- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- Iv-936-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00404-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namų
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Trečiasis asmuo
- D. Č.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Sodienei;
atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Algimantui Glušauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patikslintą prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č., dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2011 m. balandžio 28 d. atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui D. Č..
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė ir jo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2011 m. kovo 19 d. raštu ir pakartotinai 2011 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, kurios renkamojo organo nariu yra Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas D. Č., su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovas 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 107 Pataisos namus informavo, jog Profesinės sąjungos komitetas posėdyje nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui D. Č. neduoti, kadangi tarnybinio tyrimo metu nebuvo neginčijamai įrodytas pareigūnui inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo faktas, neatsižvelgta į jo paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, pažeista tarnybinio tyrimo tvarka, t. y. neargumentuota dėl ko tarnybinis tyrimas buvo pratęstas. Pareigūnui tarnybinė nuobauda skirtina už tai, kad jis neturėdamas tikslo vykdyti jokios pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, 2011 m. vasario 22 d. išėjo iš pataisos namų 11.30 val. kartu su išleistu į laisvę nuteistuoju, gavo dovaną, ją priėmė, t. y. atlikdamas tarnybines pareigas siekė naudos sau, tuo pažeisdamas Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 19 str. 2 d., 21 str. 6 p.; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.3.1, 3.3.5, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktus; Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių, patvirtintų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101, 3 punktą. Tarnybinį tyrimą pratęsė vadovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, dėl to, kad dalis pareigūnų, kuriuos reikėjo apklausti atostogavo. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Tuo tarpu, atsakovas ginčo akte vertino profesinės sąjungos kompetencijai nepriskirtus klausimus – tarnybinio nusižengimo fakto įrodymo, tarnybinio tyrimo pratęsimo klausimus. Tikėtina, kad atsakovas žinodamas, kad teismo procesas dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui užtruks ilgiau nei teisės aktuose nustatytas maksimalus nuobaudos skyrimo pareigūnui terminas, šia įstatymo spraga naudojasi ir sudaro išskirtines nebaudžiamumo sąlygas profesinės sąjungos nariams. Dėl to atsakovas ginčijamu atsisakymu kliudo institucijai vykdyti įstatymais paskirtas užduotis, vidaus administravimo funkcijas, trikdo tarnybinę drausmę. D. Č. skirtina nuobauda nesusijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršija atsakovo kompetencijos ribas. Prašo prašymą tenkinti ir panaikinti ginčijamą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su prašymu nesutinka, nurodo, kad ginčijamas profesinės sąjungos sprendimas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavimo, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas 2011 m. balandžio 28 d. posėdyje susipažinęs su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 37-29 ir kita gauta tarnybinio patikrinimo medžiaga konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo neginčytinai įrodytas pareigūnui D. Č. inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo faktas bei tai, kad tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į pareigūno D. Č. 2011-04 paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė vykdyti kontrolę, kaip darbdavys laikosi teisės aktų nustatytos tvarkos. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2011-02-25, o baigtas išvados patvirtinimu tik 2011-04-18. Išvados tekste paminėta, kad tarnybinis patikrinimas 2011-03-25 buvo pratęstas iki 2011-04-18, tačiau neargumentuota dėl ko tai padaryta, tuo tarpu tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 str. imperatyviai nurodo, kad šis terminas gali būti pratęstas tik esant svarbioms aplinkybėms tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedusio asmens nurodymu. Pareiškėjas norėjo eliminuoti D. Č. iš komisijų, sudarytų Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos įsakymais, viena iš jų sudaryta pareigūnų atestacijos klausimams spręsti. Dėl to raštu kreipėsi į LR teisingumo viceministrą ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorių. Iš kreipimosi dokumentų matosi, kad D. Č. yra persekiojamas dėl jo priklausymo profesinei sąjungai. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. nurodo, jog tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad formalios pažeidimo sudėties nenustatyta, bet hipotetiškai manoma, kad pažeidimas padarytas. Tarnybinis tyrimas pradėtas anksčiau nei gautas tarnybinis pranešimas. Buvo bandoma keisti jį atitinkamose komisijose kitu nariu ir tuo įtakoti komisijų sudėtį. Mano, kad jis darbdaviui nepalankus asmuo. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, profesinės sąjungos nariui, D. Č. pagrįstumo bei teisėtumo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, materialinį-techninį aprūpinimą, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Minėtame Statute nuostatų, susijusių su pareigūnų veiklos profesinėse sąjungose ypatumais, tame tarpe dėl privalomo išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudą, nėra įtvirtinta. Tačiau Statutu Kalėjimų departamento pareigūnams suteikta teisė steigti ir dalyvauti jų profesinius interesus įgyvendinančių organizacijų veikloje (Statuto 20 str.), todėl jiems taikytinos profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju, kai visuomeninio santykio nereguliuoja pozityviosios teisės normos, jis gali būti sureguliuotas remiantis teisės analogija sukurta norma, t. y., nesant teisės normos, reguliuojančios konkretų atvejį, taikytina norma, reguliuojanti į jį panašų atvejį. Šis teisės spragų šalinimo būdas numatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje – jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Kadangi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas), 43–45 straipsniuose analogiška situacija sureguliuota detaliau, o Kalėjimų departamento pareigūnų teisių apimtis bei turinys tarnybinių nuobaudų skyrimo procese negali būti siauresnis negu vidaus tarnybos pareigūnų (tarp šių grupių pareigūnų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas), todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, atsižvelgia į Vidaus tarnybos statuto nuostatas. Analogiškai šios teisės spragos šalinimo būdą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009.
Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. numato garantiją vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, t. y. kad skiriant tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170-2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) suformulavo Statuto 43 straipsnio 4 dalies aiškinimo nuostatą profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti pagrįstumo aspektu ir nurodė, kad aiškinantis šios garantijos turinį ir realizavimo tvarką, privalu atsižvelgti į kitas Vidaus tarnybos statuto normas, sistemiškai susijusias su teisės normomis, nurodytomis Vidaus tarnybos statuto 43 str. ir reguliuojančias profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose statusą, vidaus reikalų sistemos pagrindus. Pagal šią nuostatą, profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti pareigūną drausminėn atsakomybėn varžyti darbdavio galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į pareigūnų netinkamą elgesį. Sprendžiant ginčus dėl profesinės sąjungos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs institucijos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti tik jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Statuto 43 str. 4 d.).
Pareiškėjo ginčijamame atsisakyme atsakovas atsisakymą motyvuoja tuo, jog pareiškėjo su prašymu pateiktuose dokumentų duomenyse nėra neginčijamų įrodymų pareigūnui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo faktui pagrįsti, nurodo, kad tarnybinio tyrimo išvadoje neatsižvelgta į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, nenurodyti tyrimo pratęsimo motyvai. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad tarnybinis tyrimas pradėtas anksčiau nei gautas tarnybinis pranešimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant šį ginčą teismas nenagrinėja ateityje numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų, kaip nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje ir, tuo pačiu, su šios bylos ginčo dalyku. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Statuto 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pratęsimo ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams taisyklės (pvz., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977), yra svarbios trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriant bei ateityje jam galimai ginčijant paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir visiškai nereikšmingos atsakovui sprendžiant klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo. Taip minėtos teisės aktų nuostatos aiškinamos ir susiklosčiusioje teismų praktikoje, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004).
Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuoto asmens nurodo aplinkybę, kad pareiškėjas ketino eliminuoti D. Č. iš komisijų, ir 2011-04-26 raštu Nr. S-5874 kreipėsi į LR teisingumo viceministrą bei Kalėjimų departamento direktorių. Tačiau minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, jame išreikšti nuogąstavimai dėl profesinės sąjungos galimo naudojimosi įstatymo spraga neduodant sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, o vėliau dėl įstatyme įtvirtintų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, pareigūnui išvengiant tarnybinės atsakomybės. Atsakovo įgaliotas atstovas pripažino, kad D. Č. iš komisijų nebuvo išbrauktas. Todėl, teismo nuomone, šis dokumentas nesudaro prielaidos išvadai, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar pačia naryste profesinėje sąjungoje.
Vertintina, kad byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), duodančių prielaidą išvadai, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra kiek nors susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, arba jo atstovavimu teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo nesutikimas pažeidžia pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos interesus, kliudo pareiškėjui vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia šios institucijos interesams, kadangi pareiškėjas negali operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas trikdo tarnybinę drausmę. Be to, teismas pabrėžia, kad kartu su prašymu duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui pareiškėjas atsakovui pateikė iš esmės visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurioje buvo nurodytos nustatytos visos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės, jų juridinis vertinimas ir numatoma skirti tarnybinė nuobauda. Egzistuojantis teisinis reglamentavimas darbdaviui (įstaigos vadovui) suteikia teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus (ar darbuotojas (pareigūnas) įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir t.t.). Šie klausimai išsprendžiami priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Be to, galiojantys įstatymai (taip pat ir Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d.) numato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, o tai reiškia, kad profesinė sąjunga sutikimo klausimą sprendžia dar iki darbdaviui priimant įsakymą - individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris ir sukelia teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui. Kaip jau buvo paminėta, ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta tarnybinė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo, tuo tarpu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka tik konstatuoti atitinkamą vadą - faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas tarnybinis nusižengimas. Vadovaujantis atsakovo įgalioto atstovo logika, susidarytų teisine prasme nelogiška situacija, kai iki darbdaviui priimant sprendimą, ar skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga, svarstydama sutikimo klausimą, ir teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės sąjungos atisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, turėtų išspręsti, ar yra padarytas tarnybinis nusižengimas, kokia nuobauda turi būti taikoma pareigūnui ir kitus tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, kitaip tariant - ginčas dėl individualaus teisės akto turėtų būti išspręstas anksčiau negu tas aktas priimtas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/2007). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Profesinės sąjungos komitetas, svarstydamas, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą - t.y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su tarnybinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, taip pat gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti – ar yra faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad pareigūnas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą.
Įgyvendindamas savo teises, profesinės sąjungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, savo sprendimų negali grįsti formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais, pažeidimais. Nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga, grįsdama savo atsisakymą tuo, jog tyrimo išvada surašyta neatsižvelgiant į pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes, galimą tarnybinio tyrimo tvarkos pažeidimą, neginčijamų įrodymų patvirtinančių nusižengimo faktą nebuvimu, viršijo savo kompetenciją, veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą D. Č. naikintinas kaip neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Panaikinti 2011 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui D. Č..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.