Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. A-146-3850-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-936-406/2011Sprendimas · 2011-09-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
A-146-3850-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00404-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
D. Č.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-3850/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00404-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gintarei Sodonienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas) prašymu (b. l. 4-12), kurį patikslino (b. l. 134), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovas) 2011 m. balandžio 28 d. atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui D. Č.

Paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 2011 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-5497 ir pakartotinai 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. S-5682 kreipėsi į Profesinę sąjungą, kurios renkamojo organo narys yra Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas D. Č., prašydama sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Atsakovas 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 103 paprašė papildomai atsiųsti atlikto tarnybinio patikrinimo dokumentų dėl pareigūno D. Č. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo kopijas, tarp jų įspėjimo dėl pradėto tarnybinio patikrinimo ir pasiaiškinimo kopijas, o 2011 m. balandžio 28 d. telefonu paprašė atsiųsti faksu Įėjimo į pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisykles. 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 107 atsakovas informavo Pravieniškių PN-AK administraciją apie tai, kad Profesinės sąjungos komitetas posėdyje nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui D. Č., kadangi tarnybinio tyrimo metu nebuvo neginčijamai įrodytas pareigūnui inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo faktas, neatsižvelgta į D. Č. 2011 m. kovo 8 d. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat pažeista tarnybinio tyrimo tvarka, t. y. nepateikta argumentų, dėl kurių buvo pratęstas tarnybinis tyrimas.

Pareiškėjas akcentavo, kad pareigūnui tarnybinė nuobauda skirtina už tai, kad jis, neturėdamas tikslo vykdyti jokios pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, 2011 m. vasario 22 d. 11.30 val. išėjo iš pataisos namų kartu su išleistu į laisvę nuteistuoju, gavo iš jo dovaną ir ją priėmė, t. y. atlikdamas tarnybines pareigas siekė naudos sau, – tuo pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir TKD statutas) 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 6 punktą; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės), 3.3.1, 3.3.5, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktus; Įėjimo į pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių, patvirtintų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – ir Įėjimo ir išėjimo taisyklės), 3 punktą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. kovo 25 d. pratęstas iki 2011 m. balandžio 18 d., kadangi dalis pareigūnų, kuriuos reikėjo apklausti, atostogavo, baigtas išvados patvirtinimu 2011 m. balandžio 18 d.

Pažymėjo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vertino profesinės sąjungos kompetencijai nepriskirtus – t. y. tarnybinio nusižengimo fakto įrodinėjimo ir tarnybinio tyrimo pratęsimo – klausimus. Mano, kad atsakovas, žinodamas apie tai, jog teismo procesas dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui užtruks ilgiau nei teisės aktuose nustatytas maksimalus nuobaudos skyrimo pareigūnui terminas (TKD statuto 26 str. 6 d.), nesąžiningai, tyčia naudojasi šia įstatymo spraga ir tokiu būdu sudaro išskirtines nebaudžiamumo sąlygas profesinės sąjungos nariams, piktnaudžiauja savo teisėmis. Be to, ginčijamu atsisakymu atsakovas kliudo įstaigos administracijai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis ir vidaus administravimo funkcijas bei trikdo tarnybinę drausmę. Akcentavo, kad D. Č. skirtina nuobauda nėra susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršija jo kompetencijos ribas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismas) 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktu išaiškinimu dėl profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialinių garantijų, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota administracinėse bylose Nr. A3-170/2004, Nr. A5-791/2007, Nr. A438-1751/2008, Nr. A662-1232/2009, Nr. Al46-900/2009, Nr. A261-1090/2011. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas D. Č. yra kiek nors susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje arba atstovavimu profesinės sąjungos nariams.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (b. l. 113-114) ir atsakovo atstovas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 135-140) paaiškino, kad ginčijamas Profesinės sąjungos sprendimas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas. Profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė vykdyti kontrolę, kaip darbdavys laikosi teisės aktų nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 20 str., 22 str. 1 d. 5 p., 33 str., Profesinių sąjungų įstatymo 17 str.). Profesinė sąjunga, 2011 m. balandžio 28 d. posėdyje susipažinusi su 2011 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 37-29 (toliau – ir TT išvada) ir kita gauta tarnybinio patikrinimo medžiaga, konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo neginčytinai įrodytas pareigūnui D. Č. inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo faktas, taip pat tai, kad tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į pareigūno D. Č. 2011 m. balandžio mėn. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 m. vasario 25 d., o baigtas TT išvados patvirtinimu tik 2011 m. balandžio 18 d. TT išvados tekste paminėta, kad tarnybinis patikrinimas 2011 m. kovo 25 d. buvo pratęstas iki 2011 m. balandžio 18 d., tačiau nepateikta argumentų, dėl ko tai buvo padaryta, nors TKD statuto 26 straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog šis terminas gali būti pratęstas tik esant svarbioms aplinkybėms tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedusio asmens nurodymu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas norėjo eliminuoti D. Č. iš komisijų, sudarytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais (viena iš jų - pareigūnų atestacijos klausimams spręsti). Dėl to atsakovas raštu kreipėsi į Teisingumo viceministrą ir Kalėjimų departamento direktorių. Atsakovo nuomone, iš kreipimosi dokumentų matyti, jog D. Č. yra persekiojamas dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad TT išvadoje konstatuojama, jog formalios pažeidimo sudėties nenustatyta, bet hipotetiškai manoma, kad pažeidimas padarytas. Tarnybinis tyrimas pradėtas anksčiau nei gautas tarnybinis pranešimas. Be to, nurodė, kad buvo bandoma keisti jį atitinkamose komisijose kitu nariu ir taip daryti įtaką komisijoms. Mano, kad jis yra darbdaviui nepalankus asmuo (b. l. 135-140).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 141-145) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino 2011 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui D. Č.

Teismas nurodė, kad TKD statute nėra nuostatų, susijusių su pareigūnų veiklos profesinėse sąjungose ypatumais, tame tarpe dėl privalomo išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudą. Šiuo Statutu Kalėjimų departamento pareigūnams suteikta teisė steigti ir dalyvauti jų profesinius interesus įgyvendinančių organizacijų veikloje (TKD statuto 20 str.), todėl jiems taikytinos profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Spręsdamas ginčą, teismas pagal teisės analogiją taikė Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), 43-45 straipsnius (šios teisės spragos šalinimo būdą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009). Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato garantiją vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, t. y. kad skiriant tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) nurodė, kad aiškinantis šios garantijos turinį ir realizavimo tvarką, privalu atsižvelgti į kitas Vidaus tarnybos statuto normas, sistemiškai susijusias su teisės normomis, nurodytomis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje, ir reguliuojančias profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose statusą, vidaus reikalų sistemos pagrindus. Pagal šią nuostatą profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti pareigūną drausminėn atsakomybėn varžyti darbdavio galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į pareigūnų netinkamą elgesį. Sprendžiant ginčus dėl profesinės sąjungos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs institucijos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti tik jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d.).

Nurodyta, kad spręsdamas ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, teismas nenagrinėja ateityje numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų, kaip nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje ir nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Atkreiptas dėmesys į tai, kad TKD statuto 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pratęsimo ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams taisyklės (pvz., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977) yra svarbios skiriant trečiajam suinteresuotam asmeniui bei ateityje jam galimai ginčijant paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tačiau yra nereikšmingos atsakovui sprendžiant klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo. Pažymėta, kad taip minėtos teisės aktų nuostatos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (ABTĮ13 str., 20 str.), pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004.

Dėl atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, esą pareiškėjas ketino eliminuoti D. Č. iš komisijų ir 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. S-5874 kreipėsi į Teisingumo viceministrą bei Kalėjimų departamento direktorių, teismas pažymėjo, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, jame išreikšti nuogąstavimai dėl Profesinės sąjungos galimo naudojimosi įstatymo spraga neduodant sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, o vėliau dėl įstatyme įtvirtintų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, pareigūnui išvengiant tarnybinės atsakomybės. Atsakovo įgaliotas atstovas pripažino, kad D. Č. iš komisijų nebuvo išbrauktas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad šis dokumentas nesudaro prielaidos išvadai, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar pačios narystės profesinėje sąjungoje. Konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra kiek nors susijęs su šio pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ginčijamas atsakovo nesutikimas pažeidžia pareiškėjo Pravieniškių PN-AK interesus, kliudo jam vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia šios institucijos interesams, kadangi pareiškėjas negali operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas trikdo tarnybinę drausmę. Teismas nustatė, kad kartu su prašymu duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui pareiškėjas pateikė atsakovui iš esmės visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurioje buvo nurodytos tarnybinio nusižengimo nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų juridinis vertinimas ir numatoma skirti tarnybinė nuobauda. Egzistuojantis teisinis reglamentavimas suteikia darbdaviui (įstaigos vadovui) teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus (ar darbuotojas (pareigūnas) įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir t. t.). Šie klausimai išsprendžiami priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Be to, galiojantys įstatymai (taip pat ir Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d.) numato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, o tai reiškia, kad profesinė sąjunga sutikimo klausimą sprendžia dar iki darbdaviui priimant įsakymą – individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris ir sukelia teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui. Ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta tarnybinė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo, tuo tarpu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka tik konstatuoti atitinkamą vadą – faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas tarnybinis nusižengimas. Vadovaujantis atsakovo logika, susidarytų teisine prasme nelogiška situacija, kai iki darbdaviui priimant sprendimą, ar skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga, svarstydama sutikimo klausimą, ir teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės sąjungos atisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, turėtų išspręsti, ar yra padarytas tarnybinis nusižengimas, kokia nuobauda turi būti taikoma pareigūnui ir kitus tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, kitaip tariant, ginčas dėl individualaus teisės akto turėtų būti išspręstas anksčiau negu tas aktas būtų priimtas (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/2007). Atkreipė dėmesį į tai, kad profesinės sąjungos komitetas, svarstydamas, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – t. y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su tarnybinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, taip pat gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti – ar yra faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad pareigūnas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įgyvendindamas savo teises profesinės sąjungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, negali grįsti savo sprendimų formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais pažeidimais. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, grįsdama savo atsisakymą tuo, esą TT išvada surašyta neatsižvelgiant į pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes, galimą tarnybinio tyrimo tvarkos pažeidimą, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nusižengimo faktą, nebuvimą, viršijo savo kompetenciją, veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą D. Č., neteisėtas ir naikintinas.

III.

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau - ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 148-150) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas neįsigilino į visas faktines aplinkybes ir neįvertino jų priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai traktavo, kad 2011 m. balandžio 26 d. raštas Nr. S-5874 Teisingumo viceministrui ir Kalėjimų departamento direktoriui, yra informacinis, o ne įrodantis D. Č. persekiojimą už jo veiklą profesinėje sąjungoje. Apelianto nuomone, teismas faktiškai eliminavo profesinės sąjungos įstatyminę teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir vykdymo kontrolę, taip pat suteikė galimybę skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas nesilaikant nustatytos tvarkos ir imperatyvių įstatymų reikalavimų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 153-157) remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

Tarnybos kalėjimų departamente statutas (bylai aktuali 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.XI-987 redakcija), kuris nustato tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose teisinius pagrindus, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas (TKD 1 str.), darbuotojus skirsto į pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (TKD 8 str.1 d.). Pareiškėjas pagal nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu užimtas pareigas (Pravieniškių PN-AK I-osios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas) šios įstatymo normos kontekste yra pareigūnas. Šis pareiškėjo statusas yra svarbus dėl jo atžvilgiu taikytinų įstatymų normų.

TKD statuto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Dėl Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimo TKT statutas reglamentuoja, kad pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti (20 str.1 d.). Pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms (20 str. 2 d.). Šio Statuto 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Jokių kitų nuostatų dėl pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, teisių ar pareigų TKD statutas nenumato. Todėl tais atvejais, kai teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma, jog pareigūnas – profesinės sąjungos ar jos renkamojo organo narys padaro tarnybinį nusižengimą ir yra įstatymų numatyti pagrindai skirti tarnybinę nuobaudą, remiantis TKD statuto 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (bylai aktuali 2010 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XI-882 redakcija) 21 straipsnio nuostatos ir kreipiamasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi pareiškėjas, kaip pirmiau minėta, yra pareigūnas ir jo tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja TKD statutas, o dėl kreipimosi į profesinės sąjungos renkamąjį organą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą taikytinas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis, Darbo kodekso normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos (TKD statuto 8 str.2 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatyme, kurio paskirtis - nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 2 d.). Pirmiau minėtoje TKD statuto normoje (26 str.10 d.) būtent ir yra įtvirtinta Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos narių teisinės apsaugos papildoma garantija, kad pareigūnai profesinių sąjungų nariai būtų apsaugoti nuo darbdavių galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje ar jų renkamuose organuose. Ši TKD statuto norma taip pat yra profesinių sąjungų veiklos šiose įstaigose savarankiškumo užtikrinimo garantija. Kita vertus, ši TKD statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas priimant sprendimą dėl vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, kreipimosi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos ar jos renkamojo organo narys.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstas galiojančiais įstatymais ir atitinka suformuotą šioje srityje teismų praktiką. Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 5); 2007 m. birželio 8 d. nutartį Nr.A14-604/2007 ir kt.) dėl profesinių sąjungų renkamųjų organų išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinių sąjungų nariams buvo suformuota aiškinant ir taikant Vidaus tarnybos statuto atitinkamos normas ir jų santykį su atitinkamomis Profesinių sąjungų įstatymo normomis, tačiau pirmosios instancijos teismas šia teismų praktika rėmėsi pagrįstai, kadangi abiejuose statutuose yra įtvirtinta iš esmės tas pati statutinių pareigūnų teisių apsaugos papildoma garantija, kad pareigūnams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtoje ir kitoje nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje numatytos garantijos yra numatytos tam, kad darbuotojai dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribų priimant sprendimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui ne kartą išaiškino, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikši savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis:2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A3-170-2004, Administracinių teismų praktika Nr.5, 110-123 l.; taip pat nutartis 2006 m. vasario 3 d. Nr.A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr.A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. Nr.A438- 1751/2008; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr.A146-900/2009; 2009 m. spalio 26 d. Nr.A146-1227/2009; 2010 m. sausio 4 d. Nr.A146-1370/2009; 2010 m. kovo 1 d. Nr. A756-165/2010; 2010 m.birželio 14 d. Nr.A662-798/2010;2011 m. kovo 28 d. Nr.A662-954/2011 ir kt.). Vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra sąlygos kurti naują precedentą, ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Pravieniškių PN-AK administracijai skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č. tarnybinę nuobaudą nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą bei atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentais, kurie iš esmės yra tapatūs. Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime šiuos argumentus įvertino motyvuotai. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad Pravieniškių PN-AK administracija inicijavo tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č. procedūrą ir siekė jam paskirti tarnybinę nuobaudą dėl šio pareigūno narystės ar veiklos profesinės sąjungos renkamuosiuose organuose. Atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą grindžiamas atsakovo nuomone dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, pareigūno kaltės ir galimai padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, t.y. grindžiamas argumentais, kurie peržengia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos, kurią ji pagal minėtų įstatymų nuostatas turi spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, ribas.

Apelianto argumentą, esą skundžiamu sprendimu teismas faktiškai eliminavo profesinės sąjungos įstatyminę teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir vykdymo kontrolę, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas ir aiškindamas įstatymus ne kartą yra akcentavęs, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A3-170-2004, Administracinių teismų praktika Nr.5, 110-123 l.;2007 m. gruodžio 28 d. Nr.A14-1195/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr.A146-900/2009, 2010 m. liepos 30 d. Nr.A662-1080/2010 ir kt.). Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos kontekste tiek Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai profesinių sąjungų nariai, tiek nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus turi atsakyti pagal įstatymus, numatančius tarnybinę atsakomybę laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje, ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje, nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad TKD statuto 26 straipsnyje 10 dalyje įtvirtinta Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos narių teisinės apsaugos papildoma garantija, reiškia ne tik konkrečių pareigūnų (profesinės sąjungos narių) teisių apsaugą, kad darbdavys negalėtų jų diskriminuoti dėl narystės profesinėje sąjungoje ar veiklos jos renkamuosiuose organuose, bet tuo pačiu užtikrina ir pačios profesinės sąjungos teisę būti savarankiškai ir per išankstinio sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą veiksmingai ginti savo narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo reiškiant nepasitenkinimą dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose ar veiklos jų renkamuosiuose organuose. Pabrėžtina ir tai, kad ši pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, teisių taikant drausminę atsakomybę apsaugos papildoma garantija negali būti priešpastatyta ir negali kliudyti atitinkamos įstaigos administracijai vykdyti savo funkcijas užtikrinant statutinę drausmę, įstaigai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Todėl teismas, nagrinėdamas administracines bylas, kuriose kyla ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) turi nustatyti, ar veika, kurią darbdavys kvalifikuoja kaip pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nėra siejama su jo dalyvavimu profesinėje sąjungoje ar jos renkamajame organe, t. y. ar, atlikdamas tokią (pagal darbdavį, neteisėtą) veiką, pareigūnas veikė pagal jam priskirtas tarnybos funkcijas (neveikė taip, kaip turėjo veikti jas atlikdamas pagal atitinkamus teisės aktus), ar veikė išskirtinai tik kaip profesinės sąjungos ar jos renkamojo organo narys.

Pravieniškių PN-AK administracijos raštas Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui, kuriame administracija pareiškė savo nuomonę dėl D. Č. tinkamumo atstovauti atitinkamose minėtų ministerijų sudarytose komisijose, yra parašytas vėliau (2011 m. balandžio 26 d.) nei patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada (2011 m. balandžio 18 d.), kurioje konstatuota, jog D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, todėl nagrinėjamam ginčui nėra aktualus. Pirmosios instancijos teismas Pravieniškių PN-AK administracijos 2011 m. balandžio 26 d. raštą nagrinėjamo ginčo kontekste įvertino teisingai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad tarnybinę nuobaudą D. Č. pasiūlyta skirti už veiką, kuri niekaip nesusijusi su pareiškėjo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, o už tai, kad D. Č. 2011 m. vasario 22 d. 11.30 val. atlikdamas tarnybines pareigas išėjo iš pataisos namų kartu su išleistu į laisvę nuteistuoju, gavo iš jo dovaną ir ją priėmė, t. y. pažeidė TKD statuto 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 6 punktą, Etikos taisyklių 3.3.1, 3.3.5, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktus bei Įėjimo ir išėjimo taisyklių 3 punktą. Nagrinėjant ginčus dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo, tarnybinio patikrinimo išvados, kuria siūloma skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, turinys teismui gali būti reikšmingas ir kartu su kitais įrodymais vertinamas tik tuo aspektu, ar veika, kuri kvalifikuota kaip galimas tarnybinis nusižengimas ir už kurią pasiūlytą skirti tarnybinę nuobaudą bei kreiptasi išankstinio sutikimo, nėra siejama su pareigūno dalyvavimu profesinėje sąjungoje ar jos renkamajame organe.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas