.1. b.l. 82-83)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2007-08-10 – 2007-09-24 ekspertizės aktas Nr. 867/07 (06), patvirtina, kad Ž. M. vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas padaryta galva kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūvant ūgiu ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių. Mažai tikėtina, kad kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas smūgiuojant rankomis ar kojomis. Vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas galėjo būti padaryta ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta veikiant tarpuakio-nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama šio sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant koja. Kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje ir veido odos nubrozdinimai bei kraujosruvos akių vokuose padaryta tiek smūgiuojant rankomis, tiek smūgiuojant kojomis, šių sužalojimų visuma gali būti kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.(t. 4. b.l. 7-10)

Kauno medicinos universiteto Klinikų 2006-04-26 pažyma patvirtina, kad Ž. M. Kauno medicinos klinikose, Galvos smegenų traumų skyriuje gydėsi nuo 2006-01-27 iki 2006-02-07.(t.1. b.l. 87)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2006-01-30 specialisto išvada Nr. G 100/06 ( 06), patvirtina, kad D. L. buvo padaryta kraujosruvos odoje kaktos srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje ir kairės akies vokų-kairio skruosto srityje bei odos nubrozdinimas viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje, šie sužalojimai padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, tai yra 2006-01-26. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.(t.1. b.l. 123-124)

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2006-02-14 – 2006-02-15 specialisto išvada Nr. G 9-100/06 ( 06), patvirtina, kad D. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų išsidėstymas, apimtis ir pobūdis nenurodo į sužalojimų padarymą griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. (t.1. b.l. 126-127)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2006-04-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis Ž. M. parodė namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), tai yra vietą, kur jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ir kur jam buvo suduoti smūgiai. Šio procesinio veiksmo metu Ž. M. patvirtino, kad jo atžvilgiu smurtavo nepažįstami asmenys-jaunuoliai.(t. 1. b.l. 107-112)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2006-02-23 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. L. parodė namo koridorių bei laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), tai yra vietą, kur jo ir Ž. M. atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ir kur jie buvo sumušti. Šio procesinio veiksmo metu D. L. patvirtino, kad nukentėjusiuosius sumušė nepažįstami asmenys-jaunuoliai.(t. 1. b.l. 133-137)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2006-02-23 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja S. L. parodė namo koridorių, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra vietą, kur ji rado sumuštus nukentėjusiuosius D. L. ir Ž. M.. Šio procesinio veiksmo metu S. L. patvirtino, kad ji matė kuomet du jaunuoliai mušė D. L., vienas vaikinas sėdėjo ant nukentėjusiojo ir smūgiavo jam rankomis, o kitas-spardė į galvą.(t. 1. b.l. 162-166)

2006-05-31 asmens parodymo atpažinti protokolais patvirtinama, kad asmens parodymo atpažinti metu S. L. atpažino D. T. ir patvirtino, kad jis įvykio metu spardė D. L. į galvą. Taip pat, atpažino M. Ž. ir patvirtino, kad jis, sėdėdamas ant nukentėjusiojo, sudavė smūgius rankomis į galvą.(t.1. b.l. 167-169, 170-172)

Iš 2006-02-24 liudytojos E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. B. nurodė vietas (duomenys neskelbtini) namo Alytuje, laiptinėje, kur įvyko konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų.(t.1. b.l. 183-189)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2006-02-28 parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. parodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šio procesinio veiksmo metu patvirtino, kad įvykio dieną namo laiptinėje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, patvirtino, kad jis Ž. M. sudavė du smūgius į veidą.(t.2. b.l.19-25)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2006-03-10 parodymų patikrinimo vietoje metu L. V. parodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šio procesinio veiksmo metu patvirtino, kad įvykio dieną namo laiptinėje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, patvirtino, kad M. Ž. pargriovė vieną iš nukentėjusiųjų ir jis(L. V.) jį spardė.(t.2.b.l. 65-71)

Teismas nustatė, kad kaltinamieji D. T., L. V., M. Ž. padarė Ž. M. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Taip pat, D. T., M. Ž. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, atlikdami nusikalstamus veiksmus D. L. atžvilgiu.

Kaltinamųjų kaltumas padarius nusikalstamas veikas patvirtinamas kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens parodymo atpažinti protokolu ir kitais byloje surinktais bei procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetas patvirtina tą faktą, kad 2006-01-26 apie 23 val. 30 min. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kaltinamieji D. T., L. V., M. Ž. panaudojo fizinį smurtą Ž. M. atžvilgiu, sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą, kitas kūno vietas ir jį sužalojo. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių ir patvirtinama šiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji D. T., L. V., M. Ž. pripažino fizinio smurto panaudojimo faktą nukentėjusiojo Ž. M. atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku ir kaltinime nurodytoje vietoje. Kaltinamasis D. T. patvirtino, kad jis ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą du smūgius. Patvirtino, kad po to nukentėjusiajam smūgius rankomis sudavė L. V., o pargriuvusį nukentėjusįjį mušė L. V. ir M. Ž., suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Kaltinamasis L. V. pripažino, kad jis sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam į veidą, taip pat mušė, spardė ir nukritusį nukentėjusįjį. L. V. patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė bei smūgius sudavė D. T. ir M. Ž.. Kaltinamasis M. Ž. paaiškino, kad jis įvykio dieną buvo labai girtas ir įvykio aplinkybių nepamena, pripažįsta spyręs nukentėjusiajam į petį. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji D. T. ir L. V. parodė nusikaltimo padarymo vietą (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kur jie įvykdė nusikaltimą ir patvirtino, kad įvykio vietoje pargriovė, sudavė smūgius ir spardė nukentėjusįjį Ž. M..

Nukentėjusiųjų Ž. M., D. L. parodymais patvirtinama, kad 2006-01-26 (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje juos sumušė ir sužalojo kaltinamieji.

Sužalojimo ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu faktas jų nurodytu laiku patvirtintas specialistų išvadomis. Jose konstatuota, kad 2006-01-26 trauminių poveikių pasekoje Ž. M. buvo padaryta kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, veido odos nubrozdijimai, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas, viršutinio žandikaulio lūžimas. D. L. buvo padaryta kraujosruvos odoje kaktos srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje ir kairės akies vokų-kairio skruosto srityje bei odos nubrozdinimas viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje.

Konstatuota, kad Ž. M. dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o D. L. dėl patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadose specialistai tvirtina, kad vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas Ž. M. galėjo būti padarytas griūvant ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Iš kaltinamųjų parodymų nustatyta, kad nuo jų panaudoto fizinio smurto ir suduotų smūgių Ž. M. nukrito. Taigi, galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis krito ir kritimo pasekoje buvo sužalotas, tame tarpe jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžimo) kaltinamųjų smurtinių veiksmų –suduotų smūgių pasekoje. Kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjusiajam Ž. M. buvo suduoti smūgiai rankomis, kojomis į galvą, kitas kūno vietas, kas neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadoms, jog nukentėjusiajam buvo padaryti poveikiai, tai yra suduoti smūgiai rankomis bei kojomis ir padaryta viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą, kuris kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir padaryta kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje ir veido odos nubrozdinimai bei kraujosruvos akių vokuose kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nusikaltimo padarymo vietą (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, joje rasta dėmės panašios į kraują, kas leidžia daryti išvadą, kad čia buvo smurtaujama ir nukentėjusiojo sužalojimo pasekoje paliktos kraujo dėmės.

Tą aplinkybę, kad įvykio dieną namo laiptinėje buvo smurtaujama bei sumušti nukentėjusieji patvirtino liudytoja S. L., kuri betarpiškai matė bei patvirtino, kad namo koridoriuje kaltinamieji D. T. ir M. Ž. mušė D. L., o Ž. M. buvo rastas sumuštas laiptinėje. Šiais parodymais yra pagrindas tikėti, nes liudytoja S. L. smurtavusius kaltinamuosius atpažino asmens parodymo atpažinti metu ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaip matyti, ši liudytoja duodama parodymus buvo nuosekli tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Juo labiau, kad jos parodymai apie panaudotą smurtą D. L. atžvilgiu atitinka specialisto išvadai, kurioje patvirtinama smurto panaudojimo bei padaryto sužalojimo ir poveikių skaičiaus faktas. Tą aplinkybę, kad namo laiptinėje buvo mušami nukentėjusieji patvirtina liudytojos M. M. parodymai. Liudytoja E. B. patvirtino, kad įvykio dieną laiptinėje konfliktas kilo tarp kaltinamųjų ir Ž. M., vėliau nukentėjusįjį Ž. M. ji matė sumuštą. Liudytojo D. T. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną tikrai koridoriuje buvo triukšmas, o išėjęs pažiūrėti rado sumuštą nukentėjusįjį Ž. M., taip pat įvykio vietoje matė kruviną M. Ž., kas duoda pagrindą manyti, kad pastarasis buvo nusikaltimo dalyvis. Liudytojos N. B. parodymai patvirtina, kad tikrai Alytuje, Naujoji g. 66 namo laiptinėje buvo rastas stipriai sužalotas Ž. M., o jo kaktoje ji pastebėjo bato pado pėdsakus, kas leidžia daryti išvadą, kad Ž. M. buvo kaltinamųjų spardomas. Iš apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo laikas, vieta, smurtą naudoję asmenys sutampa. Parodymai neprieštarauja, atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra specialistų išvadoms, parodymų patikrinimo vietoje protokolams ir juose esantiems duomenims. Įvertinus visus įrodymus daroma išvada, kad kaltinamieji sužalojo nukentėjusiuosius.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi jie Ž. M. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių. Teisminėje praktikoje laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Įvertinus įvykio eigą iki įvykio, jo metu ir po jo, kuomet buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, matyti, kad tą vakarą kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, iki įvykio kaltinamieji ir nukentėjusieji vieni kitų nepažinojo, iki konflikto tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, piktumų ar konfliktinių situacijų. Konfliktas tarp abiejų pusių kilo po to, kai nukentėjusysis ėjo laiptinėje ir kilus konfliktui pavadino kaltinamąjį „gaidžiu“. Net jeigu kaltinamasis ir buvo pavadintas minėtu žodžiu, tai nebuvo rimta priežastis tokio pobūdžio smurtiniams veiksmams, kokius atliko kaltinamieji. Žodis „gaidys“ bendrinėje kalboje neturi jokios neigiamos potekstės, todėl negali būti vertinamas kaip sunkus įžeidimas. Kaltinamieji suduodami smūgius rankomis, kojomis bei trys asmenys mušdami vieną asmenį viešoje vietoje veikė iš chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties sužalojo nukentėjusįjį, taip parodydami aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Įvykio pradžią lėmė ne nukentėjusiojo pasakymas, kuris nebuvo jau toks įžeidžiantis ar ką nors reikšmingesnio reiškiantis, o būtent kaltinamųjų noras pademonstruoti savo viršenybę, tiek prieš konkretų asmenį, tiek prieš visuomenę apskritai.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. vertinama kaltės turinys, forma, rūšis, tai yra visos padaryto nusikaltimo aplinkybės, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai iki įvykio, pačio įvykio metui ir po jo, nusikalstamų veiksmų pobūdis, intensyvumas, sužalojimo pobūdis ir laipsnis, kaltinamųjų elgesys veikos metu. Įvertinama suduotų smūgių skaičius, jų pobūdis, būdas (suduota į gyvybiškai svarbią kūno vietą–galvą ir kitur, mušta rankomis, spardyta), jų intensyvumas (sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas paskui kitą, aktyviai visiems mušant), nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičius(smurtauta trijų kaltinamųjų prieš vieną asmenį), nukentėjusiajam buvo padaryta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas(pastarasis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą), taip buvo padarytas viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą. Teisme specialistas patvirtino, kad žandikaulio lūžis padarytas stipraus poveikio pasekoje. Kaltinamieji mušė nukentėjusįjį tuo pačiu metu visi, jie visi matė vienas kito atliekamus veiksmus, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji veikdami bendrai suderintais veiksmais kartu dalyvavo sunkiai sutrikdant sveikatą. Nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas griūnant ir atsitrenkiant galva nukentėjusiajam į kietą pagrindą, smūgius Ž. M. sudavė ir mušė kaltinamieji, nuo smūgio nukentėjusysis krito, tarp smūgio sudavimo ir jo griuvimo bei padaryto sunkaus sužalojimo yra priežastinis ryšys.

Kaltinamieji sudavė stiprius, kelis smūgius į galvą, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė pavojingų padarinių kilimo galimybę, nors nenorėjo, kad kiltų padariniai, bet sąmoningai leido jiems kilti. Įvertinus intelektualinį(psichinis santykis su veika) ir valinį(psichinis santykis su padariniais) kaltės momentą daroma išvada, kaltinamieji suvokė, jog jų daroma veika pavojinga kito asmens sveikatai, numatė, kad dėl jų veikos gali būti sunkiai sužalotas kitas žmogus ir sąmoningai leido padariniams kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Todėl jie privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius. Veika atitinka BK 135 str. Analogiškai kaltės forma tokiais atvejais aiškinama teisminėje praktikoje(LAT nutartis Nr.2K-854/2007)

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nepavyko nustatyti, kuriuo metu ir nuo kurio kaltinamojo suduoto smūgio ar kelių kaltinamųjų- krito nukentėjusysis. Tačiau nustatyta, kad vienu metu visi kaltinamieji mušė ir sudavė smūgius tiek stovinčiam, tiek gulinčiam nukentėjusiajam. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis intensyviai buvo mušamas bendrais kaltinamųjų veiksmais, jo atžvilgiu smurtauta net ir tuomet kai jis buvo nukritęs, leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas iš kaltinamųjų matė ir suprato savo ir kito asmens atliekamus nusikalstamus veiksmus ir numatė galimus sukelti pavojingus padarinius. Visi kaltinamieji buvo abejingi padariniams ir juos visus tenkino kiekvieno iš atliktų veiksmų padariniai, todėl visi kaltinamieji privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius ir pasekmes. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji veikė bendrai, visi nukentėjusiajam tyčia sudavė ne mažiau kaip po du smūgius. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką(BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji veikė sutartinai, jie vienu metu ir toje pačioje vietoje puolė mušti nukentėjusįjį, visi sutartinai jį mušė.Kiekvienas kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, kiekvienas matė vienas kito atliekamus bendrininko veiksmus, kiekvienas suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad vienas nukentėjusysis mušamas trijų asmenų ir jis nebus pajėgus jiems pasipriešinti. Taigi, kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, todėl privalo atsakyti už atsiradusius padarinius.

Taip pat, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamieji D. T., M. Ž. toje pačioje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jie be jokios priežasties, viešoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą D. L. atžvilgiu ir jį sužalojo. Įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu bei sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Nukentėjusysis D. L. patvirtino, kad kaltinamieji jo atžvilgiu be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą, mušė, sužalojo. Nukentėjusiojo sužalojimas patvirtinamas specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam keturių trauminių poveikių pasekoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tą aplinkybę, kad D. L. sumušė D. T. ir M. Ž. patvirtina liudytojos S. L. parodymai. Parodymų patikrinimo vietoje metu tiek D. L., tiek S. L. patvirtino tą aplinkybę, kad D. L. buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Asmens parodymo atpažinti protokolais patvirtinama, kad šio procesinio veiksmo metu S. L. atpažino D. T., M. Ž., tai yra asmenis smurtavusius nukentėjusiojo atžvilgiu įvykio metu. Liudytojų S. L., M. M., D. T. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad 2006-01-26 apie 23 val.30 min. kilo triukšmas namo laiptinėje, muštynių pasekoje buvo sudrumsta rimtis ir ramybė. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamieji pripažintini kaltais, jiems skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir atsižvelgia į šiame straipsnyje išvardintas aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes.

Taip pat, skirdamas bausmę L. V., teismas vadovaujasi BK XI skyriuje, kuris reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo ypatumus, normomis, nes jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Įvertinama kaltinamojo L. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, jo sveikatos būklė ir branda, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Nusikaltimo pasekmės sunkios, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 284 str. 1 d. – nesunkus nusikaltimas, tyčinis, baigtas. Įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamieji atlygino dalį neturtinės žalos ir visą turtinę žalą nukentėjusiajam. Kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinančios atsakomybę aplinkybės yra tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamieji šią aplinkybę pripažino. Kaltinamieji D. T., M. Ž. teisiami už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, L. V. –už vienos nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamasis D. T. 2006-2008 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas(t.2.b.l.40), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai(t.2.b.l.44), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai(t.3.b.l.94), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (t.4.b.l.17). Kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus. D. T. teistas(t.4.b.l.1-3), nagrinėjamoje byloje veika padaryta prieš teistumą.

Kaltinamasis L. V. administracine tvarka baustas(t.2.b.l.81,83,84,85), Alytaus jaunimo ir suaugusių mokyklos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai (t.2.b.l.91 ). Tėvas miręs, kaltinamajam skirta globa (t.3.b.l.96, 97), jis globojamas ir auga pas senelę. L. V. teistas(t.4.b.l.4-6), nagrinėjamoje byloje veika padaryta prieš teistumą. Kaltinamasis dirba ir mokosi (t.5.b.l.87-89). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nepilnametis.

Kaltinamasis M. Ž. 2006 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas(t.3.b.l.40), AB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas nepatenkinamai(t.3.b.l.44,46), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai(t.3. b.l. 46,101).Vedęs ir turi vaiką(t.3.103, 126). Neteistas.

Kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, daroma išvada, kad šios rūšies bausmės paskyrimas užtikrins bausmės tikslus ir paskirtį.

BK 91 str. 3 d. numato, kad nepilnamečiui terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria jei nepilnametis padarė labai sunkų nusikaltimą, bet jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Todėl skiriant bausmę L. V., teismas vadovaujasi šia nuostata.

Kaltinamiesiems D. T., M. Ž. į bausmės laiką būtina įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 straipsnyje.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nekeičiamos ir paliekamos tos pačios iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1119,70 litų sumai, tai yra už Ž. M. gydymą VšĮ Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninėje -202,70 Lt. ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose-917,00 Lt. ir pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidas (t.1.b.l. 87, 89, 92-93, 97, 98).

Teismas daro išvadą, kad turi būti patenkintas valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteistina iš kaltinamųjų 1119,70 Lt. Šią sumą sudaro išlaidos už Ž. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, šis civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Ž. M. dėl patirto sužalojimo buvo gydomas gydymo įstaigose, už suteiktas paslaugas valstybinė ligonių kasa apmokėjo, nukentėjusiojo sveikatai pakenkta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl jie privalo atlyginti valstybei ligonių kasai išlaidas už sveikatos priežiūros paslaugas.

Ž. M. pareiškė civilinį ieškinį 809,47 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pateikė įrodymus.(t.1.b.l.115, 117-120) Teisminio nagrinėjimo metu Ž. M. prašė priteisti 49510 litų ir nurodė, kad turtinė žala ir dalis neturtinės žalos jam atlyginta. Liko neatlyginta dalis neturtinės žalos.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ž. M. prašo priteisti 49510 litų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji sutinka su ieškiniu dalinai, nurodo, kad, jų manymu, reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra per didelis.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamųjų kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė išgyvenimus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais. Taikoma civilinės atsakomybės forma-solidarinė atsakomybė. Žalą privalo atlyginti visi kaltinamieji, nes ją padarė savo bendrais nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistina nukentėjusiojo visa nurodyta suma, nes civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Vadovaujantis BPK 105 str. iš kaltinamųjų turi būti išieškotos proceso išlaidos(liudytojui išmokėti pinigai, skirti jo kelionės išlaidoms atlyginti).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 105, 297, 301-303str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. skirti bausmę laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams, pagal BK 284 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-08 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

D. T. įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-02-01 iki 2006-02-03.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3(trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-07-19 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3(trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. skirti bausmę laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams, pagal BK 284 str. 1 d. skirti bausmę laisvės atėmimą 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4(ketveriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

M. Ž. įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-02-02 iki 2006-02-03.

Kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimasi policijos įstaigoje palikti tas pačias, nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš D. T., L. V., M. Ž. po 373,24(tris šimtus septyniasdešimt tris litus dvidešimt keturis centus) iš kiekvieno valstybinei ligonių kasai.

Priteisti solidariai iš D. T., L. V., M. Ž. 49510(keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus dešimt) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam Ž. M..

Priteisti iš D. T., L. V., M. Ž. po 3,67(tris litus šešiasdešimt septynis centus) iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.