- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- A-662-491-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretysis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Z. skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija), 10 450 litų turtinės žalos ir 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2004 m. sausio 16 d. Institucijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo V. A., prisistatęs R. Z. vardu. V. A. pareiškėjo vardu pasirašė alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. Institucijos pareigūnų parengtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pagrindu 2004 m. sausio 30 d. nutarimu pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 2 000 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, nutarimą gavo paštu 2004 m. vasario 4 d. Nuvykęs į Panevėžio rajono policijos komisariatą, sužinojo, kad nenustatytas asmuo, vairavo neblaivus ir pasinaudojo jo anketiniais duomenimis. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2004 m. vasario 14 d., tačiau teismas neatnaujino praleisto termino ir atsisakė skundą priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą. Po metų jis sužinojo, kad Institucijos pareigūnams jo vardu prisistatė jo pažįstamas V. A.. Pareiškėjas inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, V. A. nuteistas. Nurodė, kad šioje byloje jis nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, šiuo metu neturi jokių pretenzijų V. A.. Pareiškėjo manymu, dėl jam atsiradusios žalos yra kalti Institucijos pareigūnai, kurie netinkamai vykdė savo pareigas: nenustatė asmens, vairavusio transporto priemonę, tapatybės; neblaivaus V. A., nepateikusio jokių dokumentų, nesulaikė, nenušalino jo nuo vairavimo. Nurodė, kad jam padaryta 10 450 litų turtinė žala, nes per tą laikotarpį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis negalėjo įsidarbinti jam pasiūlytame darbe ir negavo darbo užmokesčio. Pareiškėjas dirbo tėvų ūkyje, o negalėdamas pats vairuoti, turėjo samdytis kitus asmenis, kurie atliktų žemės ūkio darbus. Pareiškėjui padaryta ir 50 000 litų neturtinė žala. Tokia suma jis vertina turėtus išgyvenimus, patirtus važinėjant į policijos komisariatą, būnant streso būsenoje, sumažėjusias bendravimo galimybes, šeimos narių ir pažįstamų nepasitikėjimą juo. Be to, 2004 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie, nustatę, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą bei, išdavę laikiną pažymėjimą, paskyrė 1 600 litų baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, atsiliepimu į skundą (b. l. 21) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad byloje atsakovu patraukta netinkama institucija, nes galutinį sprendimą skirti nuobaudą priėmė Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnai. Pažymėjo, kad 2004 m. vasario mėnesį pareiškėjas turėjo galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau praleido skundo padavimo terminą, o nutarties, kuria skundas buvo grąžintas, neskundė. Atsakovo manymu, R. Z. siekia nepagrįstai pasipelnyti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 28–29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu būtų atlikę tyčinius neteisėtus veiksmus – prokuratūros ar teismo nekonstatuota, kad policijos pareigūnai atliko tokius veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsiradusios žalos dydį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau praleido skundo padavimo terminą, o nutarties, kuria skundas buvo grąžintas, neskundė.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl administracinių pažeidimų bylų teisenoje atsirandantiems santykiams viešojo administravimo normų nuostatos netaikytinos. Pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teigti, jog Institucijos pareigūnai 2004 m. sausio 16 d būtų atlikę ir kitų veiksmų, kuriuos būtų galima susieti su kitomis policijos įstaigos vykdomomis funkcijomis, o ne vien tik su administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimu, jų užfiksavimu ATPK normų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis numato vienintelį atvejį, kai žala asmeniui gali atsirasti ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, t. y., kai yra neteisėtai paskiriamas administracinis areštas. Kadangi R. Z. atžvilgiu ši administracinės nuobaudos rūšis nurodytoje administracinėje byloje dėl ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo nebuvo taikyta, konstatavo, kad priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nesant bent vienos iš CK 6.246–6.249 straipsniuose nurodytų civilinei atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtinų sąlygų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negali atsirasti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 75–77), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodė, kad teismas nemotyvavo, kodėl netenkino pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pripažino, kad įvyko klaida ir kad tuo pareiškėjui buvo sukelta nepatogumų. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šis teismas 2007 m. birželio 12 d. nutartimi nurodė, kad R. Z. reikia kreiptis į apygardos administracinį teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82–83) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė R. Z. 1000 litų neturtinės žalos iš Lietuvos Respublikos valstybės.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtą turtinę žalą, todėl nėra pagrindo teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp Institucijos pareigūnų veiksmų ir negautų pajamų, nepavykus įsidarbinti įmonėje vairuotoju.
Pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sritį. Priėjo prie išvados, kad neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nurodė nagrinėjamo įvykio metu galiojusio Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnį, ATPK 269 straipsnio 2 dalį ir konstatavo, kad policijos pareigūnai, sustabdę automobilį bei nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, turėjo nustatyti jo asmens tapatybę pagal pateiktus dokumentus, o asmeniui jų nepateikus, privalėjo jį pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, tačiau policijos pareigūnai to nepadarė. Dėl to nesiėmus pakankamai veiksmų pažeidėjo asmenybei nustatyti, o tiktai V. A. melagingai nurodytus duomenis radijo ryšio priemonėmis sutikrinus su duomenimis, esančiais duomenų bazėse, buvo nubaustas administracinio teisės pažeidimo nepadaręs R. Z.. Priėjo prie išvados, jog Institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais, sukėlusiais pareiškėjui nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas prašomos priteisti 50 000 litų neturtinės žalos pilnai nepagrindė, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių apie patirtą tokio dydžio neturtinę žalą.
IV.
Pareiškėjas R. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 150–153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 50 000 litų neturtinės žalos ir 10 450 litų turtinės žalos. Nurodė, kad nepadarė jokio pažeidimo, vietoje jo prisistatęs asmuo yra nubaustas, tai patvirtinta teismo sprendimu. Pareiškėjas įrodė, kad yra pateikęs prašymą įsidarbinti įmonėje vairuotoju, jo negautų pajamų suma yra reali ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo priteista suma yra nepagrįstai maža, teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos piniginio dydžio nustatymo kriterijus. Paaiškina, kad dėl jo neteisingo apkaltinimo R. Z. patyrė didelį stresą, pašlijo santykiai šeimoje, pasikeitė artimų žmonių požiūris į jį, pareiškėjo teisė įsidarbinti bei teisė į mobilumą šiuolaikiniame pasaulyje buvo pažeista, jis išgyveno dėl negalėjimo tinkamai padėti savo tėvams. Mano, kad atlyginant pareiškėjo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą bus įgyvendinti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje įtvirtinti principai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti įrodymais, jis turėjo galimybę ginti savo pažeistas teises 2004 m. vasario mėnesį, tačiau savo teise nepasinaudojo, nes praleido terminą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į policijos įstaigą, kad būtų nustatyta tiesa apie pažeidimo aplinkybes. Mano, kad atsakovu byloje turėtų būtų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas, nes ši institucija priėmė teisines pasekmes sukėlusį nutarimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiksmų, dėl kurių jis buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra ginčo dėl Institucijos neteisėtos veikos fakto R. Z. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka, kad dėl Institucijos neteisėtos veikos pareiškėjo atžvilgiu gali būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos būdo bei dydžio nustatymo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, reikalaujama atlyginti žala priskirtina deliktinės atsakomybės rūšiai. Tokiai atsakomybei atsirasti Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tam būtinų sąlygų visumą: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą; žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes); priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūno kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Taigi, viešoji atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai yra visos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. A444-619/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. A442-330/2008).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė paties turtinės žalos fakto (vieno iš pagrindinių būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų) – nepateikė turtinę žalą patvirtinančių įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. 2 d., 57 str.). Ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Apelianto teiginys, jog jis 2004 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl įsidarbinimo S. Ž. įmonėje, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintas įrodymu, pagrindžiančiu turėtą turtinę žalą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog dėl šio įsidarbinimo su įmonės savininku R. Z. buvo susitaręs jau anksčiau, t. y. 2003 m. rudenį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl nustatinėjant patirtos žalos faktą nėra reikšminga. Nors apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas tik 2004 m. rugpjūčio 30 d., tačiau bylos medžiaga rodo, kad apie tai, jog jam 2004 m. sausio 30 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams (nors kaip vėliau paaiškėjo ir neteisėtai), jis sužinojo 2004 m. vasario 4 d. Tai, kad V. A. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams melagingai prisistatė R. Z., buvo nustatyta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota tik 2005 m. gruodžio 1 d. Taigi, 2004 m. rugpjūčio 12 d., pateikdamas prašymą įsidarbinti vairuotoju-vadybininku, R. Z. žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jis neturės galimybės dirbti tokio pobūdžio darbą. 2004 m. rugpjūčio 14 d. R. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2004 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio rajono policijos komisariato priimtas nutarimas nagrinėjamoje situacijoje reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog anksčiau dirbo vairuotojo darbą ar kad jo profesija yra susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl darbo, kurio pobūdis nesusijęs su transporto priemonių vairavimu, paieška taptų sudėtingesnė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad tarp Institucijos pareigūnų veiksmų ir negautų pajamų, nepavykus įsidarbinti S. Ž. įmonėje, nėra priežastinio ryšio. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad apygardos administracinio teismo sprendimu priteista 1000 litų neturtinė žala yra per maža.
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).
Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Apeliantas savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad policijos pareigūnų neteisėta veika jam sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė bei bendravimo galimybės.
Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Spręsdama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad valstybės institucijos padarytas pažeidimas apribojo R. Z. teisę vairuoti transporto priemones pakankamai ilgą laiko tarpą, kad sukeltų pareiškėjui nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl neteisėtos Institucijos veikos pareiškėjo patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos 1000 Lt dydžio neturtinės žalos padidinimas iki 6000 Lt, atitinka atsakovo padarytos neteisėtos veikos sukeltų padarinių mastą, pobūdį ir trukmę. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteistinos neturtinės žalos sumos dydžio padidinimo nuo 1000 Lt iki 50000 Lt tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. Z. pakeisti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, pareiškėjui R. Z. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.