Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-317-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-01-30Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
1A-383-317-2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-3-00649-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
J. A.
Nukentėjusysis
D. B., I. B.
Civilinis ieškovas
D. B., I. B.
Advokatai
Gintaras Ruseckas, Vidmantas Knezevičius
Kategorijos

Pranešėjas A. Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-317/2012

Teisėjas L. Vaitkus Proceso Nr. 1-56-3-00649-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, kolegijos teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui J. V., nuteistajam J. A., jo gynėjui-advokatui Vidmantui Knezevičiui, nukentėjusioms D. B., I. B., jų atstovui-advokatui Gintarui Ruseckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A., civilinių ieškovių D. B., I. B. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje bei uždraudžiant vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 (trims) metams.

Nuosprendžiu, dalinai patenkinus ieškinius, iš nuteistojo J. A. priteista neturtinei žalai atlyginti: 75 000 Lt D. B., 10 000 Lt I. B., 25 000 Lt S. D., 55 000 Lt L. D., 35 000 Lt V. K..

D. B. pripažinta teisė į patenkinimą ieškinio dėl reikalavimo priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, o klausimas dėl šių išlaidų nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš J. A. priteista D. D. 700 Lt, V. K. 500 Lt teismo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. pagal BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad 2010-12-05, apie 1.56 val., Vilkaviškio rajone, būdamas neblaivus, kelio Marijampolė – Kybartai - Kaliningradas 11.650 km. neatsargiai vairuodamas J. A. priklausantį, automobilį „Audi A4“, kurio valstybinis numeris BRK 249, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 p. 14 p., 133 p., 1 priedo 3 d. 6 p. draudžiamąjį ženklą Nr. 329 bei šio priedo 7 p. reikalavimus - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,39 promilės girtumo laipsnis, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių bei kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną greitį, t.y. važiuodamas ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, pažeisdamas minėto kelio atkarpoje esančio kelio ženklo, draudžiančio važiuoti greičiau nei 70 km/h reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į griovio šlaitą, ko pasėkoje žuvo automobilio keleivis T. B. bei buvo sužaloti keleiviai V. K. ir L. D., kuriems padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį pakeisti, paskirti papildomą ekspertizę, sumažinti paskirtąją bausmę ir atidėti jos vykdymą, bei, sumažinti civiliniams ieškovams priteistas pinigines lėšas turtinei žalai atlyginti.

Skunde apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė, jog dėl eismo įvykio iš dalies kaltas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio vairuotojas, kuris, prieš nelaimės vietą esančioje sankryžoje, nerodydamas posūkio signalo, suko į kairę, sudarė jam kliūtį, todėl jis turėjęs vairuojamą automobilį stabdyti, sukti vairą kairiau, kas nulėmė tai, jog jo vairuojama transporto priemonė pradėjo slysti, užvažiavo ant atitvaro ir nukrito į griovį dešinėje kelio pusėje. Apelianto teigimu, neįvertinta aplinkybė, jog liudytojas R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad matė kaip kitas automobilis įvažiavo į kelio juostą ir sudarė jo vairuojamai automašinai kliūtį. Nors šis liudytojas ir negalėjo nurodyti, iš kurios eismo juostos bei kuria kryptimi važiavo nenustatytas automobilis, tačiau buvo pilnai įsitikinęs, kad dėl šio nenustatyto automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų apeliantas savo vairuojamą automobilį stabdė, pasuko vairą kairiau, kas nulėmė nusikalstamas pasekmes.

Apelianto teigimu, liudytojas A. S. irgi parodė, jog važiuojant nuo Vilkaviškio link Marijampolės, priekyje apie 200 metrų atstumu važiavo lengvasis automobilis, kuris pasuko į kairę pusę link Pilviškių, o šiam automobiliui pasukus, jis matė, kaip nuteistojo vairuojamas automobilis prieš sankryžą pradėjo netolygiai važiuoti, mėtytis į šalis, o vėliau nuvažiavo nuo kelio. A. S. supratęs, kad pasukęs link Pilviškių, kitas automobilis galėjo pamaišyti apeliantui.

Skunde teigiama, jog nukentėjusysis V. K. taip pat parodė, jog matė priekyje kitą automobilį, nutolusį nuo jų apie 10 metrų atstumu, kuomet nuteistasis suktelėjo vairą į priešpriešinę eismo juostą, kas ir lėmė transporto priemonės nesuvaldymą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog spręsdamas apie eismo įvykio padarymo priežastis ir aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino specialistų parodymus, eismo įvykio tyrimų išvadas, o pastarosioms kardinaliai nesutampant, nepagrįstai neskyrė papildomos eismo įvykio ir cheminės ekspertizės. J. A. nuomone, atlikdamas objektyvų tyrimą, specialistas V. L. neįvertino svarbios aplinkybės, kad jo kelyje staiga atsirado kita transporto priemonė, kuri ir privertė jį staiga pasukti „Audi A4“ automobilio vairą kairiau ir tokiu būdu apvažiuoti kliūtį iš kairės. Tiek J. A., tiek liudytojas V. K., tiek nukentėjusysis R. K. nurodė, kad prieš eismo įvykį automobilis „Audi A4“ pasuko kairiau, po ko jis pradėjo slysti ir tik vėliau nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies. R. K. matė, kaip šis automobilis stabdė. Tai, kad automobilis „Audi A4“, prasilenkdamas su kitu automobiliu, staiga pradėjo slysti patvirtino ir keliu nuo Vilkaviškio važiavęs Rusijos pilietis liudytojas A. S.. Kilus pagrįstų abejonių dėl apelianto veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinio ryšio, J. A. gynyba kreipėsi į ekspertę O. L. dėl papildomo eismo įvykio ištyrimo. Ekspertė, įvertinusi kelio parametrus ir meteorologines kelio ir oro sąlygas, o taip pat ir automobilių judėjimo trajektorijas, pateikė išvadą, kad automobilį „Audi A4“ vairavęs J. A., važiuodamas apie 90 km/h greičiu ir kirsdamas sankryžą su šalutiniu keliu, užvažiavęs ant kalniuko ir pamatęs iš priekio atvažiuojantį nenustatytą automobilį, atliekantį kairį posūkį Pilviškių link ir nukertantį sankryžos kampą bei užkertantį jam kelią, siekdamas išvengti frontalinio susidūrimo, pasuko savo vairuojamą automobilį į kairę (į priešpriešinę eismo eilę), o po to, tikėdamasis sugrįžti į savo eismo eilę, slidžiame kelyje (šlapias asfaltas ir minus 6,7° C), automobiliu „Audi A4“ nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies šoniniu slydimu į dešinę ir judėdamas smailiu kampu į dešinę ašinės linijos atžvilgiu, priekiniu dešiniu ratu užvažiavęs ant dešiniojo atitvaro galo, esančio prie žemės paviršiaus ir palaipsniui kylančio aukštyn (pagal 75 cm aukščio atitvarą) bei nuo šio atitvaro pakilęs į orą ir krisdamas nuožulnia trajektorija, nuskridęs apie 40 metrų atstumą (perskridęs Rausvės upelį) už jo nusileido ant žemės, frontaline plokštuma atsitrenkęs į griovio šlaitą ir judėdamas pagal šlaito dugną Kybartų link, apsivertęs per savo priekį apie 360° kampu (t.y., atlikęs pilną apsivertimą ir atsidūręs vėl ant ratų) sustojo griovio gale ties keliuku, vedančiu link įvažiavimo į laukus.

Apeliantas pažymi, jog atliktas papildomas tyrimas leidžia manyti, kad aptariamu atveju, prasilenkiant su iš priekio važiuojančiu (ne savo eismo eile) nenustatytu automobiliu iš kairės pusės (nes dešiniąją kelio pusę buvo užėmęs minėtas automobilis), o be to, tikėtina ir kliudytas pastarojo automobilio, netekęs stovumo, slidžiame kelyje jis neturėjo techninės galimybės išlyginti automobilio ir išvengti jo atsitrenkimo į kelio atitvarą, kas vėliau nulėmė keleivių mirtį ir sužalojimus. Jo teigimu, atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, jog techniniu požiūriu pagrindinė (ir vienintelė) šio eismo įvykio priežastis buvo nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo neteisėti veiksmai, kadangi šis, važiuodamas pagrindiniu keliu Kybartai- Marijampolė ir atlikinėdamas kairįjį posūkį į šalutinį kelią (į Pilviškius), nepraleido J. A. vairuojamo ir pagrindiniu keliu tiesiai savo eile važiuojančio automobilio, priversdamas jį pasukti iš kelio, galimai ir kliudydamas jį, dėl ko šis neteko stovumo ir „nuskridęs“ nuo kelio, apsivertė griovyje.

Nepakankamai įvertinta tai, jog specialistas V. L. tyrimo išvadas surašė tik iš jam pateiktos medžiagos, neapžiūrėjęs sugadinto automobilio, o eismo įvykio mechanizmą nustatė jį modeliuodamas kompiuterine programa „PC Crash“. Tačiau programa „PC Crach“ gali tik padėti ištirti eismo įvykį ir atkurti jo eigą, o jos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo įvestų duomenų patikimumo. Specialistas V. L. apklausiamas parodė, kad programa nustatytų aplinkybių paklaidų nėra, tačiau neįvedus aplinkybės, jog apeliantui reikėjo apvažiuoti kliūtį, t.y. nenustatyto asmens vairuotą automobilį su kuriuo net gal buvo nedidelis kontaktas, taip pat netiksliai nustačius temperatūros ir kelio dangos parametrus, techninė eismo įvykio priežastis galėjo būti nustatyta klaidingai. Todėl, apelianto nuomone, byloje turėjo būti atlikta pakartotinė eismo įvykio ekspertizė. Pradinis J. A. vairuoto automobilio greitis nurodytas išvadoje 110 km/h, yra prielaida, o ne tikslus greitis. Apelianto nuomone, specialistas V. L. neįvertino oro sąlygų (neigiamos 6,7 Celsijaus temperatūros), dėl ko šlapia kelio danga turėjo būti vertinama kaip plikledis ar šarma), o programoje neteisingai įvedus kelio sąlygų duomenis (esant šlapiai kelio dangai turėjo būti 0,3, slidžiai - 0,1, šarmai - 0,01) buvo netiksliai apskaičiuotas ne mažesnis kaip 122 km/h važiavimo greitis.

Skunde teigiama, jog individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė visų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių (lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tik tai, jog kaltininkas savo noru atlygino dalį padarytos žalos). Apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vairuodamas transporto priemonę, apeliantas bandė išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, t.y. nesukdamas į dešinę, jis bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.); kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o nepripažino tik tos aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko dėl jo vieno kaltės (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kad prieš eismo įvykį liudytojai D. Ž., A. R., K. Ž. ir nukentėjęs V. K. kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir matė, kaip juos vartojo apeliantas, tačiau jo nesudrausmino ir vėliau kartu važiavo jo vairuotoje transporto priemonėje, t.y. veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). J. A. teigimu, nenustatęs visų lengvinančių aplinkybių bei nepakankamai įvertinęs teigiamą nuteistojo charakteristiką, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Paskyręs per griežtą bausmę, teismas pagal BK 75 str. 1 d. galėjo ją atidėti nuo vienerių iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde J. A. taip pat kelia priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo bei D. B. atlygintos turtinės žalos atlygimo klausimus.

Šalies argumentai

Skunde pažymima, jog žuvusiojo motina D. B. prašė priteisti 65389,50 Lt turtinei žalai atlyginti( 2865 Lt laidojimo išlaidos, 3848 Lt gedulingų pietų išlaidos, 1176,50 Lt gedulingų pietų po 4 savaičių išlaidos, 1500 Lt – paminklo pamatas ir trinkelės; 56000 Lt – už paminklo ir antkapio darbus) bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Žuvusiojo sesuo I. B. iš apelianto prašė priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos. Neturtinę žalą civilinės ieškovės argumentavo (nors rašytinių įrodymų nepateikė) patirtais dvasiniais pergyvenimais netekus labai artimo ir mylimo žmogaus, nepataisomai suardytu gyvenimu bei pašlijusia sveikata, pastovia emocine depresija, prarastais lūkesčiais susijusiais su mylimo sūnaus ir brolio ateitimi. Teisme velionio motina nurodė, jog po įvykio vartoja vaistus, pergyvena, naktimis nemiega, lankosi pas psichologus ir nervų gydytojus. I. B. nurodė, kad jai po brolio mirties pablogėjo sveikata, ji neišsėdi paskaitose, suprastėjo regėjimas, pablogėjo mokslo rezultatai, negali sutelkti minčių, tačiau pas gydytojus nesikreipė.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškiniu prašyta priteisti antkapio ir paminklo darbų vertė yra ženkliai per didelė. Įvertinus tai, jog visą įrodymais pagrįstą turtinę žalą D. B. atlygino draudimo kompanija, be to, jai buvo atlyginta ir 30 000 Lt neturtinė žala (3000 Lt atlygino draudimo kompanija, 27000 Lt – nuteistojo tėvai), žuvusiojo motinos ieškinys turėjo būti atmestas kaip pilnai atlygintas, o žuvusiojo sesers, kaip neįrodytas.

Skunde nurodoma, jog nepagrįstai didelė neturtinė žala priteista ir kitiems civiliniams ieškovams. S. D. iš apelianto prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos ir 1650 Lt turtinės žalos, o nukentėjusysis L. D. prašė 200 000 Lt neturtinės žalos. Turtinę žalą S. D. grindė tuo, kad 550 Lt/mėn. išleido sauskelnių pirkimui, 200 Lt/mėn. išleidžia logopedui, 200 Lt/ mėn. masažui, vitaminams, vaistams, papildams – 80 Lt/mėn., t.y. 2011 m. gegužės – liepos mėn. ji išleido 1650 Lt. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus dėl sugadintos sūnaus sveikatos, jai dažnai tenka vartoti raminamuosius vaistus, ji negalinti dirbti, nes turi prižiūrėti sūnų ir kt. Sūnaus Luko neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad jam yra sutrikę šlapinimasis ir artikuliacija, jis sunkiai vaikšto ir judina galūnes, priverstas nuolatos lankytis pas gydytojus, greitai pavargsta, nervuotas, vartoja vaistus. Apelianto nuomone, šie argumentai yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais ir klaidinantys, nes medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad L. D. kalba, kontroliuoja šlapinimąsi, į mokyklą jis pats nueina. Be to, „If P&C Insurance AS Filialas“ S. D. išmokėjo 704,68 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturinės žalos, o apelianto tėvai sumokėjo 8000 Lt, kurie turėjo būti įskaityti kaip neturtinės žalos atlyginimas. Be to, L. D. tėvui buvo sumokėtas 1000 Lt už sūnaus masažus bei 4000 Lt klinikoje už gydymą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, V. K. žalos atlyginimo klausimas taip pat išspręstas neteisingai. Ieškiniu šis ieškovas prašė priteisti 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri motyvuota tuo, kad jis patyrė dvi operacijas, buvo priverstas pergyventi ir nerimauti dėl tolimesnės sveikatos būklės, patyrė dideles dvasines kančias. Tačiau liko neįvertinta, jog minėtos dvi operacijos įvyko dėl gydytojų kaltės (jeigu gydytojai būtų laiku pastebėję plonųjų žarnų pasaito pakenkimą, tai būtų atlikę operaciją laiku ir nebūtų įvykusi žarnų nekrozė ir nebūtų reikėję atlikti antros operacijos). Be to, V. K. „If P&C Insurance AS Filialas“ išmokėjo 567,44 Lt turtinės žalos, 2632 Lt neturtinės žalos, 3074,46 Lt sumokėjo VSDFV, o apeliantas – 6000 Lt neturtinės žalos.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. bei I. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį pakeisti, paskirti nuteistajam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei, pilnai patenkinant reikalavimus, priteisti joms po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde apeliantės teigia, jog BK 59 str. 1 d. 3 p. nurodyta aplinkybė, kaip lengvinanti baudžiamąją atsakomybę, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioms buvo atlyginta tik nedidelė prašomos priteisti žalos dalis, ją atlygino draudimo kompanija ir nuteistojo tėvai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės numatytos BK 60 str. 1 d. 11 punkte, nors J. A. nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius – vieno asmens mirtį ir dviejų asmenų sunkius sveikatos sutrikdymus. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, turėjo atsižvelgti į J. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o bausmės dydį skaičiuoti nuo BK 281 str. 6 d. numatytos bausmės (nuo 3 iki 10 metų) vidurkio, t.y. nuo 6 metų ir 6 mėnesių.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės – gyvybės reikšmingumo, kuri dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nebegali būti atkurta. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turėjo vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turėjo atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų skundą atmesti. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, o nuteistojo J. A. skundą atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusių ir civilinių ieškovių D. B. bei I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 281 str. 6 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitą psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje numatytą veiką apibūdina 4 esminiai požymiai: 1) vairavimas būnant neblaiviam arba apsvaigus kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, 2) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 6 d., būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių nurodytų požymių buvimą. Nuteistasis iš esmės neginčija ir pripažįsta aplinkybes, jog eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, jis padarė būdamas neblaivus ir pažeisdamas eismo taisykles tuo, jog viršijo leistiną greitį ir nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau jo manymu, eismo įvykis kilo ne tik dėl jo kaltės, bet ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį vairavusio nenustatyto asmens neteisėtų veiksmų, kuriuos patvirtino liudytojai V. K., A. S. bei nukentėjusysis V. K..

Siekdama patvirtinti ar paneigti iškilusias abejones, apelianto J. A. gynyba pateikė teismui specialistės O. L. išvadą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ši specialistė nurodė, jog automobilio „Audi A4“ vairuotojas J. A., 2010-12-05 betarpiškai prieš autoįvykį važiavo apie 90 km/h greičiu kelio Marijampolė – Kybartai 11,650 km; kirsdamas sankryžą su šalutiniu keliu (vedančiu į dešinę - į Pilviškius, į kairę - į Keturvalakius) ir užvažiavęs ant kalniuko bei pamatęs iš priekio atvažiuojantį nenustatytą automobilį, atliekantį kairįjį posūkį Pilviškių link ir nukertantį sankryžos kampą bei užkertantį jam kelią, siekdamas išvengti frontalinio susidūrimo, pasuko savo vairuojamą automobilį į kairę-į priešpriešinę eismo eilę. Po to, tikėdamasis sugrįžti į savo eismo eilę, slidžiame kelyje jo automobilis „Audi A4“, nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies, šoniniu slydimu į dešinę ir judėdamas smailiu kampu į dešinę ašinės linijos atžvilgiu, priekiniu dešiniu ratu užvažiavęs ant dešiniojo atitvaro galo, esančio prie žemės paviršiaus ir palaipsniui kylančio aukštyn (pagal 75 cm aukščio atitvarą) bei nuo šio atitvaro pakilęs į orą ir krisdamas nuožulnia trajektorija, nuskridęs apie 40 metrų atstumą (perskridęs Rausvės upelį) už jo nusileido ant žemės, frontaline plokštuma atsitrenkęs į griovio šlaitą ir judėdamas pagal šlaito dugną Kybartų link, apsivertęs per savo priekį apie 360° kampu (t.y., atlikęs pilną apsivertimą ir atsidūręs vėl ant ratų) sustojo griovio gale ties keliuku, vedančiu link įvažiavimo į laukus.

Apeliantas pažymi, jog atliktas papildomas tyrimas leidžia manyti, kad aptariamu atveju, prasilenkiant su iš priekio važiuojančiu (ne savo eismo eile) nenustatytu automobiliu iš kairės pusės, nes dešiniąją kelio pusę buvo užėmęs minėtas automobilis, tikėtina dar ir kliudytas pastarojo automobilio, netekęs stovumo, jo vairuojamas „Audi A4“ slidžiame kelyje neturėjo techninės galimybės išlyginti automobilio ir išvengti jo atsitrenkimo į kelio atitvarą, kas vėliau nulėmė keleivių mirtį ir sužalojimus. Atlikus papildomą tyrimą, jam paaiškėjo, jog techniniu požiūriu pagrindinė (ir vienintelė) šio eismo įvykio priežastis buvo nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo neteisėti veiksmai, nes važiuodamas pagrindiniu keliu Kybartai- Marijampolė ir atlikinėdamas kairįjį posūkį į šalutinį kelią (į Pilviškius), nenustatyto automobilio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai savo eile važiuojančio jo automobilio, priversdamas jį pasukti iš kelio, o be to, galimai ir kliudydamas pastarąjį, dėl ko šis neteko stovumo ir „nuskridęs“ nuo kelio apsivertė griovyje.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priežastinis ryšys yra BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, o išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą padaro teismas. Ekspertai bei specialistai sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Išanalizavusi visus byloje esančius ir apylinkės teisme ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad eismo įvykio priežastis nulėmė ne kieno nors kito, o būtent nuteistojo veiksmai - ženklus greičio viršijimas, nesilaikymas bendrųjų atsargumo sąlygų bei jo neblaivumas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido padaryti ne tik byloje atliktų objektų tyrimo išvados, bet ir liudytojų, nukentėjusiųjų ir net paties nuteistojo parodymai. Kolegija konstatuoja, jog spręsdamas eismo įvykio padarymo priežastis ir aplinkybes, apylinkės teismas teisingai įvertino specialisto V. L. išvadose Nr. 11-352(11) nurodytą galimą eismo įvykio mechanizmą bei jo. Nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti apelianto skunde nurodyta aplinkybe, jog specialistas V. L. neįvertino svarbios aplinkybės, kad kelyje staiga atsirado kita transporto priemonė, kuri ir privertė „Audi A4“, vairavusį J. A. staiga pasukti vairą kairiau ir tokiu būdu apvažiuoti kliūtį iš kairės. Nors nuteistasis teigia, jog šią jo versija patvirtina liudytojų ir nukentėjusių parodymai, tačiau kolegija su tuo kategoriškai nesutinka.

Tai, jog neblaivus apeliantas ženkliai viršijo leistiną greitį, patvirtino ne tik specialisto V. L., bet ir O. L. išvados, nukentėjusieji L. D., V. K., liudytojai R. K., A. R., K. Ž., A. S., bet ir paties nuteistojo parodymai. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog eismo įvykio priežastį galėjo nulemti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vairuotojo neteisėti veiksmai, skunde nurodyti liudytojai V. K., A. S. bei nukentėjusysis R. K. nepatvirtino. Priešingai, apklausiamas teismo posėdyje R. K. nurodė, jog tuo metu, kai J. A. staiga pasuko vairą į priešpriešinę eismo juostą, o jų automobilis tapo nevaldomas ir pradėjo slysti, važiavimo greitis galėjo būti virš 160 km/h. R. K. teigė, jog tuo pačiu keliu iš karto prieš įvykį, važiuojant 90 km/h greičiu, pravažiavus Gižų kaimo sankryžą, iš kairės pusės jį pralenkė automobilis „Audi“, kuris važiavo gana dideliu greičiu, dvigubai greičiau nei jis pats. Baigęs lenkimo manevrą „Audi“ sugrįžo į savo kelio juostą ir važiavo priekyje jo automobilio dar apie 5 sekundes. Tada užsidegė „Audi“ stabdymo galiniai žibintai ir vairuotojas staiga suktelėjo vairą į kairę pusę, t.y. į priešpriešinę eismo juostą. Nuo pasukimo automobilis pradėjo suktis į dešinę pusę ir pradėjo skersai slysti, atsitrenkė į kelio atitvarą esantį dešinėje kelio pusėje ir pakilo į orą, po to nusileido ant žolės į griovį už 30 metrų. Įvažiavus į sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, jis matė, kad Pilviškių kryptimi važiavo automobilis, nes degė to automobilio galinio apšvietimo žibintai. Tačiau, liudytojas R. K. nurodė, kad joks automobilis nevažiavo jiems iš priekio ir nesuko J. A. nurodytomis aplinkybėmis-sankryžoje į kairę. Šis liudytojas, skirtingai nei nurodyta skunde, nematė, kad koks nors automobilis iš šalutinio kelio, esančio kairėje pusėje, būtų įvažiavęs į sankryžą ir ją kirtęs bei nuvažiavęs Pilviškių kryptimi. R. K. teigimu, faktiškai jo matytas automobilis negalėjo sutrukdyti J. A., nes jau buvo nuvažiavęs nuo įvykio vietos apie 300 metrų.

Minimu keliu važiavęs liudytojas A. S. nurodė, jog matė priekyje jo vairuojamo automobilio apie 200 m atstumu ta pačia kryptimi važiuojantį tik vieną lengvąjį automobilį, kuris sankryžoje pasuko į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. Tuo pačiu momentu iš priešpriešinės krypties, link Vilkaviškio, atvažiavo kitas automobilis-Audi, kuris prieš sankryžą pradėjo netolygiai važiuoti, mėtytis į šonus, nuvažiavo nuo kelio sankasos į važiuojamosios dalies dešinę pusę. Jis suprato, kad automobilis skrido oru, po to pasirodė sniego debesys. Sankryžoje, šalutiniame kelyje, esančiame dešinėje pusėje, žiūrint jo važiavimo kryptimi, jokio kito automobilio nebuvo. Nuo kelio nuvažiavęs ir patyręs avariją automobilis su jokiu kitu automobiliu nekontaktavo. A. S. matė, kaip „Audi“ metėsi į jo vairuojamą kelio pusę, nes automobilį sumėtė.

Kolegijos nuomone, šie įrodymai visiškai patvirtina, jog tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo ne kokio tai kito automobilio vairuotojo elgesys, o ankščiau minėti neteisėti J. A. veiksmai (girtumas, ženklus greičio viršijimas ir kt.), o versija apie J. A. sukliudžiusio vairuotojo veiksmus, vertintina tik kai siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos pasekmes.

Kolegija nesutinka ir su apelianto nuomone, jog byloje buvo būtina skirti papildomą eismo įvykio priežasties nustatymo tyrimą. Kolegija atkreipia dėmesį, jog J. A. pateiktoje specialistės O. L. eismo įvykio tyrime nurodytos aplinkybės, t.y., kad J. A. vairuojamam automobiliui „Audi A4“ sutrukdė koks tai tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir, kad pastarieji automobiliai prieš eismo įvykį gal būt net kontaktavo, iš esmės nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir yra niekuo nepagrįsti. Ne tik kiti asmenys, bet ir kiti objektyvūs duomenys nepatvirtino, o pats nuteistasis taip pat nenurodė tokių aplinkybių, kokias savo išvadoje pateikė specialistė O. L. (apie automobilių galimą kontaktą, susidūrimą). Todėl specialistės išvada, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o paremta išgalvotais faktiniais duomenimis, negali būti vertinama kaip įrodymas byloje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog eismo įvykio aplinkybes, jo priežastis bei kaltininką apylinkės teismas nustatė tinkamai ir pagrįstai.

Apeliaciniuose skunduose keliamas ir J. A. bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apeliantės D. B. ir I. B. įsitikinusios, jog nuteistajam skirta per švelni bausmė. Su aptariama apeliacinių skundų dalimi kolegija nesutinka ir pripažįsta, jog penkerių metų laisvės atėmimo bausmė J. A. yra paskirta pagrįstai ir ši bausmė nėra bei per griežta, nei per švelni. Nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo charakteristiką, sukeltas itin sunkias pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad J. A. atlygino pakankamai didelę žalos dalį.

Negalima sutikti su žuvusiojo motinos ir sesers nuomone, jog pastaroji aplinkybė, kaip atsakomybę lengvinanti, buvo nustatyta nepagrįstai, nes joms buvo atlyginta tik nedidelė dalis prašomos priteisti žalos, o ją atlygino ne apeliantas, o draudimo kompanija bei jo tėvai. Su šiais argumentais, kolegija nesutinka, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama ir tada, kai kaltininkas atlygina ir didesnę dalį žalos, kai ji yra didelė arba, nuteistajam nėra žinomas konkretus padarytos žalos dydis. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ganėtinai didelės pinigų sumos buvo išmokėtos ir kitiems nukentėjusiems, o tai, kad jas už apeliantą atlygino kiti asmenys (draudimo kompanija, kuriai apeliantas privalės regresu gražinti išmokėtas lėšas ir jo tėvai), nuteistojo atsakomybės individualizavimo būtinybės nepaneigia.

Kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybės, jog vairuodamas transporto priemonę bei pasukdamas vairą į kairę, jis bandė išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, t.y. bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o nepripažino tik tos aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko dėl jo vieno kaltės. Negalima sutikti ir su tuo, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis bei rizikingas nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi prieš eismo įvykį liudytojai D. Ž., A. R., K. Ž. ir nukentėjęs V. K. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, matė, kaip juos vartojo apeliantas, tačiau jo nesudrausmino, o vėliau kartu važiavo jo vairuotoje transporto priemonėje. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuomone pagrįstai nebuvo pripažintomis lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis. Vairo pasukimas betarpiškai įvykio metu negali būti įvertintas kaip bandymas išvengti sunkesnių padarinių, nes būtent dėl tokių neteisingų nuteistojo veiksmų įvyko autoįvykis, dėl kurio ir kilo sunkios pasekmės. Aplinkybė, kad J. A. ne visiškai pripažino savo kaltę, o siekė, kad būtų paneigtas tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir pasekmių, jo atsakomybės negali palengvinti. Negali būti vertinama kaip lengvinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė, jog nukentėjusieji kartu su juo gėrė alkoholinius gėrimus, jo nesudrausmino ir kartu su juo važiavo automobiliu, nes ši aplinkybė neturėjo reikšmės ir nesudarė sąlygų ženkliam greičio viršijimui, kelių eismo taisyklių nesilaikymui, kas ir buvo pagrindine įvykio priežastimi.

Įvertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija pripažįsta, jog ir bausmės vykdymas J. A. nebuvo atidėtas pagrįstai. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas tokią išvadą turi padaryti atsižvelgęs visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t.y. turi įvertinti, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę J. A., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidus kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kilo labai sunkūs padariniai – žmogaus mirtis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atlyginta didelė dalis žalos), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes (ypač didelis greičio viršijimas, vairuotojui esant neblaiviam), kurios neleido teismui spręsti dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes teismas visiškai pagrįstai netaikė J. A. LR BK 75 str. nuostatų, nes pritaikius šią BK straipsnį bei atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, būtų pažeisti bausmės individualizavimo principai.

Apeliaciniame skunde J. A. taip pat kelia priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo dėl D. B. atlygintos turtinės žalos atlygimo klausimus. Apeliantės D. B. (jai priteista 75000 Lt) ir I. B. (priteista 10000 Lt) skunde prašo revizuojamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą padidinti, priteisiant kiekvienai iš jų po 500000 Lt.

J. A. skunde atkreipia dėmesį, jog žuvusiojo motina D. B. prašė priteisti 65389,50 Lt turtinei žalai atlyginti, iš kurių: 2865 Lt laidojimo išlaidos, 3848 Lt gedulingų pietų išlaidos, 1176,50 Lt gedulingų pietų po 4 savaičių išlaidos, 1500 Lt – paminklo pamatas ir trinkelės; 56000 Lt – už paminklo ir antkapio darbus, bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Žuvusiojo sesuo I. B. iš apelianto prašė priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos. Nuteistojo nuomone, pagrįstai nusprendus, jog prašyta priteisti antkapio ir paminklo darbų vertė yra ženkliai per didelė, įrodymais pagrįsta turtinė žala D. B. buvo atlyginta pilnai (12373,50 Lt jai atlygino draudimo kompanija). Be to, nuteistojo nuomone, D. B. buvo atlyginta ir 30000 Lt neturtinė žala (3000 Lt atlygino draudimo kompanija, o 27000 Lt – J. A. tėvai). Dėl to, nuteistojo nuomone, žuvusiojo motinos ieškinys turėjo būti atmestas kaip pilnai patenkintas, o žuvusiojo sesers, kaip neįrodytas. Civilinių ieškovių nuomone, spręsdamas apie neturtinės žalos dydžiu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės – gyvybės reikšmingumo, kuri dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nebegali būti atkurta.

Su tokiais nuteistojo J. A. argumentais, kolegija iš dalies sutinka, o žuvusiojo artimųjų skundo argumentus laiko ne visiškai teisingais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. buvo pilnai atlyginta jos reikalauta ir įrodymais pagrįsta turtinė žala (šios aplinkybės civilinė ieškovė neginčija), nes 12373,50 Lt jai išmokėjo draudimo kompanija. Dėl to, kolegija sprendžia, jog likusi 30000 Lt jai sumokėta suma laikytina kaip atlyginimas už patirtą neturtinę žalą.

CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (6.250 str. 2 d. priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas.

Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje yra neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykio metu žuvusiojo motina ir sesuo patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau jų prašoma priteisti neturtinė žala (po 500 000 Lt) neatitinka proporcingumo principo, yra neadekvati Lietuvos ekonominei situacijai, neprotinga ir nereali. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturinė žala yra atlyginama ne dėl neteisėto gyvybės atėmimo, o dėl šios aplinkybės sukeltų neigiamų padarinių (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, lūkesčių praradimo, emocinės depresijos ir pan.). Be to, kaip minėta, vienas iš reikšmingų žalos dydį mažinančių kriterijų yra pačių nukentėjusiųjų rizikingas elgesys, t.y., aplinkybė, jog eismo įvykyje dalyvavę asmenys žinojo apie transporto priemonės vairuotojo neblaivumą, kartu su juo važiavo, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šis neviršytų leistino greičio. Nors ši aplinkybė ir nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia, tačiau į ją atsižvelgtina priteisiant nusikaltimu padarytą žalą. Dėl šios priežasties civiliniams atsakovas apylinkės teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala mažintina.

Konstatavus, jog iki revizuojamo nuosprendžio priėmimo D. B. yra atlyginta 30000 Lt neturtinės žalos, iš dalies patenkinus jos reikalavimą, jai priteitina 70000 Lt neturtinės žalos . Iš byloje esančių duomenų matyti, jog civilinei ieškovei S. D. „If P&C Insurance AS Filialas“ jau yra išmokėjęs 704,68 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturinės žalos, o nuteistojo J. A. tėvai išmokėjo 8000 Lt, kurie užskaitomi kaip neturtinės žalos atlyginimas. Todėl S. D. priteistina 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi V. K. „If P&C Insurance AS Filialas“ išmokėjo 567,44 Lt turtinės žalos, 2632 Lt neturtinės žalos, 3074,46 Lt sumokėjo VSDFV, o apeliantas – 6000 Lt neturtinės žalos, pastarąją išmoką laikant neturtinės žalos dalies atlyginimu, V. K. priteistini 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. B. bei I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti, priteisiant iš nuteistojo J. A.:

70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) Lt D. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti;8 000 (aštuonis tūkstančius) Lt I. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti;20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt S. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti;50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt L. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti;25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt V. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis