Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-305/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-01-30Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
1-8-305/2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-3-00649-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis
D. B., I. B.
Civilinis ieškovas
„IF P&C Insurance AS“
Advokatai
Laimutis Ramanauskas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-8-305/2012Proceso Nr.1-56-3-00649-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.,1.1.9.2.,1.2.25.4.6.,2.1.8.,2.1.15.3.3.2.,2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-01-30,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiems D. B., I. B. ir jų atstovui advokatui G. R., S. D., L. D., V. K., kaltinamojo atstovui advokatui Laimučiui Ramanauskui, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Linui Ruseckui, ekspertui Vidui Leipui, civilinio ieškovo „IF P&C Insurance AS“ filialo atstovui Salvinijai Popandopulienei, vertėjai Jadvygai Siaurusaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

JULIUS ABRAITIS, a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir du buvo sužaloti, o būtent: kad jis 2010 m. gruodžio 05 d., apie 01.56 val., Vilkaviškio rajone, kelio Marijampolė – Kybartai - Kaliningradas 11.650 km., būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas automobilį AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, priklausančiu J. A., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (toliau KET ir p.), 14 p., 133 p., 1 priedo 3 d. 6 p. draudžiamojo ženklo Nr. 329 ir šio priedo 7 p. reikalavimus - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jam nustatytas 1,39 promilės girtumas, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei viršijo leistiną greitį, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, pažeisdamas minėto kelio atkarpoje esančio kelio ženklo, draudžiančio važiuoti greičiau nei 70 km/h reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į griovio šlaitą, ko pasekoje žuvo automobilio AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, keleivis T. B. ir buvo sužaloti šio automobilio keleiviai V. K. ir L. D. padarant jiems sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino dalinai, davė prieštaringus parodymus ir nurodė, kad ieškinius pripažįsta irgi tik dalinai nes nurodomos atlyginti sumos yra per didelės ir prašo jas mažinti, bei parodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį Audi A4, kuris priklauso mamai J. A.. Nuvykęs į Kybartuose esančią kavinę „Rūta“ išgėrė bokalą alaus. Po to, su draugais nusprendė vykti į Vilkaviškyje esančią kavinę „Boulingas“. Ten išgėrė dar vieną bokalą alaus. Kavinei užsidarius septyniese, tame tarpe ir žuvęs T. B. bei nukentėję L. D. ir V. K. automobiliu nuvyko į Marijampolėje esantį klubą „Luna“. Ten alaus ar kitokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Luką ir Titą jis buvo pasižadėjęs parvežti namo, todėl išėję iš klubo į jo vairuojamo automobilio Audi A4 priekinę keleivio sėdynę atsisėdo V. K., už V. K. ant galinės sėdynės atsisėdo L. D., o šalia jo, L. D. š kairės pusės, atsisėdo T. B.. Automobilį vairavo jis pats. Važiavo keliu Marijampolė – Kybartai, buvo apie 2 val. nakties, tamsu, nelijo ir nesnigo. Važiavo apie 100 km/h greičiu. Važiuodamas minėtu keliu aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, sugrįžęs į savo važiavimo krypties juostą pastebėjo kad iš šalutinio kelio esančio kairėje pusėje į pagrindinį kelią išvažiuoja automobilis. Kai automobilį pamatė, iki jo galėjo būti apie 100 m. atstumas. Matė jį įvažiuojant į sankryžą. Minėtas automobilis važiavo į šalutinį kelią, esantį dešinėje kelio pusėje. Pamatęs minėtą automobilį jis suktelėjęs vairą į priešpriešinę eismo juostą norėdamas automobilį apvažiuoti, tuo momentu transporto priemonė tapo nevaldoma, pradėjo slysti važiuojamąja kelio dalimi, atitvaru, po to sekė didelis trenksmas. Viskas vyko žaibiškai. Ar pamatęs kelio ženklą ribojantį greitį lėtino automobilį pasakyti negali, nes viskas buvo labai seniai. Nurodo, kad minėtas automobilis jam sutrukdė, dėl ko galimai įvyko eismo įvykis. Ar kliudė minėtą automobilį pasakyti negali. Atsiradus kliūčiai nenorėjo jos kliudyti, todėl norėdamas išvengti susidūrimo ir suktelėjo vairą į šoną. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi apie metus laiko. Jis turi važinėti su klevo lapu nes jam yra ribotas greitis. Greičio ribojimo ženklą prieš sankryžą matė, tačiau į spidometrą nežiūrėjo ir specialiai greičio nemažino. Po įvykio ir pats buvo sužalotas, gydėsi. Ar matė su juo buvę draugai, kad jis vartojo alkoholį pasakyti negali, nes jie nestovėjo vienoje vietoje, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo matyti. Saugos diržus buvo prisisegę tik jis ir K., o D. ir B. nebuvo.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad žuvusysis T. B. yra jos sūnus. Įvykio dieną ji sūnų išleido pas mergaitę. Dėl to sutarė su K. Ž., kad šis jį nuvežtų. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo K. Ž. negalėto nuvežti, tai vietoje savęs surado kitą vairuotoją. Buvo pažadėta ir telefonu dar kartą patikinta, kad sūnų parveš namo laiku. Tačiau sūnaus nesulaukus apie 23.20 dar kartą susisiekė su juo ir jis pasakęs, kad jie pasuko ne link namų, o į kitą pusę. Paprašius duoti pakalbėti su A. R. šis užtikrino, kad Lukas bus saugus ir jis jį prižiūrės. Vėl prašė, kad vežtų sūnų namo, tačiau jo nevežė. Tą vakarą sūnui skambino gana dažnai, teiravosi kaip sekasi. Po autoįvykio sūnaus telefonas buvo išjungtas. Apie patį įvykį žino tik tiek kiek yra susipažinusi su byla. Sūnus buvo perspektyvus futbolininkas, todėl dėjo visas pastangas jam padėti tobulėti. Be veik kasdieną vežiodavo į treniruotes, savaitgaliais į varžybas. Po sūnaus mirties pastoviai lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus, gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Turėjo su juo išvykti į Italiją, kur jis buvo pakviestas į klubą žaisti, o ji kaip mama turėjo vykti kartu. Dėl turėtų išlaidų prašo priteisti iš kaltinamojo likusią neatlygintą 21177,50 Lt turtinę žalą, kurią sudaro laidotuvių išlaidos ir paminklo pastatymas, bei 500000 Lt neturtinę žalą. Kaltinamasis pas ją atvykęs nebuvo neatsiprašė. Palaiko prašomą skirti prokuroro pasiūlytą bausmė rūšį, tačiau nurodo, kad pati bausmė galėtų būti griežtesnė.

Nukentėjusioji S. D. parodė, kad nukentėjusysis L. D. yra jos sūnus. Įvykio dieną apie 17 val. pas juos atėjęs T. B. ruošėsi su sūnum važiuoti į Vilkaviškį. Su sūnum sutarė, kad jie namuose bus 23 val. Jo nesulaukusi apie 23 val. paskambino ir kalbėdama su sūnumi L. D. sužinojo, kad jie važiuoja į Marijampolę, nes vairuotojui atsirado reikalų. Paskutinį kartą su sūnumi kalbėjo 0.40 val. ir pokalbio metu sūnus pasakė, kad tuoj grįš namo. Tačiau vėliau sulaukė skambučio iš policijos ir buvo pranešta, kad įvyko autoįvykis. Nuvykus į ligoninę sužinojo, kad avarija įvyko pakeliui iš Marijampolės, o jos sūnaus ir T. B. būklė sunki. Apie 05 val. ryto ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, kur jai policijos pareigūnai sakė, kad automobilis ne važiavo, o skrido, nes greitis buvo nežmoniškas. L. D. po avarijos buvo ilgai gydomas ir atsigavo tik po 4 mėnesių. Sūnus sakė jai, kad įvykio metu buvo labai didelis greitis. Šiuo metu sūnui liko baisios pasekmės, jam reikalinga pastovi slauga. Sąmonę po įvykio jis atgavo tik po mėnesio. Tačiau nevaikščiojo ir nekalbėjo. Viską reikėjo pradėti mokintis iš naujo. Šiuo metu išlikę liekamieji reiškiniai, todėl būtina atlikti dar vieną sunkią operaciją. Kaip turtinės žalos atlyginimą A jai yra davusi reanimacijoje 3000 Lt, bei vėliau dar 5000 Lt. Prašė priteisti iš kaltinamojo J. A. likusios neatlygintos 1650 Lt turtinės žalos, tačiau laiko, kad šiai dienai ši žala atlyginta, tačiau prašo priteisti patikslintą ieškinį neturtinei žalai atlyginti 100000 Lt dėl patirtų pergyvenimų, jos pačios pašlijusios sveikatos. Taip pat sūnaus L. D. naudai prašo priteisti 200000 Lt neturtinės žalos. Palaiko prašomą skirti kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmę.

Nukentėjusysis L. D. parodė, kad įvykio dieną buvo Vilkaviškyje boulinge, iš kur juos su Titu turėjo parvežti namo. Tačiau namo jų nevežė ir jis kartu su T. B., J. A. ir V. K., nuvyko į Marijampolę, į klubą „LUNA“. Jis kartu su T. B. liko automobilyje, o kiti buvo klube. Po kiek laiko atėjęs J. A. atsisėdo prie vairo, šalia jo į priekinę keleivio sėdynę atsisėdo V. K.. Jis ir T. B. sėdėjo ant galinės sėdynes nebuvo neprisisegę saugos diržų. Pažiūrėjęs į prietaisų skydelį matė, kad J. A. važiuoja labai greitai, tarpais iki 200 km/h. Jam sakė, kad taip greitai nevažiuok. Tą patį sakė ir V. K.. Jie niekur neskubėjo, nes reikėjo tik namo sugrįžti. Paties įvykio gerai nepamena. Buvo gydomas ligoninėje, sanatorijoje, teigia, kad normaliai gyventi negali. Pastoviai skauda galvą, negali sportuoti, prastai sekasi mokslai nes suprastėjo atmintis, sunku vaikščioti. Palaiko 200000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Palaiko prašomą skirti kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmę.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad žuvusysis T. B. yra jos brolis. Įvykio naktį ji su juo nebendravo. Apie įvykį sužinojo tik iš policijos. Apie paties įvykio smulkmenas nieko nežino. Tik žino, kad į Marijampolę važiavo jų daug, o namo keturiese. Po brolio mirties jai blogėja sveikata, neišsėdi paskaitose. Į gydytojus nesikreipė, tačiau geria nervus raminamas arbatas. Dėl suprastėjusio regėjimo išrašyti stipresni akiniai. Naktimis prastai miega, tačiau konkrečiau negali įvardinti savo išgyvenimų. Su broliu buvo artimas ryšys. Ji gyveno su mama, o brolis pastaruosius du metus Kauno sporto akademijoje, tačiau dažnai grįždavo. Dėl patirtų išgyvenimo prašo priteisti 500000 Lt neturtinę žalą.

N. V. K. parodė, kad įvykio dieną jis buvo kavinėje „Rūta 2“ Kybartuose, kur sutiko savo pažįstamus J. A., K. Ž., A. R. ir D. Ž.. Jie nutarė važiuoti į Vilkaviškį į kavinę „Boulingas“. Atvykę į minėtą kavinę Vilkaviškyje J. A. vairuojamu automobiliu AUDI A4 sutiko L. D. ir T. B., kuriuos reikėjo parvežti į namus. Tačiau apie 23 val. jie nusprendė vykti į Marijampolę į klubą „LUNA“. Apie 2 val. J. A. pakalbino važiuoti namo į Kybartus, nes reikėjo parvežti L. D. ir T. B. namo. Automobilį vairavo J. A., šalia jo sėdėjo jis, už jo ant galinės sėdynės L. D., o T. B. sėdėjo už vairuotojo J. A.. Važiuojant keliu Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas Kybartų kryptimi pastebėjo automobilio „faras“, kurios buvo priešais jų vairuojamą automobilį maždaug 10-15 metrų atstumu. Kai J. A. staiga pasuko vairą į priešpriešinę eismo juostą jų automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti. Greitis galėjo būti virš 160 km/h., vizualiai žiūrint apie 200 km.h. Važiuojant iš Vilkaviškio ir atgal iš Marijampolės jis sakęs J. A., kad greitai nevažiuotų, nesiskubintų, nes pastarasis važiavo greitai. Parodė, kad kavinėje „Rūta“ ir būdami klube „LUNA“ jie vartojo alkoholį. Tarp vartojančių alkoholį buvo ir J. A. kuris gėrė alų. Po įvykio jis buvo be sąmonės, buvo juoda akyse. Avarijos pasekoje jam buvo išnarinta per alkūnę ranka, trūkę kepenys, sužalotas žarnynas. Negali normaliai dirbti, nes skauda ranką. Nurodo, kad prastai miegasi dėl sužaloto žarnyno. Kadangi turtinė žala atlyginta reiškia 150000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią mažina 2632 Lt kurią atlygino draudimas ir 6000 Lt kurią atlygino A.

Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su J. A., V. K., D. Ž. ir K. Ž. J. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į Vilkaviškyje esančią kavinę „Boulingas“. Prieš tai jie buvo Kybartų kavinėje „Rūta“, kur matė, kad J. A. išgėrė vieną ar kelis bokalus alaus. Baulingo kavinėje jie vartojo alkoholinius gėrimus. J. A. taip pat išgėrė 0,5 litro talpos bokalą alaus. Ten sutiko L. D. ir T. B., kuriuos reikėjo parvežti namo. Tačiau išėjus iš kavinės jau septyniese susėdo į J. A. vairuojamą automobilį ir išvažiavo į Marijampolę, į klubą „LUNA“. Šalia J. A. sėdėjo V. K., o likę asmenys sėdėjo ant galinės sėdynės. Nuvykus į klubą „LUNA“ jis kartu su K. Ž. atsiskyrė nuo kitų atvažiavusių ir išėjo į kitą klubą. Važiuojant į Marijampolę pokalbio metu vienas iš keleivių, lygtai V. K. sakė J. A., kad šis važiuotų lėčiau. Apie įvykį sužinojo būdamas Marijampolėje. Kaltinamąjį pažįsta seniai.Nurodo, kad kaip vairuotojas jis yra impulsyvus, ne kartą ir jis jį yra raminęs, kad važiuotų ramiau, lėčiau.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su J. A., V. K., D. Ž. ir A. R. J. A. vairuojamu automobiliu nuvyko į Vilkaviškyje esančią kavinę „Boulingas“. Prieš tai jie buvo kavinėje „Rūta“, kur matė, kad J. A. išgėrė bokalą alaus. Būnant „Bailingo“ kavinėje jie irgi vartojo alkoholinius gėrimus. Šioje kavinėje jie sutiko L. D. ir T. B.. Užsidarius kavinei visi septyni susėdo į J. A. vairuojamą automobilį ir išvažiavo į Marijampolę, į klubą „LUNA“. Šalia J. A. sėdėjo V. K., o likę sėdėjo ant galinės sėdynės. Nuvykus į klubą „LUNA“ po kiek laiko jis kartu su A. R. ir D. Ž. išvyko į kitą klubą. Kaltinamąjį pažįsta. Kartų važiuodamas kartais perspėdavo, kad jis važiuotų lėčiau. Ir tą vakarą V. K. jam sakęs, kad važiuotų lėčiau, nes per greitai važiuoja.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dieną apie 1:30 val. po darbo jis automobiliu FORD MONDEO važiavo keliu Marijampolė – Kybartai, Vilkaviškio miesto kryptimi, kelio danga buvo šlapia. Jis važiavo 90 km/h greičiu. Jam pravažiavus Gižų kaimo sankryžą iš kairės pusės jį pralenkė automobilis AUDI, kuris važiavo gana dideliu greičiu, dvigubai greičiau nei jis pats. Baigęs lenkimo manevrą AUDI sugrįžo į savo kelio juostą ir važiavo priekyje jo automobilio dar apie 5 sekundes. Tada užsidegė AUDI stabdymo galiniai žibintai ir AUDI vairuotojas staiga suktelėjo vairą į kairę pusę, t. y. į priešpriešinę eismo juostą. Nuo pasukimo automobilis pradėjo suktis į dešinę pusę ir pradėjo skersai slysti, atsitrenkė į kelio atitvarą esantį dešinėje kelio pusėje ir pakilo į orą, po to nusileido ant žolės į griovį už 30 metrų. Įvažiavus į sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis jis matė kaip Pilviškių kryptimi važiavo automobilis, kadangi degė galinio apšvietimo žibintai. Joks automobilis nevažiavo iš priekio ir nesuko sankryžoje į kairę, nors žiūrėjo į visą važiuojamąją kelio dalį. Taip pat jis nematė, kad koks nors automobilis iš šalutinio kelio esančio kairėje pusėje būtų įvažiavęs į sankryžą ir ją kirtęs bei nuvažiavęs Pilviškių kryptimi. Apie šį kitą automobilį kuris galėjo pamaišyti vairuotojui yra tik jo apmastymai, kad taip galėjo būti, bet realiai tas automobilis buvo už 300 metrų.

Liudytoja B. P. parodė, kad įvykio dieną po pietų, pas ją į svečius atvyko jos anūkas T. B.. Apie 16 val. T. B. išėjo iš jos namų pas draugą Luką su kuriuo ketino važiuoti į Vilkaviškį pas draugę Gabrielę. Ji niekad nemačiusi anūko išgėrusio. Jis visada namo grįždavo laiku, visada su juo būdavo susiskambinta. Apie patį įvykį nieko nežinanti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. A. parodė, kad įvykio išvakarėse apie 19:30 val. jos sūnus J. A. išvažiavo iš namų su jai priklausančiu automobiliu. J. A. išvažiuodamas iš namų buvo blaivus, nes visą dieną buvo namuose ir mokėsi. Apie įvykį sužinojo tik gruodžio 05 d. apie 5 val. ryto, kai paskambinęs K. pasakė, kad įvyko avarija. Būnant priimamajame ji girdėjusi, kad buvo kitas automobilis, kuris pamaišė vairuotojui. Ji pati yra atsiprašiusi nukentėjusiųjų susitikusi su jais, prieš tai paskambindama. Yra atlyginusi nemažą dalį padarytos žalos. Grudžio 06 d. yra davusi B. seseriai, kad perduotų nukentėjusiajai 3000 Lt. Vėliau gruodžio 14 d. davė 10000 Lt pačiai Burbienei sūnaus laidotuvėm. Ne kartą yra prašiusi nukentėjusiųjų, kad susiskaičiuotų išlaidas pristatytų čekius ir jie žalą atlygins. Su nukentėjusiais bendravo ji pati, nes sūnus irgi buvo sužalotas, jam buvo depresiją jis niekur neidavo. Teismo dienai B. yra atlyginta 16000 Lt žalos kurią atlygino draudimas ir jie dar atlygino 14000 Lt. Kas susiję su Dirsiene, tai gruodžio 08 d. susitikusi ją Kauno klinikose davė 3000 Lt. Vėliau gruodžio 30 d. dar 5000 Lt. Pati medikams už L. D. gydymą ir priežiūrą sumokėjo 4000 Lt. Duodama pinigus sakė, kad pinigai skiriami vaiko gydymui ir priežiūrai klinikose. Ji pastoviai skambindavosi ir teiraudavosi apie nukentėjusių sveikatą, stengėsi bendrauti, padėti, atlyginti žalą. Tačiau po straipsnio laikraštyje po sausio 20 d. ji nustojo tą daryti. Birželio mėnesį skambinusi D. kategoriškai reikalavo pinigų. Jai buvo pasakyta, kad pinigų duoti neatsisakoma, tačiau buvo prašoma pateikti išlaidų čekius. Po to skambinusi D. dar prašė pinigų ir plūdosi. Susitikusi su L. D. tėčiu jam davė 1000 Lt sūnaus masažams ir sakiusi jam, kad davė pinigų ir masažistei. Už K. gydymą buvo duota jo tėčiui 4000 Lt ir 2000 Lt. Kai V. K. vežė operuoti davė dar 2000 Lt. Draudimo atstovybėje jai paaiškino, kad nukentėjusiems yra sumokėta pilnai turtinė žalą ir dalis neturtinės. Šiuo metu ji yra sumokėjusi draudimui apie 30000 Lt, bei per keturis metus turės sumokėti dar 50000 Lt. Laiko, kad turtinė žalą nukentėjusiems draudimo ir kaltinamojo iniciatyva yra atlyginta, pradėta atlyginti ir neturtinė žala.

Liudytojas A. S. parodė, kad apie 2 val. nakties vairavo krovininį automobilį, keliu Kaliningradas-Kybartai- Marijampolė Marijampolės kryptimi, pastebėjo priekyje jo vairuojamo automobilio galimai apie 200 m atstumu ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį. Lengvasis automobilis sankryžoje pasuko į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, tuo pačiu momentu iš priešpriešinės krypties, link Vilkaviškio, važiavo kitas automobilis, kuris prieš minėtą sankryžą pradėjo ne tolygiai važiuoti, mėtytis į šonus, nuvažiavo nuo kelio sankasos į važiuojamosios dalies dešinę pusę. Jis suprato, kad automobilis skrido oru, po to pasirodė sniego debesys. Priėjus prie šio automobilio buvo matyti, kad jame yra keturi jaunuoliai. Sankryžoje, šalutiniame kelyje, esančiame dešinėje pusėje žiūrint jo važiavimo kryptimi, jokio kito automobilio nebuvo. Nuo kelio nuvažiavęs ir patyręs avariją automobilis su jokiu kitu automobiliu nekontaktavo. Priekyje atvažiuojantis automobilis pradėjo mėtytis dar prieš priešpriešiniam automobiliui atvažiuojant, dar prieš sankryžą. Jis matė kaip mašina metėsi į jo vairuojamą kelio pusę, nes tą automobilį sumėtė.

Liudytojas A. D. parodė, kad yra L. D. tėtis. Kadangi jis su šeima negyvena, jie su S. D. išsiskyrę, visos teisės rūpintis sūnumi buvo suteiktos jo motinai. Tačiau ir jis padėjo ir juo rūpinosi po autoįvykio. Kai sūnus gulėjo reanimacijoje kaltinamojo motina jam perdavė 1000 Lt sūnaus gydymui. Apie tai žinojo S. D.. Tačiau ji nesidalino jokia informacija su juo apie sūnaus gydymą ir ligas. Po avarijos sūnus labai pasikeitė, pasidarė visai kitas žmogus. Labai pablogėjo jo sveikatos būklė, pasikeitė elgesys.

Liudytoja O. L. parodė, kad paprašyta kaltinamojo ir jo gynėjo atliko dėl autoįvykio paskaičiavimus byloje ir nori pateikti savo išvadas. Ji yra dirbusi šioje srityje ir davusi ne vieną išvadą kaip specialistas, kurios dažniausiai kertasi su bylose pateiktomis išvadomis. Šiuo metu negali pateikti duomenų, kad yra įrašyta į specialistų ar ekspertų sąrašą, tačiau gali pateikti diplomų nuorašus apie įgytą išsilavinimą. Jai kyla abejonių dėl V. Leipaus atlikto tyrimo ir specialisto išvados pagrįstumo. Prideda prie bylos savo tyrimo medžiagą, įvykio analizę ir paskaičiavimus. Priešingai nei V. Leipus nurodo, kad jos atliktas tyrimas leidžia teigti, kad duotu konkrečiu atveju, prasilenkiant su iš priekio važiuojančiu ( ne savo eismo eile) nenustatytu automobiliu iš kairės pusės (nes dešinioji kelio pusė buvo užimta sukančiu į kairę nenustatyto automobilio), o be to, tikėtina ir kliudytas pastarojo ir netekęs stovumo, automobilio AUDI 4 vairuotojas slidžiame kelyje neturėjo techninės galimybės išlyginti šį automobilį ir išvengti jo atsitrenkimo į kelio atitvarą, užvažiuojant ant pastarojo ir tolimesnio „Nuskridimo“ virš upelio, bei nusileidimo į griovį ir ne mažiau kaip 4,5 m. aukščio, išvengti automobilio vartaliojimosi griovyje bei keleivių ( ir savęs) sunkių sužalojimų ir vieno keleivio mirties. Nurodo, kad techniniu požiūriu pagrindinė (ir vienintelė) šio eismo įvykio priežastis buvo nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo veiksmai. kur važiuodamas pagrindiniu keliu Kybartai-Marijampolė ir atlikinėdamas kairįjį posūkį į šalutinį kelią (į Pilviškius), nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai savo eile važiuojančio automobilio, priversdamas jo vairuotoją pasukti iš kelio, o be to, galimai ir kliudydama pastarąjį, dėl ko šis neteko stovumo ir „nuskridęs“ nuo kelio apsivertė griovyje, dėl ko žuvo vienas automobilio AUDI A4 keleivis, o kiti du buvo sunkiai sužaloti. Nurodo, kad J. A. vairuojamas automobilis jos paskaičiavimais važiavo apie 93 km/h greičiu. Kokia metodika ji rėmėsi ir kodėl gavo būtent tokias išvadas ir paskaičiavimus nurodyti negali.

Apklaustas specialistas Vidas Leipus tiek pateiktoje jo specialisto išvadoje tiek papildomai apklausos metu teisme patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad sprendžiant iš 2010 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuotų automobilio „Audi A4" pėdsakų po eismo įvykio, automobilis „Audi A4", praradęs judėjimo stabilumą kelyje, 29,5 m slydo įstrižai greitėjimo juostos, užvažiavo ant apsauginio atitvaro ir nuskriejo nuo kelio sankasos, kurios aukštis 3,5 m. Judėdamas oru, įveikė apie 40 m atstumą, kol nusileido kitame Rausvės upelio krante. Automobilis kliudydamas ir pervažiuodamas atitvaro pradžią, kuri aukštėja ir sudaro nedidelį smailųjį kampą su kelio važiuojamąja dalimi, turėjo pakeisti savo judėjimo trajektoriją ir prieš nuvažiuodamas nuo kelio sankasos, nedideliu smailiu kampu kilti aukštyn. Sprendžiant iš įvykio vietos nuotraukų, atitvaro pradžia horizontalios plokštumos atžvilgiu kyla iki 5° kampu, todėl ir automobilis nuo kelio kilti turėjo nedidesnių kaip šis kampu. Atsižvelgus į šias eismo įvykio aplinkybes, kompiuterio programa „PC-Crash 8.0" buvo atliekamas modeliavimas (1 pav.), kurio metu nustatyta, kad automobilis „Audi A4" nuvažiuodamas nuo kelio sankasos (atsižvelgiant, kad dalį judesio energijos prarado kontaktuodamas su apsauginiu atitvaru) turėjo judėti nemažesniu kaip 110 km/h greičiu, kad nuvažiavęs nuo kelio sankasos įveiktų ore apie 40 m atstumą ir nusileistų ten, kur užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.Iš atlikto modeliavimo ir skaičiuotės rezultatų tikėtina, kad automobilis „Audi A4", prieš pradėdamas slysti šonu, važiavo ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu. Vairuotojas J. A. nurodė, kad prieš automobiliui eismo įvykio vietoje, prieš automobiliui „Audi A4" nuvažiuojant nuo kelio sankasos prieš tai esančioje kelių sankryžoje buvo kita transporto priemonė, kuri sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui „Audi A4", tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad buvo ši minima transporto priemonė (nebuvo transporto priemonių susidūrimo), objektyviai nenustatyta, kokia kryptimi, režimu ir trajektorija važiavo šis automobilis, ar jis sudarė realią kliūtį automobiliui „Audi A4", vairuojamam J. A., todėl ekspertai šių aplinkybių techniniu požiūriu nagrinėti ir sieti su šio eismo įvykio kilimu negali. Eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Audi A4", vairuojamas J. A., važiavo keliu Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas tikėtina, ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, kai 11,65 kilometre prarado judėjimo stabilumą, pasisuko kairiuoju šonu į priekį ir taip slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, už 29,5 m nuo slydimo pradžios, kliudė ir užvažiavo ant pakelėje buvusio apsauginio atitvaro ir nuskriejo nuo kelio sankasos, kurios aukštis 3,5 m. Automobilis oru įveikė apie 40 m atstumą, kol nusileido ant priekinės dalies kairiojo šono priekio -viršaus kitame Rausvės upelio krante, tada persi versdamas per priekinį kairįjį kampą per išilginę ašį, pasisuko užpakaline dalimi į priekį ir krito ant stogo ir užpakalinės dalies, po ko dar kartą virto per išilginę ašį ir nukrito ant ratų ten, kur užfiksuota 2010 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio vietos plane. Nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. privalėjo pasirinkti tokį, važiavimo greitį, nedidesnį už maksimalų leistiną 70 km/h, kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti automobilį ir saugiai važiuoti keliu, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nekeliant grėsmės eismo saugumui.

Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. važiuodamas pasirinkta trajektorija ir didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos.

Todėl išvadose nurodė sekantį eismo įvykio mechanizmą: automobilis „Audi A4", vairuojamas J. A., važiavo keliu Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas tikėtina, ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, kai 11,65 kilometre prarado judėjimo stabilumą pasisuko kairiuoju šonu į priekį ir taip slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, už 29,5 m nuo slydimo pradžios, kliudė ir užvažiavo ant pakelėje buvusio apsauginio atitvaro ir nuskriejo nuo kelio sankasos, kurios aukštis 3,5 m. Automobilis oru įveikė apie 40 m atstumą kol nusileido ant priekinės dalies kairiojo šono priekio -viršaus kitame Rausvės upelio krante, tada persiversdamas per priekinį kairįjį kampą per išilginę ašį, pasisuko užpakaline dalimi į priekį ir krito ant stogo ir užpakalinės dalies, po ko dar kartą virto per išilginę ašį ir nukrito ant ratų ten, kur užfiksuota 2010 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio vietos plane.

Patvirtino išvadą, kad tikėtina, kad automobilis „Audi A4", prieš pradėdamas slysti šonu, važiavo nemažesniu kaip 122 km/h greičiu.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. privalėjo pasirinkti tokį, nedidesnį už maksimalų leistiną 70 km/h, važiavimo greitį, kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti automobilį ir saugiai važiuoti keliu, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nekeliant grėsmės eismo saugumui.

Konstatavo, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. važiuodamas pasirinkta trajektorija ir didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos.

Papildomai apklausoje nurodė, kad modeliuojant automobilio greitį jokios paklaidos nebuvo, nes visi pradiniai duomenys buvo išmatuoti tiksliai ir kisti negali (šlaito ir atitvaro aukščiai, pakilimo kampas ir kt.). Įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių automobilių susidūrimo ar kontakto pėdsakų. Faktiškai automobilio greitis turėjo būti dar didesnis, tačiau pritaikius atitinkamus koeficientus, buvo nustatytas būtent toks. Klausimas dėl kitos transporto priemonės buvo užduotas ir rašant išvadą. Tačiau kadangi nebuvo jokių kontakto požymių tarp transport priemonių, jokių objektyvių duomenų kaip ji išvažiavo, nebuvo judėjimo režimo, ir ar išviso sudarė kliūtį, daryti kažkokią prielaidą nesant jokių objektyvių duomenų nematė pagrindo. Išvadose nurodyta, kad vairuotojas nesugebėjo suvaldyti transport priemonės. Jis ją kiektai valdė, bet tie veiksmai buvo nepriimti, o pirminė priežąstis, kad buvo viršytas greitis.

Konstatavo, kad jeigu vairuotojas būtų važiavęs 70 km/h net esant ir šlapiai kelio dangai būtų stabdęs, kaip to reikalauja eismo taisyklės ir jeigu yra kažkokia kliūtis, tiesioginio stabdymo kelias sudarytų apie 30 ar kiek virš 30 metrų. Todėl jeigu būtų vairuotojas pradėjęs stabdyti toje vietoje kur automobilis prarado stabilumą jis tiesiog automobilį būtų sustabdęs iki atitvaro. Automobilis nebūtų nuvažiavęs nuo kelio sankasos ir eismo įvykio techninės pasekmės būtų išvengta.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino tik dalinai, teismas laiko, kad kaltė be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusių ir liudininkų parodymų įrodyta ir byloje surinkta rašytine medžiaga: Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2010-12-05 apie 01.56 val. Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK gautas pranešimas apie eismo įvykį kelyje Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 11 km. 650 m. Įvykio metu J. A. vairuojamas automobilis Audi A4, valstybiniu Nr. BRK 249, atsitrenkė į kelio atitvarą ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, dėl ko buvo apgadintas automobilis – AUDI A4, valstybiniu Nr. BRK 249, žuvo šio automobilio keleivis T. B., sužalotas automobilio vairuotojas J. A. ir automobiliu vykę asmenys – V. K. ir L. D. (T I, b.l. 5). Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio rajono kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 11,650 km (T I, b.l. 6-9). Eismo įvykio vietos plane nubraižyta eismo įvykio schema (T I, b.l. 10). 2011-02-07 apžiūros protokole užfiksuota informacija apie papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą, t. y. kad apžiūrėta sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, kartu su šalutiniais keliais esančiais kairėje ir dešinėje pusėje (T I, b.l. 19-22 ). Protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuoti automobilio AUDI A4, valstybinis numeris BRK 249 išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas visiškai visas automobilis išskyrus priekines ir galines dešinės pusės duris (T I, b.l. 23-24). 2011-04-07 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad apžiūrėtas automobilis AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249 (T I, b.l. 40-43). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad L. D. pateikė džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį su gaubtu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį, vieną porą sportinių batų, vieną porą pilkos spalvos kojinių. Minėtais rūbais J. A. vilkėjo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, po eismo įvykio (T I, b.l. 57). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad L. D. pateikė juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mėlynos spalvos megztinį, pilkos spalvos glaudes, šviesiai pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dešinės kojos juodos spalvos sportinį batelį, vieną porą pilkos spalvos kojinių. Minėtais rūbais L. D. vilkėjo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, po eismo įvykio (T I, b.l. 60). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad L. D. pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes su užrašu „TAKE“ su į diržakilpes įvertu rudos spalvos diržu, pilkos spalvos megztinį su ilgomis rankovėmis, rusvos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, vieną porą mėlynos spalvos kojinių, rudos spalvos glaudes, juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos šaliką su pilkos spalvos papuošimais, vieną porą pirštuotų juodos spalvos pirštinių. Minėtais rūbais T. B. vilkėjo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, po eismo įvykio (T I, b.l. 62). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad L. D. pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, mėlynos spalvos džinsinį švarką, juodos spalvos languotus marškinius ilgomis rankovėmis, sportinio tipo juodos spalvos kelnes, vyriškus juodos spalvos odinius batus. Minėtais rūbais V. K. vilkėjo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, po eismo įvykio (T I, b.l. 65). Specialisto išvadoje Nr. 11-352(11) užfiksuotas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Audi A4“, vairuojamas J. A., važiavo keliu Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas tikėtina, ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, kai 11,65 kilometre prarado judėjimo stabilumą, pasisuko kairiuoju šonu į priekį ir taip slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, už 29,5 m nuo slydimo pradžios, kliudė ir užvažiavo ant pakelėje buvusio apsauginio atitvaro ir nuskriejo nuo kelio sankasos, kurios aukštis 3,5 m. Automobilis oru įveikė apie 40 m atstumą, kol nusileido ant priekinės dalies kairiojo šono priekio – viršaus kitame Rausvės upelio krante, tada persiversdamas per priekinį kairįjį kampą per išilginę ašį, pasisuko užpakaline dalimi į priekį ir krito ant stogo ir užpakalinės dalies, po ko dar kartą virto per išilginę ašį ir nukrito ant ratų ten, kur užfiksuota 2010 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio vietos plane. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas J. A. važiuodamas pasirinkta trajektorija ir didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos (T I, b.l. 94-97). Specialisto išvadoje Nr. M 298/10(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad T. B. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje, masyvios tarpusavyje susiliejančiomis galvos minkštųjų audinių kraujosruvomis, apimančiomis momens-pakaušio bei smilkininių raumenų sritis, kaukolės skliauto kaulų lūžimu abiejų momenkaulių srityse bei pakaušinės siūlės išsiskyrimas, galvos smegenų sumušimu bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių momeninių bei pakaušinių skilčių srityse, galvos smegenų sukrėtimu. T. B. kūno kraujyje etilo alkoholio nerasta. T. B. sužalojimų padarymo metu galėjo būti kad ir sėdimoje padėtyje, žalojantiems paviršiams jo kūną veikiant iš priekio bei viršaus į galvą (T I, b.l. 133-137). Specialisto išvadoje Nr. T-A 6720/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad T. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T I, b.l. 140). Specialisto išvadoje Nr. G 12/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuota pilvo sumušimas, kepenų plyšimas, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje, žarnų pasaito sumušimas ir plyšimas, plonųjų žarnų nekrozė ir plyšimas, pilvaplėvės uždegimas, krūtinės sumušimas, abipusis trauminis pleuritas, dešinio alkūnkaulio išnirimas galėjo būti padaryti 2010-12-05 įvykusio eismo įvykio metu. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, vienmomentiškai ar artimu laiku vienas kitam, galimai 2010-12-05 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimas yra pavojingas gyvybei, galėjo būti padarytas jam esant bet kokioje padėtyje ir bet kurioje automobilio salono vietoje (T I, b.l. 168-169). Specialisto išvadoje Nr. T-A 6721/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad V. K. kraujyje rasta 1,19‰ (promilės) etilo alkoholio (T I, b.l. 174). Specialisto išvadoje Nr. G 126/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad L. D. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimas, atviras įspaustinis kairio kaktikaulio lūžimas, smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, kairio plaučio sumušimas, kairio plaučio uždegimas, dešinio blauzdikaulio išorinio kulkšnelio lūžimas, o taip pat muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryti 2010-12-05 d. įvykusio eismo įvykio metu. L. D. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis vienmomentiškai ar artimu vienas kitam metu ir dėl įspaustinio kaktikaulio lūžimo, galvos smegenų sumušimo ir pabrinkimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje automobilio salono vietoje (T I, b.l. 194-195). Specialisto išvadoje Nr. T-A 6722/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad L. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T I, b.l. 198 ). Specialisto išvadoje Nr. G 28/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. A. klinikiniais duomenimis konstatuota veido ir krūtinės sumušimas, daugybiniai nubrozdinimai galūnėse, diafragmos kairės pusės plyšimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ir taukinės patekimas į krūtinės ertmę galėjo būti padaryti 2010-12-05 d. įvykusio eismo įvykio metu. J. A. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, vienmomentiškai ar artimu laiku vienas kitam, galimai 2010-12-05 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas yra pavojingas gyvybei (T 2, b.l. 46 ). Specialisto išvadoje Nr. T-A 6719/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. A. kraujyje rasta 1,39‰ (promilės) etilo alkoholio (T 2, b.l. 49).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir dar du buvo sužaloti. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs tokią veiką, pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau ginčijo aplinkybę kad jis tik vienas yra kaltas, nes jam pamaišė nenustatyto automobilio vairuotojas. Dėl įvykio aplinkybių kaltinamasis paaiškino, kad viršijo leistiną greitį, pastebėjęs priešais atvažiuojantį ir sukanti automobilį priėmęs netinkamą toje situacijoje sprendimą, t.y. užuot stabdęs ir grįžęs į savo eismo juostą, nemažindamas greičio bandė kliūtį apvažiuoti, automobilį sumėtė, po ko jis prarado automobilio kontrolę ir automobilis nuslydo į šalikelę, skriejo ir pradėjo verstis. Kartu su kaltinamuoju važiavę nukentėjusieji L. D. ir V. K. nurodė panašias aplinkybes, paaiškino, kad iki eismo įvykio J. A. važiavo nesaugiai ir viršydamas greitį. Minėti parodymai iš esmės atitinka ir liudytojo R. K. parodymus, kuris nurodė, kad J. A. automobilis jį lenkdamas porą minučių iki autoįvykio galėjo važiuoti apie 160-180 km/h ir specialisto išvada Nr. 11-352(11) nustatytas įvykio aplinkybes, tačiau kritiškai vertintini J. A. ir liudytojos O. L. teiginiai neva greičio viršijimas nebuvo pagrindinė autoįvykio priežastis, o nulemtas ne tiek jo neatsakingo vairavimo, kiek manevro metu kelyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kaltinamojo lenktame automobilyje važiavusio liudytojo R. K. parodymai patvirtina, kad J. A. jo automobilį prisivijo jau važiuodamas labai dideliu greičiu. Byloje apklaustas speciliastas V. Leipus nurodė, kad jeigu vairuotojas būtų važiavęs 70 km/h net esant ir šlapiai kelio dangai būtų stabdęs, kaip to reikalauja eismo taisyklės ir net atsiradus kažkokiai kliūčiai, tiesioginio stabdymo kelias sudarytų apie 30 ar kiek virš 30 metrų. Todėl jeigu būtų vairuotojas pradėjęs stabdyti toje vietoje kur automobilis prarado stabilumą jis tiesiog automobilį būtų sustabdęs iki atitvaro. Automobilis nebūtų nuvažiavęs nuo kelio sankasos ir eismo įvykio techninės pasekmės būtų išvengta. Kad greitis buvo viršytas neneigia nei pats kaltinamasis, tai nustatyta ne tik specialisto išvadoje, bei ir liudytojos O. L. paskaičiavimuose. Tokie parodymai paneigia J. A. teiginius neva nenustatytas vairuojamas automobilis sudarė jam netikėtą kliūtį. Pažymėtina ir tai, kad iš liudytojo A. S. parodymų matosi, jog nenustatytas automobilis dar iki įvykio pasuko į šoną, todėl neturėjo įtakos vėlesniems padariniams. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis vairuojamas automobilis iki įvykio lėkė labai dideliu greičiu. Šią aplinkybę įrodo ir specialisto išvada Nr. 11-352(11), kuria nustatyta, vairuojamas J. A. automobilis, važiavo nemažesniu nei 122 km/h greičiu. Specialisto išvada taip pat nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nurodyta, kad: automobilis „Audi A4", vairuojamas J. A., važiavo keliu Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas tikėtina, ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, kai 11,65 kilometre prarado judėjimo stabilumą pasisuko kairiuoju šonu į priekį ir taip slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, už 29,5 m nuo slydimo pradžios, kliudė ir užvažiavo ant pakelėje buvusio apsauginio atitvaro ir nuskriejo nuo kelio sankasos, kurios aukštis 3,5 m. Automobilis oru įveikė apie 40 m atstumą kol nusileido ant priekinės dalies kairiojo šono priekio -viršaus kitame Rausvės upelio krante, tada persiversdamas per priekinį kairįjį kampą per išilginę ašį, pasisuko užpakaline dalimi į priekį ir krito ant stogo ir užpakalinės dalies, po ko dar kartą virto per išilginę ašį ir nukrito ant ratų ten, kur užfiksuota 2010 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio vietos plane.

Specialistas nurodė, kad tikėtina, kad automobilis „Audi A4", prieš pradėdamas slysti šonu, važiavo nemažesniu kaip 122 km/h greičiu.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. privalėjo pasirinkti tokį, nedidesnį už maksimalų leistiną 70 km/h, važiavimo greitį, kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti automobilį ir saugiai važiuoti keliu, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nekeliant grėsmės eismo saugumui.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad automobilio „Audi A4" vairuotojas J. A. važiuodamas pasirinkta trajektorija ir didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos.

Taigi, teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė KET 133 punktą, nes vairavo viršydamas leistiną greitį, nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, važiavo žymiai didesniu nei leistinas maksimalus greitis toje pavojingoje kelio atkarpoje, tokiais veiksmais keldamas akivaizdų pavojų ne tik kitiems kelyje esantiems eismo dalyviams, bet ir automobiliu vežamiems keleiviams. Privažiavęs kelio ženklą su nuoroda važiuoti 70 km/h greičiu, greičio nesumažino ir pavojingai manevravo iš vienos eismo juostos į kitą, nebesuvaldė automobilio, nulėkė nuo kelio sankasos ir vertėsi, dėl ko vienas keleisvis žuvo, o dar du buvo sužaloti. Teismas konstatuoja, kad ne tik techniniu, bet ir teisiniu požiūriu toks kaltinamojo J. A. elgesys ir buvo pagrindinė bei iš esmės vienintelė priežastis kilti eismo įvykiui, dėl kurio žuvo automobilio keleivis T. B. ir sunkiai sutrikdyta sveikata kitiems automobilio keleiviams L. D. ir V. K.. Veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui, t.y. J. A. suvokė, kad vairuodamas automobilį žymiai viršijant leistiną greitį ir pavojingai manevruojant, be to, vairuodamas po alkoholio vartojimo, jis kelia ypač didelį pavojų eismo ir jo dalyvių bei kitų žmonių saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvados M 298/10(09) patvirtina, kad T. B. žuvo būtent nuo sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, o specialisto išvados Nr. G 12/11(09), G 126/11(09) patvirtina, kad eismo įvykio metu V. K. ir L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kilus šioms pasekmėms, J. A. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai.

Nors kaltinamasis kaltu pagal jam pateiktą kaltinimą kaltę pripažino tik dalinai, teismas laiko, kad surinkta pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jos nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba palengvinti savo padėtį. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusių, liudininkų, bei iš dalies paties kaltinamojo parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, pripažindamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo viršydamas greitį. Kaltinamojo ir apklaustos teisme liudininkės O. L. pateikta versija, kad įvykio priežastis buvo nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo vieksmai, abejoti verčia ir tas faktas, kad nei pats kaltinamasis ar liudininkė pateikusi rašytinę medžiagą, negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jų parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Kaltinamojo ir liudininkės O. L. nelogiški paaiškinimai bandant keisti parodymus ir keliant naują versiją kaltinamojo naudai, nepaneigė kitų liudininkų parodymų ar specialisto V. Leipaus padarytų išvadų. Abejoti O. L. pateikta rašytine medžiaga teismą verčia abejoti ir tos aplinkybės, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad pastaroji liudininkė gali tinkamai kaip specialistė vertinti įvykį. Ji nebuvo įspėta dėl melagingos išvados davimo, nesilaikė nustatyto proceso tvarkos surašant savo teiginius. Pati nurodė, kad susipažinusi ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik ta dalimi, kurią pateikė kaltinamojo pusė, kad dalis tos medžiagos buvo netvarkinga, sunkiai įskaitomą. Apie pasitelkima šios liudininkės nebuvo informuotas teismas, taipogi kiti proceso dalyviai, nors tai buvo atlikta bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl nei teismui, nei kitiems proceso dalyvmams nebuvo suteikta galimybė pateikti savo klausimus, ar kitas įvykio versijas, ar kaip kitaip įtakoti liudininkės teiginius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad remiantis aukščiau išdėstytu, visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstam veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, bei du buvo sužaloti, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo ir gailėjimosi nenustatė. Jo dalinis prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pasekmių šiuo atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas, nes įvertinus įvykio situaciją ir įvykio liudininkų skaičių, paneigti savo kaltės dėl eismo įvykio kaltinamasis ir nebūtų galėjęs. J. A. nedavė nuoširdžių parodymų, bandė iš dalies pateisinti greičio viršijimą tariama nepalankiai kelyje susidariusia situacija, kito - nenustatyto automobilio manevru. Tačiau teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ir pašalino dalį padarytos žalos ( LR BK 59 str. 1 d. 3 p.)

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę pagal BK 281 str. 6 d., teismas atsižvelgia į tai, kad J. A. neteistas, tačiau už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas itin sunkias pasekmes. Kad J. A. nakties metu itin neatsargiai, viršydamas leistiną greitį vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. tokiomis sąlygomis, kai buvo akivaizdu, jog automobilyje esantiems keleiviams yra nesaugu, apie ką jie kelionėje sakė, jį drausmindami ir prašydami mažinti greitį. Dėl jokiomis aplinkybėmis tokioje vietoje nepateisinamo didelio važiavimo greičio autoįvykio išdavoje dviems automobilio keleiviams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o vienas žuvo. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin skaudžios. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tik gera valia pradėtą žalos atlyginimą, o sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje, t.y. tokią bausmės rūšį kurią prašė skirti prokuroras ir su juo sutikdami dalis nukentėjusiųjų ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

J. A. itin grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus ir dar du buvo sužaloti. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė netinkamai naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemonę, teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždrausdamas J. A. vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusieji I. B., S. D., L. D. ir V. K. nurodė, kad šiai dienai jiems turtinė žala nepadaryta arba atlyginta visiškai, todėl tokių ieškinių nereiškia. Nurodė, kad jiems išmokėta draudimo ir kaltinamojo dalis ir neturtinės žalos. Todėl neturtinės žalos ieškinius J. A. reiškia jau atskaičiavus išmokėtas jiems draudimo neturtinės žalos sumas. Nukentėjusioji D. B. pareiškusi ieškinį nurodė turtinės žalos dydį 65 389,50 Lt sumai, kas sudaro 2865 Lt laidojimo išlaidos, 3848 gedulingi pietūs, gedulingi pietūs po 4 savaičių – 1176,50 Lt., paminklo pamatas ir trinkelės -1500 Lt., paminklo ir ankapio darbai 56000 Lt. Dalį - 12373,88 Lt šios turtinės žalos jai atlygino draudimo kompanija, dalį 27000 Lt kaltinamasis J. A. ir jo tėvai. Gavus papildomas įmokas, šiai dienai likusi neatlyginta turtinė žalą yra 18777,5 Lt. Kad būtų atlyginta didesnė suma, kaip nurodo kaltinamasis ir jo atstovas, ji patvirtinti negali, nes nėra gavusi šių lėšų bei neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji D. B. tikslaus likusios neatlygintos turtinės žalos dydžio teismo dienai nurodyti negalėjo. Pateikta antkapinės skulptūros sąmata teismo nuomone neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Teismas neturi žinių, kad darbai būtų atlikti ar pradėti atlikti, ar keitėsi darbų kaina, jeigu taip tai kiek ir kodėl, nors nurodoma darbų pradžia ir pabaiga ( 2011-06-05-2011-06-39). Neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų įrodymų, negalima tiksliai apskaičiuoti neatlyginto civilinio ieškinio dydžio. Todėl teismas pripažindamas ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. )

Teismas laiko, kad nukentėjusių D. B., I. B., S. D., L. D. ir V. K. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, laikant, kad dalis neturtinės žalos jau yra atlyginta draudimo ir paties kaltinamojo, priteisiant iš kaltinamojo J. A. ir mažinant likusį neatlygintą neturtinės žalos dalį sekančiai: nukentėjusiosio D. B. naudai 75000 Lt, I. B. naudai 10000 Lt., S. D. naudai 25000 Lt., L. D. naudai 55000 Lt., V. K. naudai 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusios D. B., I. B. ir S. D. nurodė, kad jų neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, netektis artimo žmogaus-sūnaus ir brolio, ar sūnaus sunki liga ir invalidumas, kaip stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Atsižvelgiant į tai D. B. ir I. B. nurodė po 500000 Lt dar neatlygintos neturtinės žalos dydžius, o S. D. patikslinusi savo reikalvimą prašo priteisti 100000 Lt. Autoįvykio metu sužaloti L. D. nurodė 200000 Lt., o V. K. 150000 Lt dar neatlygintos neturtinės žalos dydžius, motyvuodami, kad jiems paūmėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado liekamieji potrauminiai reiškiniai, apsunkintas jų bendravimas su draugais, o L. D. konstatuotas invalidumas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškoves D. B., I. B. ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio santykiai. D. B. prarado sūnų - laikytą perspektyvių futbolininkų, dėl ko sugriuvo jų tarpusavio planai vykti į Italiją kur buvo pakviestas žuvusysis tęsti karjeros, kad Lietuva praro perspektyvų sportininką. Kad I. B. prarado brolį su kuriuo buvo artima, ko išdavoje jai sutriko miegas, atsirado papildomi emociniai krūviai. Kad S. D. dėl sūnaus traumos ir ilgo gydymo neturtinė žala pasireiškė taipogi kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad V. K. ir L. D. po įvykio prasidėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado papildomas emocinis ir fizinis krūvis, bendravimo sunkumai, kas turėjo įtakos išdėstytoms aplinkybėms atsirasti. Be to, ieškovai nurodė, kad patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis neigia ( tačiau visiškai kaltės nepripažįsta), bei sutikimas dalinai atlyginti tokią žalą.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis mokosi, yra studentas, savo pajamų ar kito turto neturi, pragyvena remiamas tėvų, kurie stengėsi dalinai padengti atsiradusią įvykio metu turtinę ir neturtinę žalą, gera valia. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Mažindamas nukentėjusiems V. K. ir L. D. neturtinės žalos dydį teismas taip atsižvelgė ir į jų netinkamą elgesį. V. K., kad žinodamas, kad automobilio vairuotojas J. A. yra neblaivus visgi sėdo į jo vairuojama automobilį ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių. O D. B. ir L. D., kad kelionės metu T. B. ir L. D. nebuvo prisidegę saugos diržų, nors tą privalėjo padaryti.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiųjų reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jų proceso išlaidas, kurias jie pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus – V. K. 500 Lt, S. D. 700 Lt (T I b.l. 157, T II b.l. 121, LR BPK 103-105) .

Daiktiniai įrodymai (BPK 94 str.):

Automobilį AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, kuris pagal pakvitavimą grąžintas J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai.

Plastmasines automobilio AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, duženas kurios saugojamos V. A. individualios įmonės saugojimo aikštelėje, esančioje Vysk. Karoso g. 13, Vilkaviškis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertes (T 1, b.l. 6-9).

Piniginę su dokumentais ir pinigais: J. A. vardu išduotas studento pažymėjimas, kortelė su užrašu Maestro Nr. 6763 7680 5416 4153, kortelė su užrašu Maestro Nr. 6763 7691 1777 0341, kliento kortelė su užrašu „Sportland“, dvi lažybos kortelės su užrašu „TO sport“, kortelė su užrašu „Statoil ekstra“, pirkėjo kortelė su užrašu „Senukai“, daugkartinė pildymo kortelė „Ežys“, ir 845,82 litų, pagal pakvitavimą grąžintus J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 6-9, 34).

3 kompaktinius diskus su įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūromis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos (T 1, b.l. 18, 22, 44).

A. A. išsiskleidusią vairuotojo pusės oro pagalvę ir išsiskleidusią keleivio pusės oro pagalvę, saugomas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 26).

Transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, pagal pakvitavimą grąžintus J. A. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 31-32, 33).

Automobilio užvedimo raktelį su distancinio valdymo pulteliu, signalizacijos valdymo pulteliu ir rakteliu, techninės apžiūros rezultatų kortele, tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu, juodos spalvos piniginę su dvejomis knygomis, vyriška striukę, pagal pakvitavimą grąžintus J. A., nuosprendžiui įsiteisįjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 40-43, 49).

Kairės kojos sportinės avalynės batą, kuris pagal pakvitavimą grąžintas S. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 43, 52).

Dangtelį, bateriją, viena porą sportinės avalynės batų, kurie pagal pakvitavimą saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 55).

Rudos spalvos striukę, tris raktus su mėlynu pakabuku suvertu ant metalinio žiedo, pagal pakvitavimą grąžintus V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti pastarajam (T 1, b.l. 53).

J. A. džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį su gaubtu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį, vieną porą sportinių batų, vieną porą pilkos spalvos kojinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, kurie saugomo Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 59).

L. D. juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsinęs kelnęs, mėlynos spalvos megztinį, pilkos spalvos glaudes, šviesiai pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dešinės kojos juodos spalvos sportinį batelį, vieną porą pilkos spalvos kojinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus S. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 60, 61).

T. B. mėlynos spalvos džinsinės kelnes su užrašu „TAKE“ su į diržakilpes įvertu rudos spalvos diržu, pilkos spalvos megztinį su ilgomis rankovėmis, rusvos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, vieną porą mėlynos spalvos kojinių, rudos spalvos glaudes, juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos šaliką su pilkos spalvos papuošimais, vieną porą pirštuotų juodos spalvos pirštinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus D. B., nuosprtendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 62, 63).

V. K. mėlynos spalvos džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, mėlynos spalvos džinsinį švarką, juodos spalvos languotus marškinius ilgomis rankovėmis, sportinio tipo juodos spalvos kelnes, vyriškus juodos spalvos odinius batus, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti pastarajam (T 1, b.l. 65, 66).

J. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelę ir pasą, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0497228, kurie saugomi kartu su baudžiamaja byla nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į bausmės atlikmo vietą (T 2, b.l. 36, 37).

Kaltinamajam J. A. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Nukentėjusių ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. A. priteisti:

75000 Lt D. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti;10000 I. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti; 250000 Lt S. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti;55000 Lt L. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti;35000 Lt V. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti;

D. B. pripažinti teisę į ieškinio dėl reikalavimo priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas patenkinimą, o klausimą dėl šių išlaidų nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš J. A. V. K. 500 Lt turėtų teismo išlaidų, S. D. 700 Lt turėtų teismo išlaidų.

Daiktus, reikšmingus bylai spręsti:

Automobilį AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, kuris pagal pakvitavimą grąžintas J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai.

Plastmasines automobilio AUDI A4, valstybiniu numeriu BRK 249, duženas kurios saugojamos V. A. individualios įmonės saugojimo aikštelėje, esančioje Vysk. Karoso g. 13, Vilkaviškis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertes (T 1, b.l. 6-9)

Piniginę su dokumentais ir pinigais: J. A. vardu išduotas studento pažymėjimas, kortelė su užrašu Maestro Nr. 6763 7680 5416 4153, kortelė su užrašu Maestro Nr. 6763 7691 1777 0341, kliento kortelė su užrašu „Sportland“, dvi lažybos kortelės su užrašu „TO sport“, kortelė su užrašu „Statoil ekstra“, pirkėjo kortelė su užrašu „Senukai“, daugkartinė pildymo kortelė „Ežys“, ir 845,82 litų, pagal pakvitavimą grąžinta J. A., nuospermndžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 6-9, 34)

3 kompaktinius diskus su įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūromis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugori prie bylos (T 1, b.l. 18, 22, 44)

A. A. išsiskleidusi vairuotojo pusės oro pagalvę ir išsiskleidusią keleivio pusės oro pagalvę, saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 26)

Transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, pagal pakvitavimą grąžintus J. A. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pstarajai(T 1, b.l. 31-32, 33)

Automobilio užvedimo raktelį su distancinio valdymo pulteliu, signalizacijos valdymo pulteliu ir rakteliu, techninės apžiūros rezultatų kortele, tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu, juodos spalvos piniginę su dvejomis knygomis, vyriška striukę, pagal pakvitavimą grąžintus J. A., nuosprendžiui įsiteisįjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 40-43, 49)

Kairės kojos sportinės avalynės batą, kuris pagal pakvitavimą grąžintas S. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 43, 52)

Dangtelį, bateriją, viena porą sportinės avalynės batų, kurie pagal pakvitavimą saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 55)

Rudos spalvos striukę, tris raktus su mėlynu pakabuku suvertu ant metalinio žiedo, pagal pakvitavimą grąžintus V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti pastarajam (T 1, b.l. 53)

J. A. džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį su gaubtu, sportinio tipo juodos spalvos megztinį, vieną porą sportinių batų, vieną porą pilkos spalvos kojinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, kurie saugomo Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (T 1, b.l. 59)

L. D. juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsinęs kelnęs, mėlynos spalvos megztinį, pilkos spalvos glaudes, šviesiai pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dešinės kojos juodos spalvos sportinį batelį, vieną porą pilkos spalvos kojinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus S. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 60, 61)

T. B. mėlynos spalvos džinsinės kelnes su užrašu „TAKE“ su į diržakilpes įvertu rudos spalvos diržu, pilkos spalvos megztinį su ilgomis rankovėmis, rusvos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, vieną porą mėlynos spalvos kojinių, rudos spalvos glaudes, juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos šaliką su pilkos spalvos papuošimais, vieną porą pirštuotų juodos spalvos pirštinių, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus D. B., nuosprtendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai (T 1, b.l. 62, 63)

V. K. mėlynos spalvos džinsines kelnes su į diržakilpes įvertu juodos spalvos diržu, mėlynos spalvos džinsinį švarką, juodos spalvos languotus marškinius ilgomis rankovėmis, sportinio tipo juodos spalvos kelnes, vyriškus juodos spalvos odinius batus, kuriuos vilkėjo eismo įvykio metu, pagal pakvitavimą grąžintus V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti pastarajam (T 1, b.l. 65, 66)

J. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelę ir pasą, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0497228, kurie saugomi kartu su baudžiamaja byla nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į bausmės atlikmo vietą (T 2, b.l. 36, 37) (BPK 94 str. ).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus