- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- A15.-1360-564/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Pažeidėjas
- D. J.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai 2019 m. kovo 28 d. 19 val. 20 min., Krosnoje, sustabdė ir patikrino D. J. įmonei (duomenys neskelbtini)priklausančią ir šios Įmonės vairuotojo A. Ž. vairuojamą kelių transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašį vilkiką ir dviaše priekaba), su priekaba „Koegel”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašį vilkiką su dviaše priekaba), važiavusią maršrutu Seirijai - Puskelniai be leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais.
Administracijos pareigūnams pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09- 040, svėrimo plokštės Nr. 6291 ir Nr. 6292, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0828306 galioja iki 2019 m. gegužės 17 d., svėrimo aktas Nr. K-054004), nustatyta: 1) bendroji masė 49,05 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau - Techninis reglamentas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), 48,05 t, t. y. 8,05 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo" (toliau — Techniniai parametrai), 19.6 papunktyje; 2) faktinė varančiųjų ašių apkrova 22,3 t, įvertinus Techniniame reglamente nurodytą paklaidą, 21,9 t, t. y. 3,9 t viršijo didžiausią leidžiamą 18 t apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 26.3 papunktyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau- Kodekso) 32 straipsnio 1 dalį ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” (toliau - Reikalavimai), 10.2 papunktį, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų.
Pagal Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau - Aprašas), 12 punktą, prašymą išduoti leidimą pateikia ir už pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą atsako didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas ar jo įgaliotas asmuo.
D. J. įmonės savininkė D. J. neužtikrindama, kad įmonės vairuotojas A. Ž. 2019 m. kovo 28 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę 8,05 t viršijančia bei didžiausią leidžiamą 18 t varančiųjų ašių apkrovą 3,9 t viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus. Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 19.6 , 26.3 papunkčius bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.
Taip pat Administracijos pareigūnai tos pačios kontrolės metu nustatė, kad D. J. įmonės vairuotojas A. Ž. vežė visiškai nepritvirtintą krovinį, kuris kėlė pavojų eismo saugumui. Pagal Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Remiantis Reikalavimų 6 punktu, visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Pagal Reikalavimų 49 punktą, apvaliai ir nepakuotai medienai tvirtinti ir vežti vadovaujamasi Medienos vežimo kelių transportu reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3- 183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo" (toliau - Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai). Pagal Medienos vežimo keliu transportu reikalavimų 15 punktą, vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.
D. J. įmonės savininkė D. J. neužtikrindama, kad įmonės vairuotojas A. Ž. 2019 m. kovo 28 d. vežtų tinkamai pritvirtintą krovinį, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Reikalavimų 6 ir 49 punktus, Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų 7 ir 15 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, prašė skirti minimalias baudas ir mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.
D. J. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje, patvirtinta bylos duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma, pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19108467614 (b. l. 17-18), svėrimo aktas (b. l. 8), pažyma apie paskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą, informacija dėl mokesčio mokėjimo (b. l. 9), A. Ž. paaiškinimas dėl krovinio vežimo (b. l. 7), medienos perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 13) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Vykdydamas Kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų įmonės vairuotojams vykdant krovinių pervežimus, o to neužtikrinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę, (įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t. y. įstatymas nustato, jog už administracinius pažeidimus atsako abu asmenys - ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-344-354/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017). Taigi, nors dėl nustatytų pažeidimų administracine tvarka nubaustas ir vairuotojas A. Ž., ši aplinkybė D. J., kaip vežėjo-D. J. įmonės „Danguolė“ atstovės, atsakingos už krovinių vežimo veiklą, atsakomybės nešalina.
Pažymėtina, kad Lietuvos transporto saugos administracija surašydama administracinio nusižengimo protokolą D. J. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal dvi to paties ANK straipsnio dalis. Nagrinėjimu atveju ANK 459 straipsnio 6 dalis apima ANK 459 straipsnio 5 dalį, todėl D. J. veiksmai šioje dalyje perkvalifikuojami pagal vieną straipsnio dalį, t. y. ANK 459 straipsnio 6 dalį.
Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veika (neveikimo forma) atitinka nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje sudėtį.
D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą, sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad D. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje padarymą, skirtina minimali bauda.
Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, pripažintina, kad galimybių sumokėti visą baudą ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu D. J. neturi, todėl jos prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis per 10 dešimties mėnesių laikotarpį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u tarė:
D. J. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje ir paskirti už tai 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
D. J. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir paskirti už tai 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą -1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, pirmosios įmokos terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų).Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19108467614. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.